Signalizuoja dėl prastos daugiabučių būklės: ateityje bus tik blogiau

Mėnesio pradžioje Kaune, Šakių gatvėje esančiame name, nukrito balkonas. Deja, tokia situacija Lietuvoje jau tapo gana įprasta, o atsakingos institucijos pirštais bado viena į kitą ir kaltina netinkamus teisės aktus, o kai kas net siūlo problemas spręsti steigiant naują Statybos ministeriją.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Pastatų energetikos katedros vedėjas prof. Vytautas Martinaitis tikina, kad tokie dalykai kaip krentantys balkonai yra geriausias valdžios neveiksnumo pavyzdys.

„Nukrito balkonas, čia yra baisiausias aplaidumas. Nežinau, čia kaip ausis nupūtų žmogui, nes jis kažko nedarė. Taigi viską matė. Buvo sveikas balkonas ir nukrito. Taip nebūna. Matė juk jį 10 metų. Kažkas stebėjo. Kas po matymo turėjo kažką daryti? Kažkas turėjo?“, – teigia V. Martinaitis.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romaldas Rabačius komentuodamas situaciją dėl nukritusio balkono DELFI teigia, kad ateityje tokie atvejai tik kartosis. Pasak jo, jau iki nukrentant balkonui situacija buvo puikiai žinoma, tačiau tiek administratorių, tiek pačios savivaldybės rankos surištos.

„Esu nepatenkintas dabartiniais įstatymais, jei norima tvarkyti balkonus reikia bent 51 proc. gyventojų sutikimo, tokia situacija žudo ir bus dar ne vienas toks atvejis. Yra daug senų namų Kaune, kur, pavyzdžiui yra 12 butų ir 4 balkonai. Kitiems žmonėms visiškai neįdomu, kad tam, kuris turi balkoną, šis krenta ir jie nepasirašo dėl tvarkymo“, – aiškina R. Rabačius.

Situaciją blogina teisės aktai

Lietuvos būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis aiškina, kad daugiabučių techninę priežiūrą organizuoja administratorius, bendrija, namo valdytojas arba jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo, o viską prižiūrėti palikta savivaldybių kompetencijoje.

„Problema ta, kad Statybos techniniame reglamente (STR) įrašyti privalomieji darbai, kurie reikalauja, kad jeigu namo būklę tikrinanti komisija nustatė defektą, tas defektas turi būti pašalintas nepriklausomai nuo gyventojų noro, nes tas defektas gali sukelti pastato griūtį arba žmonių mirtį.

Bet buvęs Aplinkos ministras STR pakeitė taip, kad privalomas tapo nebeprivalomuoju ir net kai matome, jog balkonas griūna, turi būti buto savininkų sutikimas. Tai yra didžiulė klaida. Todėl reikia grįžti prie to, kad privalomas yra privalomas“, – sako J. Antanaitis.

Pašnekovo aiškinimu, problema kyla todėl, kad už neprižiūrimą pastatą atsakomybę neša administratoriai ar bendrijos pirmininkai, bet sprendimą tvarkyti pastatą ar ne priima patys gyventojai, kurie nesuinteresuoti mokėti pinigus už laiptinės, bendrų balkonų ar kitokius daugiabučio remonto darbus.

„Čia yra bėda. Specialistai nustato, kad darbus būtina atlikti, nes namas pradės griūti, o gyventojai, būsto savininkai sako, mums to nereikia, jis dar negrius kokius dešimt metų. Bet jis griūna. Yra ne vienas toks atvejis. Buvo atvejis, kai balkonas nukrito Vilniuje ir užsimušė moteris. O ta moteris prieš tai buvo raštu pareiškusi, kad prieštarauja, jog jos balkonas būtų remontuojamas.

Namai jau griūna. Taip, kad šiuo metu mes einame į nebūtį, einame į nežinią, einame į pastatų griovimą. Jei taip fantazuoti, vėl grįšime gyventi į urvus. Namai neišlaikomi, namai netvarkomi ne dėl būsto valdytojų kaltės, o dėl teisės aktų ir buto savininkų abejingumo. Taip blogai yra ne visur, miestuose pastatai prižiūrimi, bet bent rajonuose tokia situacija dažna.

Vieni sako taip, o man nereikia nieko tvarkyti, aš mirsiu po 40 metų, kam to reikia. Vaikams palikti? Jie užsienyje, man to nereikia. Aš kaip nors išgyvensiu. O namas neišgyvena, namas miršta greičiau negu miršta žmogus“, – teigia J. Antanaitis.

