Kaip feisbuke rašė europarlamentaras Andrius Kubilius, Vilnius – netoli nuo Bukarešto, turėdamas omenyje 2008 metais Rumunijoje vykusį viršūnių susitikimą, kuris iki šiol vadinamas istorine aljanso klaida.
Politikas palygino abiejų deklaracijų angliškas formuluotes.
„Netoli tenuėjome:
I. NATO Summitt’as Bucharešte (2008.04.03):
„NATO welcomes Ukraine’s and Georgia’s Euro-Atlantic aspirations for membership in NATO. We agreed today that these countries will become members of NATO“. (liet. „NATO sveikina Ukrainos ir Gruzijos euroatlantinius siekius tapti NATO nare. Šiandien sutarėme, kad šios šalys taps NATO narėmis“).
II. NATO Summitt’as Vilniuje (2023.07.11):
„We fully support Ukraine’s right to choose its own security arrangements. Ukraine’s future is in NATO. /…/ We will be in a position to extend an invitation to Ukraine to join the Alliance when Allies agree and conditions are met.“ (liet. „Mes visiškai palaikome Ukrainos teisę pasirinkti savo saugumo priemones. Ukrainos ateitis – NATO. (...) Mes galėsime pakviesti Ukrainą prisijungti prie Aljanso, kai sąjungininkai sutiks ir bus įvykdytos sąlygos“).
III. Bucharesto Summitto „nesprendimo“ pasekmės: 2008.08.08 Rusija pradėjo karą prieš Sakartvelo (Gruziją).
Kokios bus Vilniaus Summitto „nesprendimo“ pasekmės?
Kiek kartų Vakarai gali kartoti tas pačias geopolitines klaidas ir tikėtis kitokių pasekmių?“, – klausė A. Kubilius.
Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas taip pat įvertino komunikatą, kuris, pasak jo, gali nuvilti daugelį dėl „tebeliekančio nepakankamai konkretizuoto Ukrainos priėmimo į NATO grafiko.“
„NATO generalinis sekretorius paskelbė 3 komponentų pasiūlymų paketą Ukrainai.
Pirma, tolesnė visokeriopa parama Ukrainos perginklavimui ir kariniam sąveikumui su NATO šalių ginkluotosiomis pajėgomis didinti. Kiek šis paketas bus vykdomas, bene geriausiai parodys laikas, per kurį NATO šalys galų gale perduos taip trūkstamus Ukrainai F-16 naikintuvus užuot tik dalinusios pažadus.
Antra, vietoj bendros komisijos bus įsteigta NATO ir Ukrainos taryba. Kol nematyti jos aiškesnio mandato, tai atrodo kaip visiškai simbolinis ir didesnės praktinės reikšmės neturintis žestas. Ironiška prisiminti, jog panašiai 2001 m. buvo sveikinamas NATO ir Rusijos tarybos įkūrimas, pabrėžiant, jog ji žymi aukštesnį partnerystės lygį, kai prie vieno stalo lygiomis teisėmis dalyvauja NATO šalys ir Rusija. Tokia taryba su Ukraina, ko gero, nebus kokybiškai kitokia, ji nėra NATO institucija ir jos sprendimai neįpareigos NATO.
Trečia, pažymėta, jog Ukraina bus NATO narė, kai atitiks narystės sąlygas ir dėl kvietimo bus NATO narių konsensusas. Tai iš esmės 2008 m. Bukarešto ir 2022 m. Madrido viršūnių susitikimų pažadų pakartojimas. Nauja nebent tai, kad kaip didžiulį žingsnį į priekį mėginama įpiršti, jog Ukrainos stojimas į NATO bus vieno, o ne dviejų žingsnių procesas, t. y. nebus narystės veiksmų plano vykdymo proceso“, – feisbuke rašė D. Žalimas.
Tik, kaip rašė teisininkas, jis nėra tikras, ar dėl to verta ypatingai džiaugtis, nes „tai yra tiesiog vienintelis logiškas sprendimas dabartinėmis Ukrainos kovos su agresija sąlygomis.“
„Narystės veiksmų plano procesas tinkamas įprastinėmis taikos sąlygomis. Ir, tiesą sakant, jau yra precedentas, kai Suomijai ir Švedijai jis netaikytas. Galiausiai Šiaurės Atlanto Sutartis nereikalauja jokio narystės veiksmų plano priimant naujas nares į NATO“, – pabrėžė buvęs KT pirmininkas.
Jis apgailestavo, kad komunikate taip ir nebuvo įvardinta, kokias narystės NATO sąlygas dar turi įvykdyti Ukraina, kokių konkrečiai reikalavimų ji dar neatitinka.
