Negalią turintiems žmonėms – efektyvesnė pagalba
Negalią turinčių žmonių dalyvumui didinti ir socialinei atskirčiai mažinti skirtų paramos priemonių yra įvairių. Visgi, kaip pastebi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tikslinės paramos grupės vadovė Daiva Zabarauskienė, socialinėmis paslaugomis pasinaudoja vos trečdalis negalią turinčių žmonių ar jų artimųjų.
„Paslaugos ir pagalba žmonėms su negalia ar jų artimiesiems dažnu atveju teikiamos atskirose institucijoje, o informacija apie žmogui aktualias pagalbos priemones nepasiekia jo prieinamu, jam suprantamu būdu – tai vienos iš pagrindinių priežasčių, kodėl negalią turintys žmonės ar jų artimieji pasyviai naudojasi jiems skirtomis pagalbos priemonėmis. Iki šiol nebuvo sukurtas ir kompleksinis individualios pagalbos asmeniui su negalia planas, niekas nestebėjo, ar asmuo tikrai gauna jam priklausančias paslaugas ir reikiamą pagalbą“, – sako D. Zabarauskienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų grupės vadovė Violeta Toleikienė priduria – už socialinių paslaugų teikimo užtikrinimą atsako savivaldybės, tačiau paslaugų įvairovė jose yra ribota, nepakankamai užtikrinama galimybė negalią turintiems žmonėms gyventi savarankiškai bendruomenėje, gauti individualias paslaugas pagal jų poreikius. Socialinių paslaugų prieinamumą mažina ir ribotos negalią turinčių žmonių galimybės mokėti už socialines paslaugas.
„Valstybės duomenų agentūros skaičiavimais, žmonių su negalia skurdo rizikos lygis yra daugiau nei dvigubai didesnis nei negalios neturinčių žmonių. O juk dažnai būtent finansinės priežastys yra veiksnys, skatinantis asmenis kreiptis dėl socialinių paslaugų“, – sako V. Toleikienė.
Tam, kad situacija keistųsi, o žmonės su negalia gautų operatyvią pagalbą, nuo 2024 metų negalią ir individualios pagalbos poreikį vertins bei pagalbos teikimo koordinavimą atliks viena įstaiga – Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (Agentūra). Tikimasi, kad savalaikis pagalbos ir paslaugų suteikimas negalią turintiems žmonėms padės aktyviau dalyvauti visose asmeninio ir visuomeninio gyvenimo srityse ir užtikrins, kad mūsų šalies žmonės su negalia turėtų lygias galimybes su kitais bendruomenės nariais.
Nustačius negalią turinčio žmogaus poreikius ir jam sutikus, bus sudaromas individualios pagalbos planas ir apie tai informuojamos atitinkamos institucijos. Agentūroje dirbantis pagalbos vadybininkas stebės ar žmogui tikrai teikiama jo poreikius atitinkanti pagalba, esant poreikiui teiks rekomendacijas pagalbą teikiančioms institucijoms. Agentūra veiks „vieno langelio“ principu, tad žmogui su negalia nebereikės pačiam ieškoti pagalbos skirtingose įstaigose.
Kokios išmokos bei kompensacijos priklauso negalią turintiems asmenims
Atsižvelgiant į negalios sunkumą bei sukauptą darbo stažą, asmenims su negalia yra mokamos negalios pensijos – socialinio draudimo netekto darbingumo pensija arba šalpos neįgalumo pensija.
- Netekto darbingumo pensija skiriama tiems, kurie neteko 45 proc. ir daugiau darbingumo bei turi įgiję minimalų pensijų draudimo stažą.
- Šalpos neįgalumo pensija skiriama vaikams ir pakankamai socialinio draudimo pensijų stažo neįgijusiems asmenims, kurie neteko 45 proc. ir daugiau darbingumo dėl ligos ar būklės, atsiradusios iki 24 metų, arba 60 proc. ir daugiau darbingumo – po 24 metų.
Priklausomai nuo individualios negalią turinčio žmogaus situacijos, papildomai jam gali būti mokama našlių pensija, našlaičių pensija, valstybinė pensija ar vienišo asmens išmoka. Nuo 2022 m. pradžios vienišiems pilnamečiams, netekusiems 45 proc. ir daugiau darbingumo, vienišo asmens išmoka skiriama automatiškai.
