„Saugumas yra tai, ko mums šiandien stinga, – bendradarbiavimas tarp visų partnerių neabejotinai padės sumažinti šį deficitą“, – sakė V. Zelenskis.
Jis dėkojo NATO generaliniam sekretoriui už tai, „kad mums suteikia pasitikėjimą dar vieniems metams“.
„Išgirdome teigiamų žinių iš mūsų partnerių dėl naujojo gynybos paramos paketo. Jau įvyko nemažai susitikimų, sudaryti tam tikri susitarimai“, – sakė Ukrainos prezidentas.
V. Zelenskio teigimu, Ukrainai labai svarbu, kad buvo atsisakyta narystės veiksmų plano.
„Žinau, kiek daug pokalbių, derybų ir susitarimų reikėjo, kad būtų pasiektas šis rezultatas. Mūsų laukia ilgas kelias iki visiško sąveikumo užtikrinimo, mūsų kariai patyrę ir įpratę bendradarbiauti su NATO, jie jau įrodė, kad puikiai geba naudotis ginklais, saugoti ir ginti demokratiją, atremti teroristų atakas“, – kalbėjo jis.
„Net ir vykstant karui su Rusija mes ir toliau įgyvendiname reformas – aiškiai siekiame savo euroatlantinės narystės“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Jis dėkojo Lietuvai.
„Už tą energiją, kuria dalijasi ir skleidžia būtent šis viršūnių susitikimas, – matome vėliavas gatvėse. Tai yra natūralus, nedirbtinis, žmogiškas ryšys“, – pabrėžė V. Zelenskis.
„Nors nesame NATO, tačiau tai yra realybė – tai yra ateitis“, – teigė prezidentas.
„Ukraina tikrai taps saugumo garantija ateityje“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.
Įvertino kalbas apie narystę po karo: tai logiška ir suprantama
Visgi jis pripažino, kad kai kuriuos dalykus sunku paaiškinti partneriams, tačiau jie, pasak V. Zelenskio, stengiasi remiant Ukrainą.
„Mums svarbiausia yra rezultatai – matome labai konkrečius žingsnius, kurie artina mus prie NATO. Kai kuriuos dalykus sunku paaiškinti partneriams, nes mes kariaujame, o mūsų partneriai iš tikrųjų nori padėti ir padeda. Visgi mes gyvename visai kitomis sąlygomis – gyvename tokiomis sąlygomis, kuriomis sunku išgyventi.
Žinoma, kad mūsų partneriai nori padėti mums išgyventi. Norime gyventi, norime išgyventi, mums svarbūs greiti procesai – procesai, kurie pasibaigtų saugumo infrastruktūros reformomis visame pasaulyje“, – teigė V. Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad už visa tai ukrainiečiai moka didžiausią kainą – gyvybėmis.
„Mes aiškiai suprantame, kad partneriai mums padeda ginklais ir kad tai yra ta akimirka, kai turime išgyventi, – mums būtent to reikia. Suprantama, kad baugu kalbėti apie mūsų narystę šiandien, nes niekas nenori, jog kiltų pasaulinis karas, – tai logiška ir suprantama. Aš tik noriu, kad visi suprastų, jog mes esame civilizuoti ir adekvatūs žmonės.
Ukraina kovoja ir puikiai supranta, kad negali tapti NATO nare tol, kol mūsų teritorijoje vyksta karas, – tai visiškai suprantama, tačiau svarbu siunčiami signalai“, – teigė Ukrainos prezidentas.
Tie signalai ir teiginiai apie Ukrainos tapimą NATO nare, pasak jo, labai svarbūs.
„Aš suprantu, kad tai įvyks tada, kai mūsų teritorijoje bus saugu“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pabrėžė saugumo garantijų svarbą Ukrainai.
„Geriausia saugumo garantija Ukrainai – tapti NATO nare, o pakeliui į NATO mes norime turėti saugumo garantijų, nuolatinių saugumo garantijų, kad jos mūsų santykius su kitomis šalimis padarytų dar galingesnius“, – teigė šalies prezidentas.
Stoltenbergas – klausimo apie naikintuvus sulaukusiam Zelenskiui: neatsakinėkite, prašau
„Neatsakinėkite, prašau“, – juokavo J. Stoltenbergas, kreipdamasis į V. Zelenskį, kai jam buvo užduotas klausimas apie naikintuvus F-16.
„Jei norite, gerbiamasis Jensai, galite atsakyti į visus tris klausimus: ir apie NATO, ir kada kas vyks, ir visa kita“, – juokavo Ukrainos prezidentas.
Stoltenbergas: tai naujas NATO ir Ukrainos santykių skyrius
Apie Aljanso santykius su Ukraina kalbėjo ir gen. sekretorius J. Stoltenbergas.
„Šiandien susitinkame kaip lygūs. Laukiu dienos, kai susitiksime kaip sąjungininkai“, – sakė J. Stoltenbergas.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas bendroje spaudos konferencijoje teigė, jog Ukraina yra arčiausiai narystės NATO nei kada nors anksčiau.
Savo pasisakymo pradžioje jis teigė, jog Kremlius ir jo vadovas Vladimiras Putinas Ukrainą nuvertino.
„Kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsiveržė į Ukrainą, jis nuvertino ukrainiečių tautos drąsą, ukrainiečių karių pajėgų drąsą ir Ukrainos politinių lyderių ryžtą. Bet jis taip pat nuvertino NATO aljanso vienybę ir galią“, – kalbėjo NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas ir pridūrė, kad Aljansas šalia Ukrainos bus tiek, kiek reikės.