Viskas veikia, nors namai griūna

Vis dėlto Aplinkos ministerijos Būsto skyriaus vedėjas Ramūnas Šveikauskas tikina, kad teisės aktai yra ir jie veikia. Esant pastato sugriuvimo tikimybei, taip pat, jei dėl pastato būklės kyla grėsmė aplinkinių žmonių sveikatai ir gyvybei, namo administratoriaus pareiga yra atlikti reikalingus darbus, o jei jis to nedaro, būna baudžiamas.

„Šiuo atveju administratorius techninės priežiūros analizės pagrindu rengia priemonių planą ir siūlo gyventojams kaupti lėšas remonto darbams atlikti. Bet kokiu atveju, jei yra grėsmė ir gyventojai nepatvirtina lėšų kaupimui reikalingų tarifų ir dydžių, administratorius turi pilną teisę ir pareigą kreiptis į savivaldybę, kuri atlieka statinių naudojimo priežiūrą, kuri įpareigoja atlikti tam tikrus veiksmus ir praktikoje tai tikrai veikia, taip yra ne tik dėl balkonų, bet ir dėl kitų konstrukcijų suirimo, sunykimo ir panašiai.

Savivaldybė turi įgaliojimus įpareigoti statinių naudotojus atlikti remonto darbus, nustatyti tam tikrą protingą terminą. Jei tikrai yra avarinė būklė, tuos darbus atlikti neatidėliojamai. Sistema iš tikro veikia ir ji yra reglamentuota“, – teigia R. Šveikauskas.

Pasiteiravus, ar tinkamai veikianti sistema neturėtų užtikrinti, kad balkonai nekristų, pašnekovas atsakė: „Klausimas tik pačių funkcijų vykdyme, ar visi proceso dalyviai atlieka savo pareigas taip, kaip jos yra nustatytos ir aprašytos“.

Vis dėlto R. Rabavičius teigia, kad savivaldybė realiai gali padaryti tik labai nedaug. Jis pasakoja apie situaciją Šakių gatvėje, administratoriui dar iki nukrentant balkonui buvo skirtas įspėjimas, o vėliau ir bauda, tačiau balkonas vis tiek galiausiai krito.

„Problema gilesnė, negu balkonų nukritimas. Tame name buvo 12 butų, 4 balkonai. Likusius tris nupjovė. Va tiek gali padaryti tada, kai jie gali nukristi ant žmonių. Bet balkonus reikia taisyti, pridėti, remontuoti, o tam reikia gyventojų susitikimo.

Kada yra mūriniai namai, gali ateiti, nudaužyti bekrentančius gabalus, uždėti tinklelį ir viskas. Toliau jau ne avarinis dalykas. Tarp kitko avarinių dalykų sąrašas yra labai ribotas“, – teigia R. Rabavičius.

Pašnekovo teigimu, anksčiau dar buvo galima tvarkyti pastato problemas nepaisant būsto savininkų pageidavimų, o vėliau jiems išrašyti sąskaitas.

„O kai išėjo įsakymas, kad be gyventojų sutikimo negalima, prasidėjo bėdos ir toliau bus tik blogiau, kaip išeiti iš šios situacijos aš nežinau“, – teigia pašnekovas.

Siūlo naują ministeriją

J. Antanaičio teigimu, eidami dabartiniu keliu, ateityje turėsime labai didelių problemų, o jų yra jau dabar. Tiesa, greitų sprendimų gali ir nebūti, nes dabar viskas palikta Aplinkos ministerijos atsakomybei.

„Aplinkos ministerijoje yra tik vienas būsto skyrius. Vadinasi, pati vyriausybė, valstybė, deklaruodama, kad gyvenamasis fondas yra nacionalinis turtas, truputėlį veidmainiauja, nes nekreipia dėmesio, ji nelaiko žmonių gyvenimo būste prioritetu.

Ką vargšas būsto skyrius gali padaryti, ten dirba vos keli žmonės. O jiems priklauso ir kontrolė, ir dokumentų rengimas, tiesiog nėra pajėgumo. Lietuvoje būstui neskiriamas dėmesys“, – teigia Būsto rūmų prezidentas.

Pašnekovo nuomone, vienintelė išeitis – naujos Statybos, būsto ir urbanistikos ministerijos steigimas, kuri ir užsiimtų pastatais.

„Mes turėtume steigti tokią ministeriją, kuri užsiimtų tik gyvenamuoju fondu ir miestų urbanistika. Aplinkos ministras, koks jis bebūtų geras, bet jis visada bus gamtosaugininkas. Gamtosaugininko interesas ir urbanistinė plėtra arba namų statyba yra priešinguose poliuose. Gamtosaugininkas nori išsaugoti gamtą, o statybininkas nori plėsti ir statyti. Tad atsiduriame tarp žnyplių“, – sako J. Antanaitis.

Panašios nuomonės laikosi ir V. Martinaitis, jo teigimu, Aplinkos ministerijos dalis, kuriai priklauso statybos ir pastatų priežiūra – silpna.

