JAV prezidentas Ukrainos klausimu yra optimistiškas, bet įsitikinęs, kad Ukrainai dar reikia padaryti tam tikrus darbus, po susitikimo žurnalistams komentavo G. Nausėda.
„Kalbėjome apie Ukrainą. Tikrai Ukrainos klausimu prezidentas yra optimistiškas, jis teigia, kad dar reikia padaryti tam tikrų darbų, kad Ukrainos narystė NATO taptų realybe. Bet šiandien Jungtinės Amerikos Valstijos, aš cituoju jį, yra didžiausios Ukrainos rėmėjos ir toliau rems Ukrainą iki pergalės“, – teigė šalies vadovas.
Teigia, kad Ukrainai dar reikia padaryti reformas
Svarbiausia, pasak G. Nausėdos, kad šiame NATO viršūnių susitikime būtų rastas aiškus kelias, kaip atverti NATO duris Ukrainai – esą vienas dalykas yra deklaruoti, kad aljanso durys yra atviros, o kitas – nurodyti konkretų mechanizmą, kaip praeiti pro tas duris.
„Aš manau, kad tie sutarimai, arba, bent jau šiuo metu, bendra nuotaika yra tokia, kad mes tikrai atsisakysime narystės veiksmų planų, kadangi Ukrainos atžvilgiu tai nėra būtina ir tai nėra reikalinga. Reiškia, procesas sutrumpėja dvigubai.
Mes vertinsime Ukrainos pažangą ne tik artėjant, karinių standartų prasme, prie NATO standartų, bet ir Ukrainos pažangą įgyvendinant reformas. Tai čia aš matau du lygiagrečius takelius Ukrainos narystei Europos Sąjungoje, kadangi reformos įgyvendinamos ir dėl narystės reikalavimų atitikimo. Tame tarpe – ir demokratijos reformos, demokratijos viršenybė, teisės viršenybė, ir tai yra būtinos reformos norint tapti pilnateisiu NATO nariu“, – dėstė Lietuvos vadovas.
Prezidentas teigė galvojantis, kad aljansas šį kartą nueis bent keliais žingsniais toliau nuo Bukarešto NATO viršūnių susitikimo, kurio metu Ukrainai buvo suteikta narystės perspektyva NATO, bet be aiškių garantijų ir darbotvarkės, o taip pat nueis toliau nuo Madrido susitikimo, ir Ukrainai bus atverta aiški perspektyva prisijungti prie aljanso, kai tik subręs tinkamos sąlygos.
„Tikimės, kad tai bus netolimos ateities dalykas“, – išreiškė viltį G. Nausėda.
Pozicijos sutapo: Baltarusija yra grėsmės šaltinis
G. Nausėda teigė norėjęs pasidomėti, kaip J. Bidenas asmeniškai žiūri į Baltarusijos klausimą, čia, pasak G. Nausėdos, jų nuomonės sutapo.
„Sakyčiau taip: prezidento nuomonė Baltarusijos klausimu yra visiškai identiška manajai. Aš trumpai pristačiau situaciją tai, kas vyksta Baltarusijoje, jo atsakas buvo labai trumpas: aš laikausi tos pačios nuomonės, Baltarusija yra praradusi savo suverenumo požymius, Baltarusija yra rimta Rusijos talkininkė kare prieš Ukrainą, bet Baltarusija yra ir papildomas grėsmės šaltinis NATO valstybėms, kurios ribojasi su ja“, – komentavo Lietuvos prezidentas.
Pirmadienį paaiškėjo, jog aljansas sutarė dėl naujų regiono gynybos planų, kurie turėtų padėti atgrasyti Rusiją. Šie NATO gynybos planai, G. Nausėdos nuomone, visiškai įvertina pasikeitusią geopolitinę situaciją. Pasak jo, jau yra imtasi iniciatyvų tam, kad būtų vykdoma daugiau pratybų Suvalkų koridoriaus gynybai.
„Manau, kad tie gynybos planai, kurie buvo suformuluoti, visiškai realistiškai įvertina pasikeitusią geopolitinę situaciją, įvertina mūsų, strateginiu požiūriu, silpnąsias vietas ir skiria daugiau dėmesio būtent šių strateginių vietų gynybai. Mes jau ir imamės su mūsų sąjungininkais iniciatyvų tam, kad, pavyzdžiui, Suvalkų koridorius būtų apgintas ne tik teoriškai, bet kad ir skirtume tam daugiau pratybų“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Visiškai neseniai įvyko, galima sakyti, istorinės pratybos su Lenkijos specialiosiomis pajėgomis. Sutarėme su prezidentu Andrzejumi Duda, kad organizuosime šias pratybas, dedikuotas ypatingai Suvalkų koridoriui, reguliariai ateityje“, – akcentavo jis.
Bidenas: mūsų pasiryžimas išlieka toks pat
J. Bidenas susitikime su Lietuvos prezidentu tikino, jog JAV yra pasiruošusi ginti sąjungininkus.
„Rusijai įsiveržus į Ukrainą, mes suprantame NATO svarbą. Dedame visas pastangas, kad saugumą stiprintume ir į penktąjį straipsnį žvelgiame pažodžiui. Tad jei prasidės kariniai veiksmai prieš vieną šalį – tai reikš karinius veiksmus prieš visas sąjungininkes“, – kalbėjo J. Bidenas, kurį cituoja naujienų agentūra ELTA.