Jis taip pat teigė, jog NATO sąjungininkės Ukrainai skyrė dešimtis milijardų dolerių paramos per pastaruosius metus.
„O dabar mes dar ir sutarėme dėl trijų dalių paketo, priartinsiančio Ukrainą prie NATO. Jį sudaro daugiametė praktinės paramos programa, taip pat steigiama NATO ir Ukrainos taryba. Be to – pakartotinis patikinimas, kad Ukraina taps NATO nare, atsisakant narystės veiksmų plano reikalavimo“, – kalbėjo Aljanso gen. sekretorius.
J. Stoltenbergas teigė, jog daugiametė pagalbos Ukrainai programa padės pareiti nuo sovietinės eros standartų prie NATO įrangos ir standartų.
„Taip Ukrainos pajėgos taps visapusiškai sąveikios su sąjungininkų pajėgomis. Po keleto minučių prasidės inauguracinis NATO ir Ukrainos tarybos forumas. Čia Ukraina ir NATO susitiks kaip lygiavertės partnerės, vyks konsultacijos krizių klausimais ir bus priimami sprendimai“, – kalbėjo NATO gen. sekretorius.
Jis pabrėžė, jog šiandien Ukraina yra arčiau NATO nei bet kada anksčiau.
„Šiandien sąjungininkai dar kartą patvirtino, jog Ukraina taps NATO nare. Ir susitarė panaikinti narystės veiksmų planą. Tai pakeis Ukrainos narystės kelią. Iš dviejų pakopų jis taps vienos pakopos.
Taip pat pakviesime Ukrainą tapti NATO nare, kai sąjungininkai sutars, jog sąlygos patenkintos“, – kalbėjo NATO gen. sekretorius.
J. Stoltenbergas tikino, jog Vilniaus NATO viršūnių susitikime priimti sprendimai fiksuoja naują skyrių NATO ir Ukrainos santykių istorijoje.
„Šiandien susitinkame kaip lygūs. Laukiu dienos, kai susitiksime kaip sąjungininkai“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Maskva čia žodžio neturi“
NATO gen. sekretorius J. Stoltenbergas atsakydamas į klausimus tikino, jog jeigu Rusija laimėtų Ukrainoje, tai būtų tragedija šiai šaliai, tačiau kartu – itin pavojinga ir Vakarų valstybėms.
„Tai pavojus mums. Mus padarytų daug labiau pažeidžiamus. Būtent dėl to labai aiškiai ir sakome – Ukraina turi teisę rinktis savo kelią, kokių saugumo susitarimų ji siektų. Tai šiandienos susitarimo pirmoji eilutė“, – tikino jis.
J. Stoltenbergas dar pridūrė, jog niekada negalima Maskvai nuspręsti, kas gali ar negali tapti NATO nare.
„Rusija visada prieštaravo bet kokiai NATO plėtrai. Tačiau tik NATO sąjungininkai ir Ukraina nuspręs, kada Ukraina taps NATO nare, Maskva čia neturi žodžio“, – griežtai sakė J. Stoltenbergas.
Formuluotė apie Ukrainą NATO deklaracijoje
Net keliolikoje punktų iš rekordiškai ilgos (90 punktų) deklaracijos tiesiogiai minima Ukraina arba karas Ukrainoje.
Ar taip turėtų būt? Svarbiausias yra 11-asis punktas, kuriame kalbame apie būsimą Ukrainos narystę NATO.
Tiesa, jame pakartojama, kad Aljansas „patvirtina tuos įsipareigojimus, kurie buvo priimti 2008-ųjų Bukarešto susitikime“, pažymint, jog atsisakoma narystės veiksmų plano ir kad „Ukraina padarė rimtą pažangą“.
Taip pat pabrėžiama, kad „sąjungininkai rems tolesnes būtinas Ukrainos demokratines ir gynybos sektoriaus reformas“, kurias kasmet vertins NATO Užsienio reikalų ministrai. O kai bus pasiekta pažanga, ji bus įvertinta ir Ukraina bus pakviesta stoti į Aljansą.
„Mes galėsime pakviesti Ukrainą prisijungti prie Aljanso, kai sąjungininkai sutiks ir bus įvykdytos sąlygos“, – rašoma dokumente.
Rusija ir Baltarusija komunikate raginamos nutraukti agresiją.
„Rusija turi nedelsdama nutraukti šį neteisėtą agresyvų karą, nutraukti jėgos naudojimą prieš Ukrainą ir visiškai bei besąlygiškai išvesti visas savo pajėgas bei techniką iš Ukrainos teritorijos per jos tarptautiniu mastu pripažintas sienas iki jos teritorinių vandenų. Raginame visas šalis neteikti jokios pagalbos Rusijos agresijai ir smerkiame visus, kurie aktyviai prisideda prie Rusijos karo.
Baltarusijos parama [Rusijai] buvo labai svarbi, nes ji ir toliau teikia savo teritoriją bei infrastruktūrą, kad Rusijos pajėgos galėtų pulti Ukrainą, palaikyti agresiją. Visų pirma Baltarusija, taip pat ir Iranas, turi nutraukti bendrininkavimą su Rusija ir vėl laikytis tarptautinės teisės“, – rašoma deklaracijoje.
Tiek užsienyje, tiek Lietuvoje daug nusivylimo tokiu Aljanso komunikato tekstu. Reakcijas, NATO paviešinus susitikimo deklaraciją, galite rasti čia ir čia.