Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vyriausioji specialistė Alma Minelgienė sako, kad oro drėgmė namuose – svarbus veiksnys, darantis didelę įtaką jų gyventojų sveikatai. Jos teigimu, oras namuose negali būti nei per sausas, nei per drėgnas – reikia ieškoti aukso vidurio.
Drėkintuvai gali tapti legioneliozės priežastimi
Specialistė pasakoja, kad oras namuose gali išsausėti prasidėjus šildymo sezonui. Anot jos, tai gali sukelti tam tikras nemalonias sveikatos problemas.
„Dėl to išdžiūsta akių, nosies gleivinės, jos trūkinėja, gali kraujuoti. Atsiranda palanki terpė mikroorganizmams rastis“, – vardija A. Minelgienė.
Sauso oro daromą žalą liudija ir klinikos „Sugihara“ kosmetologė Odeta Dešukienė. Ji teigia, kad toks oras – ypatingai žalingas sveikatai, o ypač odai.
„Kai odai trūksta drėgmės pablogėja medžiagų apykaita. Tokia oda tampa jautria, šerpetojančia, raustančia. Labiausiai aplinkos drėgmės svyravimams jautri į alergiją linkusi oda. Jos būklę sausas oras dar labiau pablogina. Taip pat, sausas oras kenkia ne tik odai, bet ir bendrai sveikatos būklei, nes jame gausu įvairių mikroorganizmų“, – apie grėsmes kalba O. Dešukienė.
Anos kosmetologės, sauso oro patalpose problemą galima spręsti jas kasdien vėdinant ir rūpinantis švara.
NVSC specialistė A. Minelgienė prideda, kad yra dar vienas problemos sprendimo būdas: oro drėkintuvai. Tačiau ji perspėja būti labai atsargiems naudojant šiuos prietaisus.
„Oro drėkintuvai turėtų būti naudojami ypač atsargiai. Mat drėkintuvuose naudojamo vandens temperatūra yra palanki legionelėms, sukeliančioms legioneliozę, atsirasti ir daugintis. Būtina laikytis naudojimo instrukcijų, juos tinkamai valyti ir dezinfekuoti“, – sako A. Minelgienė.
Ji primena, kad netikėtai Vilnių dar šiais metais užklupusios ligos legionella bakterijos į žmogaus organizmą patenka per vandens purslus, o ne jį geriant. Būtent tokiu principu, anot specialistės, veikia ir oro drėkintuvai.
Jais prekiaujančios įmonės „Rubisolis“ projektų vadovas Augustas Kvartūnas sutinka, kad nesilaikant eksploatacijos taisyklių minėtas prietaisas gali tapti legioneliozės šaltiniu.
Įmonės atstovas primygtinai rekomenduoja laikytis svarbios taisyklės: jei yra galimybė, į drėkintuvą pilti distiliuotą arba filtruotą, kitu atveju – virintą vandenį. Anot A. Kvartūno, verdamas vanduo pasiekia aukštą temperatūrą, kurioje legionelės žūsta.
Projektų vadovas teigia, kad egzistuoja ir kitos higienos normos: „Produktai kas tris savaites turėtų būti valomi, filtrus reikia merkti į valgomąjį actą, ten palaikius tris minutes, išskalavus filtrą, juo galima toliau naudotis. Reikia laikytis elementarių švaros taisyklių ir tai gali būti dalinai išvengiama. Tačiau visiškai to išvengti neįmanoma, nes jei pilamas vanduo iš krano su legionelėmis, turiu sutikti, kad legionelioze galima užsikrėsti“.
„Pačiam drėkintuve aš abejočiau kaip gali užsiveisti legionelė, nebent yra labai didelė nešvara, nesilaikoma jokių higienos normų, tada galbūt ir įmanoma“, – teigia A. Kvartūnas.
Ženklai, kad oras namuose per drėgnas
A. Minelgienė taip pat perspėja ir apie per drėgno oro patalpose grėsmes. Ji sako, kad drėgmės padidėjimas patalpose dažniausiai įvyksta ne šildymo sezono metu, nukritus temperatūrai lauke.
„Kai patalpų oro temperatūra yra per žema, o drėgmė per didelė, ore atsiranda daug mikroorganizmų bei jų sporų, alergenų, endotoksinų, kurie žmonėms gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus: kosulį, dusulį (astmos priepuolių paūmėjimą), alergines reakcijas“, – vardija specialistė.
„Neatsitiktinai ir didžiausias sergamumas ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, kurias sukelia įvairūs virusai, užfiksuojamas būtent rudenį dar neprasidėjus šildymo sezonui, – tęsia ji. – Todėl patalpas būtina nuolat vėdinti, atšalus orui – šildyti.“
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) docentė Violeta Misevičiūtė anksčiau DELFI pasakojo, kad efektyviai vėdinti patalpas galima ne tik įsigijus brangią vėdinimo sistemą, bet ir natūraliai, atidarant langus – tai neleis drėgmei namuose kauptis.
„Reiktų praverti langus 10–15 min. arba sukelti smūginį vėdinimą – kelioms minutėms visiškai atidaryti langą. Kad patalpose pakaktų šviežio oro, langus atverti rekomenduojama kelis kartus per dieną, pavyzdžiui, ryte ir vakare“, – sakė VGTU docentė.
Gydytoja kosmetologė O. Dešukienė išskiria dar vieną bėdą, dažną patalpose, kuriose oras per drėgnas – pelėsį, kuriam atsiradus gali kilti aibė sveikatos problemų.
Situaciją parodo tam tikri simptomai
NVSC specialistė A. Minelgienė pasakoja, kad pajutę tam tikrus simptomus gyventojai turėtų sunerimti – jie išduoda apie netinkamą oro drėgmę.
„Kaip minėta, jeigu oras per sausas, džiūva gleivinės, išsausėja oda, jeigu per drėgnas – gali imti varginti šalčio pojūtis, paūmėti kvėpavimo takų ligos, alergijos“, – daug išduodančius simptomus vardija A. Minelgienė.
Tačiau, anot jos, pasikliauti vien tik savo pojūčiais neverta: tiksliausiai oro drėgmę patalpoje nustatyti galima tik naudojant specialius termometrus, kurie pateikia informaciją ir apie patalpų mikroklimatą.
Lietuvos higienos normose nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose turi būti palaikoma 35 – 60 proc. santykinė oro drėgmė šaltuoju metų laikotarpiu, o šiltuoju – 35 – 65 proc. Tokius skaičius turi rodyti ir matuoklis, sako specialistė.