„Tai leidžia daryti prielaidą, jog tikroji atidėjimo kviesti Ukrainą stoti į NATO priežastis yra kita – politinė, t. y. tokių NATO šalių, kaip JAV ar Vokietija, neapsisprendimas. Konkretumo dėl tariamai Ukrainos dar neįvykdytų narystės NATO sąlygų stoka, deja, reiškia ir tai, kad delsimas kviesti Ukrainą į NATO dar gali trukti neapibrėžtą laiką.
Aš pasikartosiu, jog, Šiaurės Atlanto Sutarties požiūriu, aš nematau jokių narystės NATO sąlygų, kurių neatitiktų Ukraina. Ji yra pakankamai įsitvirtinusios demokratijos valstybė, jos ginkluotosios pajėgos naudoja kone visą (išskyrus branduolinę) NATO šalių ginkluotę ir plačiu mastu yra mokomos veikti pagal NATO standartus, kitaip tariant, yra pasiektas pakankamas sąveikumo su kitomis NATO šalimis lygis“, – tęsė D. Žalimas.
„Taip pat pasikartosiu, jog Šiaurės Atlanto Sutartis nedraudžia kviesti į NATO gynybinį karą kariaujančios valstybės. Visi sutinkame, kad eventualus Ukrainos priėmimas į NATO padidins bendrą Šiaurės Atlanto regiono saugumą“, – rašė jis.
Jo teigimu, gaila, kad nuo Lietuvos priklauso mažai, tačiau kartu D. Žalimas svarstė, ar Lietuva visiškai išnaudojo NATO viršūnių susitikimo „šeimininkų“ privilegiją darant įtaką dokumento turiniui.
„Pavyzdžiui, primygtinai paraginant leisti dalyvauti ir kalbėti Šiaurės Atlanto Taryboje Prezidetui Zelenskiui jau šiandien, ko galbūt jis tikėjosi, ir kas neįvyko … Nelaukiant antrarūšio NATO ir Ukrainos tarybos posėdžio rytoj. Deja, NATO, atrodo, išliko šalta už ją kovojančios šalies lyderiui.
Ir vis dėlto 33-iąja NATO nare tikrai bus Ukraina! Tiesiog kitos išeities nėra net skeptikams … Gaila, kad kaip jau įprasta, tam prireiks papildomo laiko, nusinešiančio dar daugiau ukrainiečių gyvybių“, – pridūrė D. Žalimas.
Januška: Ukrainai keliama nauja sąlyga, Lietuvos diplomatija neįvykdė Seimo mandato
Kritiškai tekstą įvertino ir signataras, diplomatas Albinas Januška, kuris pacitavo sakinį, apibrėžiantį Ukrainos kelią: „Mes galėsime pakviesti Ukrainą prisijungti prie Aljanso, kai sąjungininkai sutiks ir bus įvykdytos sąlygos.“
„Apie nieką, apie tai ir kas taip aišku. Dabar nekviečiame, bet kai visi sutarsime, pakviesime.
Tai šiandien reiškia „po karo“ (minimalios sąlygos – Ukraina turi tapti demokratiškesnė už Turkiją ir Vengriją, Rusija turi būti nugalėta, Vengrija ir Turkija turi pritarti). Ne naujiena“, – rašė A. Januška.
Jis atkreipė dėmesį į J. Stoltenbergo žodžius, kad „kol Ukraina nelaimės, negalėsime kalbėti apie jos narystę.“
„Taigi Ukrainai keliama nauja sąlyga – prieš įstojant į NATO nuo šiol reikės nugalėti Rusiją.
Lietuvos aukščiausioji diplomatija neįvykdė Seimo mandato.
Ir net šiomis aplinkybėmis svarbu ką kalbėti viešai. Kalbėti pirmiausia Ukrainai, kad ji nenusiviltų Lietuva. Ne atkartoti kitų šalių pozicijas, ne gintis tuščiai aukštinant kompromisus“, ne būti politologu, o kalbėti apie Lietuvos interesą ir poziciją – Ukraina turi būti NATO“, – pabrėžė A. Januška.
Jo teigimu, pralaimėti nėra tragiška.
„Svarbu pralaimėti garbingai ir kalbėti apie Lietuvos vertybes, ir tai, kad visada būsime Ukrainos „advokatais“.
Neverta ir verkti bei kaltinti kitus.
Vertėtų kalbėti Ukrainos žmonėms, kad jie tikėtų, jog turi draugų, kurie nėra patenkinti ir nenusileis, argumentuos ir kovos, nelauks karo pabaigos“, – pridūrė diplomatas.