Įvertinus negalią turinčio žmogaus specialiuosius poreikius, gali būti skiriamos ir mokamos tikslinės kompensacijos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidoms padengti. Specialieji poreikiai dėl nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos) yra nustatomi kompleksiškai vertinant asmens sveikatos būklę ir galimybes būti savarankiškam kasdienėje veikloje. Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 94 tūkst. asmenų.
Nuo 2024 metų sausio 1 d. negalią turintys žmonės turės teisę gauti lengvojo automobilio išlaidų kompensaciją ir lengvojo automobilio techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją. Svarbu tai, kad žmonėms su negalia nereikės pateikti papildomų dokumentų, susijusių su automobilio vertinimu, o pasibaigus tikslinės kompensacijos skyrimo terminui ir esant pakartotinam kompensacijos poreikiui, atskiro prašymo teikti nereikės
„Nuo ateinančių metų pradžios taip pat bus didinami baziniai socialinių išmokų dydžiai. Bazinė išmoka didės nuo 49 iki 55 eurų, šalpos pensijų bazė – nuo 182 iki 197 eurų, tikslinių kompensacijų bazė – nuo 147 iki 165 eurų, o valstybės remiamų pajamų dydis augs nuo 157 iki 176 eurų. Atitinkamai didės ir negalios pensijos, tikslinės kompensacijos bei kitos negalią turintiems žmonėms priklausančios išmokos“, – sako D. Zabarauskienė.
Kokiomis socialinėmis paslaugomis gali naudotis negalią turintys žmonės
Atsižvelgiant į individualius negalią turinčio žmogaus interesus ir poreikius, jam gali būti teikiamos bendrosios ar specialiosios socialinės paslaugos, pilnai ar iš dalies kompensuojamos savivaldybės.
- Bendrosios socialinės paslaugos – informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir (ar) atstovavimo, transporto organizavimo, maitinimo organizavimo, sociokultūrinės paslaugos ir kt.
- Specialiosios socialinės paslaugos – socialinė priežiūra arba socialinė globa.
Praėjusiais metais Lietuvoje veikiančiose suaugusiems žmonėms skirtose globos įstaigose buvo apgyvendinta 5600 žmonių su negalia, pagyvenusiems žmonėms skirtose globos įstaigose buvo apgyvendinta 7200 žmonių su negalia, grupinio gyvenimo namuose gyveno 502 suaugę žmonės su negalia, o savarankiško gyvenimo namuose – 725 gyventojai.
„Šiuo metu maždaug 1200 žmonių su negalia laukia eilėje, norėdami gauti socialines paslaugas savo namuose, ir maždaug 1600 laukia apgyvendinimo socialinės globos namuose. Tai rodo socialinių paslaugų plėtros ir jų prieinamumo poreikį“, – sako V. Toleikienė.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, praėjusiais metais negalią turintys žmonės aktyviai naudojosi pagalbos į namus ir socialinės globos paslaugomis asmens namuose, transporto paslaugomis, dienos centruose teikiamomis socialinėmis paslaugomis.
V. Toleikienė primena, kad savivaldybių teikiamomis paslaugomis gali pasinaudoti ir artimieji, prižiūrintys negalią turinčius asmenis. Pavyzdžiui, per metus jiems suteikiama 720 val. (30 parų) laikino atokvėpio paslauga, jos formas derinant pagal savo poreikius – renkantis pagalbą namuose, dienos globą arba trumpalaikę globą. Vis dėlto praėjusiais metais šia paslauga pasinaudojo tik šiek tiek daugiau nei 1000 asmenų, prižiūrinčių specialiųjų poreikių turinčius artimuosius.
„Tikimės, kad Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimai padės užtikrinti didesnį socialinių paslaugų prieinamumą asmenims su negalia bei jų artimiesiems. Priėmus pakeitimus, savivaldybės turėtų teisę ne tik atleisti asmenį nuo mokėjimo, bet ir sumažinti mokėjimą už socialines paslaugas, o jas teikti galėtų ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys – tokiu būdu būtų plečiamas socialinių paslaugų teikėjų ratas, didinamas socialinių paslaugų prieinamumas, o pats sektorius taptų atviresnis“, – sako V. Toleikienė.