„JAV yra pasiruošusi palaikyti savo sąjungininkus ir šį pasiryžimą pakartosime ir Vilniaus viršūnių susitikime“, – pažymėjo jis.
Antradienį prezidentūroje apsilankęs J. Bidenas tai pat pasidžiaugė Lietuvos skiriamu dėmesiu krašto apsaugai.
„Labai džiaugiuosi Lietuvos sprendimu modernizuoti savo ginkluotąsias pajėgas. Manau, kad šios pastangos yra reikšmingos, svarbios. Šias pastangas aptarėme susitikimo su prezidentu metu“, – teigė jis, pridurdamas, kad pokalbio su G. Nausėda metu paliestas ir paramos Ukrainai klausimas.
„Mūsų pasiryžimas išlieka toks pat – visomis išgalėmis prisidėti prie Ukrainos sėkmės“, – sakė JAV prezidentas.
Kabėdamas apie Vilniuje vykstantį NATO viršūnių susitikimą J. Bidenas pažymėjo, jog Lietuvoje lankosi ne pirmą kartą.
„Lankiausi Lietuvoje 2014 metais būdamas dar viceprezidento pareigose. Tuo metu pradėjome kalbėti apie Ukrainą ir Rusijos agresiją, kuri nesustoja“ – teigė JAV lyderis.
Kartu su J. Bidenu į prezidentūrą atvyko JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas, JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas ir kiti.
Antradienį Vilniaus centre įsikūrusiame Prezidento rūmų kieme vyko oficiali JAV prezidento J. Bideno pasveikinimo ceremonija. J. Bidenas žengė raudonu kilimu, jį pasveikino G. Nausėda. Pagarbą šalių vadovams atidavė Garbės sargybos kuopa, skambėjo JAV ir Lietuvos himnai. Prezidentas J. Bidenas pasirašė prezidentūros svečių knygoje.
Atrodė, kad šalių vadovų nuotaika susitikimo metu pakili – jie šnekučiavosi tarpusavyje ir šypsojosi.
Po dvišalio susitikimo su G. Nausėda prezidentūroje antradienį J. Bidenas kartu su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir Lietuvos prezidentu ketina dalyvauti oficialiame sveikinime bei fotografuotis su sąjungininkų valstybių ir vyriausybių vadovais, vėliau J. Bidenas turėtų dalyvauti Šiaurės Atlanto Tarybos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime su Švedija, dvišaliame susitikime su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu.
Pastarasis susitikimas įvyks po to, kai Turkija patvirtino ratifikuosianti Švedijos paraišką dėl narystės NATO.
J. Bidenas į Vilniuje vykstantį NATO viršūnių susitikimą lėktuvu „Air Force One“ atvyko pirmadienį vakare. Vilniaus oro uoste jį pasitiko G. Nausėda.
„JAV prezidento atvykimas į Lietuvą – tai istorinis įvykis, liudijantis apie artimus ir tvirtus mūsų šalių ryšius. Lietuva vertina Jungtinių Valstijų strateginę partnerystę ir nepaprastai reikšmingą indėlį, stiprinant rytinio NATO flango ir viso Aljanso gynybą“, – pranešime žiniasklaidai cituotas G. Nausėda.
J. Bidenas kartu su į Vilnių atvykusiu JAV valstybės sekretoriumi Anthony Blinkenu priėjo pasisveikinti su Vilniaus oro uoste laukiančiais ambasados darbuotojais ir jų šeimomis, ilgokai su jais bendravo, fotografavosi, darėsi asmenukes.
Vėliau J. Bidenas kartu su delegacija išvyko į Vilniaus centre esantį „Kempinski“ viešbutį.
Planuojama, kad trečiadienį J. Bidenas dalyvaus specialiame renginyje Vilniaus universiteto Didžiajame kieme, kurio metu prezidentas kreipsis į Lietuvos žmones.
Bidenas – antrasis Lietuvoje apsilankęs JAV prezidentas
J. Bidenas yra antrasis į Lietuvą atvykęs JAV prezidentas. Pirmasis čia 2002-ųjų lapkritį, Lietuvai dar laukiant narystės NATO, Vilniuje lankėsi respublikonas George'as W. Bushas.
Tąkart Lietuvoje jis susitiko su prezidentu Valdu Adamkumi.
G. W. Bushas taip pat sakė istorine tapusią kalbą, kuria pabrėžė, kad nuo šiol Lietuvos priešas „bus ir JAV priešu“. „Jūs įsiliejate į stiprią NATO šeimą, gynybos aljansą, kuris pasiryžęs ginti savo nares. Ir bet kas, kas pasirinktų Lietuvą savo priešu, taptų ir JAV priešu“, – Vilniuje kalbėjo galingiausios valstybės tuo metinis vadovas G. Bushas.
Su G. W. Bushu Lietuvoje tąkart lankėsi ir jo žmona Laura Bush.