Tapusi Aljanso dalimi, Švedija bus daug saugesnė
Kaip teigia T. Lawrence‘as, Švedija pasiryžusi jungtis prie galingo ir labai darnaus Aljanso. „Tai neabejotinai sustiprins jos pačios saugumą tuo metu, kai Europos saugumo aplinka yra pablogėjusi. Tačiau ne ką mažiau svarbi, o šiandien galbūt dar svarbesnė yra žinia, kad visa Europa pasiryžusi pasipriešinti agresyviai Rusijai. Europa neleis Rusijai vykdyti darbotvarkės, kuria ji siekia kontroliuoti savo kaimynus“, – sako ICDS Gynybos politikos ir strategijos programos vadovas.
Visgi, įstojusi į NATO, T. Lawrence‘o nuomone, Švedija gautų naudos visomis prasmėmis – tiek saugumo, tiek gynybos: „Švedija prisijungs prie bendrus interesus turinčios bendruomenės. Būdama jos dalimi, Švedija bus daug saugesnė nei už jos ribų. Svarbiausia, kad pagal Vašingtono sutarties 5 straipsnį Švedija galės pasikliauti savo sąjungininkais, kurie ateis į pagalbą, jei ji bus užpulta. Tai yra didžiausia saugumo garantija.“
Pokytis jau įvyko su Suomijos ir Švedijos sprendimu
Reaguodamos į Rusijos invaziją Ukrainoje, tiek Švedija, tiek Suomija praeitais metais atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir pateikė paraiškas stoti į NATO. „Neprisijungimo politika švedams pasirodė pavojinga, vien jau prisimenant daugkartinius pranešimus apie Švedijos teritorinius vandenis, kuriuos pažeidinėja ne kas kitas, o rusų povandeniniai laivai. Švedai suprato, kad ateina apsisprendimo laikas, nes sėdėti ant neprisijungimo suolelio gali būti pavojingas pasirinkimas“, – pabrėžia A. Ažubalis.
Tiesa, šiuo metu tikimasi optimistinio scenarijaus – t. y. kad Švedija taps NATO nare iki liepos mėnesį vyksiančio viršūnių susitikimo Vilniuje. Tačiau nežinomybė dėl šio scenarijaus išsipildymo išlieka. Nors Švedija sugriežtino kovos su terorizmu įstatymus, vis dėlto dvi NATO sąjungininkės – Turkija ir Vengrija – dar blokuoja Švedijos narystę.
„Deja, kai kurios NATO narės pasirenka šį klausimą kaip savotišką derybinį svertą siekdamos išsikovoti tam tikrų bonusų. Taigi Švedijos stojimo į NATO procesas tampa ne toks sklandus ir greitas. Vis dėlto tai nekeičia esminės situacijos – pokytis įvyko su Suomijos ir Švedijos sprendimu, – teigia dr. N. Maliukevičius, – Suomijos ir Švedijos siekis keisti ilgametę savo saugumo ir gynybos politiką mums be galo svarbus, nes tai užtikrina visą Baltijos jūros regiono saugumą.“
Reikšmingai paveiks regioninį saugumą
Portalo „Delfi“ kalbinti ekspertai taip pat neabejoja, kad Švedijos, kaip ir Suomijos, įstojimas į NATO reikšmingai prisidės prie regioninio saugumo.
„Šių dviejų šalių įstojimas suteiks NATO dar daugiau galimybių – pavyzdžiui, pasirinkti pastiprinimo ir tiekimo kelius, sausumos, jūrų ir oro pajėgų bazes, iš anksto dislokuoti įrangą ir atsargas bei atakuoti pačios Rusijos silpnąsias vietas“, – pastebi T. Lawrence‘as.
„Švedijos geografinė padėtis labai svarbi, pradedant Gotlando sala, kuri dar nuo vidurinių amžių buvo laikoma pagrindine baze. Sakoma, kas turi Gotlandą, tas turi Baltijos jūrą. Tai itin reikšmingas aspektas, – teigia A. Ažubalis. – Svarbu pastebėti, kad Švedijai prisijungus prie NATO visa Skandinavija taptų NATO sąjungininke. Tai padidintų saugumą, o kartu uždarytų Karaliaučiaus sritį iš visų pusių. Taigi Karaliaučius būtų paverstas pažeidžiama zona.“
Kalbant apie Švedijos gynybos pajėgumus, T. Lawrence‘o nuomone, ši valstybė tikrai turi kuo pasigirti. „Švedija turi modernias ir labai pajėgias ginkluotąsias pajėgas. Nors jai reikia atlikti tam tikrą darbą (kuris jau vyksta), kad sustiprintų savo sausumos pajėgas operacijoms atlikti ne nacionaliniame, o Aljanso kontekste, jos pajėgumai ore ir jūroje bus reikšmingas indėlis į regioninį saugumą. O jūrų srityje, be kitų laivų, ji turės korvečių ir povandeninių laivų, pritaikytų operacijoms ribotuose ir sekliuose Baltijos jūros vandenyse. Taigi NATO turės daug geresnių galimybių kontroliuoti Baltijos jūrą“, – tvirtina T. Lawrence‘as.
Švedijos narystė NATO – smūgis Kremliui?
Pasiteiravus, ką Rusijai reikštų dar vienos šalies prisijungimas prie NATO ir kaip gali kisti Kremliaus retorika po šio žingsnio, pašnekovai sako, kad reikšmingų pokyčių neverta tikėtis. „Rusijos akyse NATO visuomet buvo vertinama kaip pagrindinė priešininkė. Svarbu prisiminti, kad vienu iš „Zapad“ pratybų metu buvo imituojami Rusijos bombonešių branduoliniai smūgiai Stokholmui. Rusija žiūri į Vakarus ir visą civilizuotą Europą kaip į vientisą priešininką, bando jį suskaldyti bei supriešinti. Rusijos pseudoimperinė prigimtis tuos, kuriems ji negali daryti įtakos ir valdyti, laiko savo priešininkais, – teigia Seimo delegacijos NATO PA pirmininkas. – Jei Švedija kol kas liktų už NATO ribų, Maskva džiaugtųsi ir toliau siektų daryti įtaką Turkijos politiniam elitui įprastais būdais – t. y. šantažu, papirkinėjimu bei grasinimais, kad Turkija kuo ilgiau laikytųsi šios pozicijos.“
„Manau, kad Putinas jau prarado tiek Suomiją, tiek Švediją, tik skirtingu formatu. Suomija jau tapo NATO nare, Švedija – dar taps. Tačiau galima teigti, kad Putinas prarado šias šalis savo karine avantiūra Ukrainoje. Tai, kad Kremliaus propaganda nebeeskaluoja šios temos taip ryškiai, rodo, jog jiems teks susitaikyti su esama situacija. Apskritai, žvelgiant iš Kremliaus pusės, jiems tai yra didžiulis saugumo ir gynybos praradimas“, – įsitikinęs dr. N. Maliukevičius.
„Kariniu lygmeniu Švedijos (ir Suomijos) teritorija bei ginkluotosios pajėgos suteikia NATO daug daugiau galimybių kovoti su Rusijos agresija. Bet koks bandymas užpulti NATO sąjungininkę Šiaurės ir Baltijos regione turės mažiau nuspėjamų pasekmių. Pačios Rusijos gynybos planavimas bus labiau komplikuotas, nes jai teks numatyti platesnį galimų NATO atsako variantų spektrą“, – aiškina ICDS Gynybos politikos ir strategijos programos vadovas.