„Patys matote, kas dedasi statybomis, su leidimais, su kitais dalykais. Užtat žuvimis, šernais rūpinamės. Pastatai yra brangiausias Lietuvos turtas. Pabandykit suskaičiuoti ką nors kitką. Sudėkit visus pastatus, visus kvadratinius metrus ir pažiūrėkite jų vertę, nemanau, kad miškai juos aplenktų. O kaip tuo turtu rūpinamės“, – sako V. Martinaitis.

Atsakomybė patiems gyventojams?

Tiesa, profesorius priduria, kad dalis atsakomybės tenka patiems gyventojams, kurie po privatizacijos gavę butus taip ir nesuvokė, kad jais privalo rūpintis.

„Visi tapo savininkais ir net nesupranta, ką reiškia tas savininkas. Ne tik kad turi butą, bet ir atsakai už turtą. Jį turi, už jį atsakai. Šito varžtelio žmonėms į galvą niekas neįsuko ir jis iki šiol neįsuktas. Savininkui sako, pas tave griūna laiptai. O jis atsako, čia ne mano, čia laiptinės laiptai, o pas mane bute niekas negriūna“, – teigia pašnekovas.

J. Antanaitis pritaria, kad gyventojai dar nesuprato, kad turėdami butą jie turi rūpintis ir visu namu, atvirkščiai, jie piktinasi, kai yra verčiami taip daryti.

„Absoliuti žmonių sąmoningumo problema. Buto savininkų abejingumas bendram turtui išlaikyti ir teisės aktų sudemokratėjimas. Kiekvienas buto savininkas stengiasi savo butą išpuoselėti, sutvarkyti, sudėti auksines rankenas, pastatyti auksinį tualetą, o sienos, stogas, pamatai, balkonai jam visiškai nerūpi. Išorė visiškai nerūpi“, – sako pašnekovas.

Vis dėlto R. Šveikauskas gyventojų kaltinti neskuba, anot jo, vien būsto savininkų iniciatyva problemų neišspręsi.

„Yra bendra situacija, bendras kontekstas. Gyventojų pasitikėjimas namo valdytoju, jų bendravimas, bendrų taškų ir interesų suradimas, vėlgi, ta pati socialinė padėtis. Gyventojų pajamos, mokumo galimybės. Daugiabučiuose vidutinis gyventojo amžius didėja, atitinkamai, žmonės gauna nedideles pajamas, pensijas ir panašiai, jiems prisidėti prie brangiai kainuojančių darbų iš karto yra ganėtinai sudėtinga.

Bet vėlgi, matome, kad reikia kaupti lėšas, atitinkamai planuoti darbus ir juos laiku atlikti. Jei tai būtų daroma ir administratorius truputėlį daugiau dėmesio kreiptų šiems darbams atlikti, aišku, ir gyventojų pasitikėjimas būtų didesnis, ir problemos būtų sprendžiamos“, – sako R. Šveikauskas.

Avarinė būklė – po klaustuku

Tiesa, sudėtinga sužinoti, kiek Lietuvoje yra avarinės būklės daugiabučių, kuriuos reikėtų nedelsiant remontuoti. Centralizuotų duomenų nėra, todėl norint juos sužinoti, reikia kreiptis į atskiras savivaldybes.

Visgi, pavyzdžiui, nusiuntus klausimą, kiek avarinės būklės pastatų yra sostinėje, Vilniaus miesto savivaldybės Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio vedėjas Tauras Varenbergas įvardino, kad praėjusiais metais buvo buvo suremontuota dvigubai daugiau balkonų ir fasadų nei 2015 m.

„Dėmesio balkonams nebuvo skiriama kelis dešimtmečius, todėl aktyviai vykstanti Senamiesčio balkonų renovacija ne tik prisideda prie geresnės estetinės istorinių pastatų išvaizdos, bet ir didesnio gyventojų bei praeivių saugumo. Atsinaujinti paskatino iki 50 proc. išaugusi sostinės savivaldybės parama.

Praėjusiais metais buvo sutvarkyti 66 avariniai balkonai ir 7 fasadų elementai. Planuojama, kad šį pavasarį bus užbaigti remontuoti dar 8 Senamiesčio daugiabučiai. Pernai daugiausiai daugiabučių namų fasadų atnaujinta Gedimino prospekte ir Žygimantų gatvėje. Su kiekvienais metais daugėja norinčių atsinaujinti savo būstą“, – atsiųstame atsakyme rašo T. Varenbergas.

Atsakyme taip pat priduriama, kad dėl netinkamai vykdytos pastatų priežiūros praėjusiais metais buvo surašyti 8 Administracinio teisės pažeidimo protokolai, įteikti 375 reikalavimai pašalinti nustatytus pažeidimus.