Teiks papildomą pagalbą aukštesniam dalyvumo lygiui
Pasak M. Navickienės, iki šiol tik pagal medicininius kriterijus buvo nustatomas darbingumo lygis žmonėms su negalia. Taip pat nebuvo stebimi ir vertinami konkretūs atvejai – ar žmogus savo savivaldybėje gauna jam reikalingų paslaugų, ar integruojasi į darbo rinką.
„Ilgą laiką Lietuvoje asmenys su negalia buvo palikti patys ieškotis pagalbos, belstis į įvairiausias duris savivaldybėse, įstaigose, institucijose“, – pastebi ministrė.
Nuo šiol vieno langelio principu bus vertinama ne tik žmogaus būklė pagal medicininius kriterijus, bet ir tai, kokie socialiniai barjerai turėtų būti pašalinti, kad žmogus galėtų turėti aukštesnį dalyvumo lygį visuomeniniame gyvenime, darbo rinkoje.
Tam nuo sausio 1-osios trys skirtingos įstaigos – Neįgaliųjų reikalų departamentas, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, Techninės pagalbos neįgaliesiems centras – susijungs į vieną darinį – Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą.
Tai ne tik leis sutaupyti tam tikrų valstybės išteklių (apie 900 tūkst. eurų), bet ir priartins žmogui sprendimų priėmimą.
„Vienoje vietoje žmogus gaus ne tik diagnozę, bet ir papildomos pagalbos dėl paslaugų. Galėsime stebėti, ar žmogui ta pagalba yra suteikiama. Ne institucijos bus centre, o būtent asmuo su negalia ir jo pagalbos poreikis“, – paaiškina ministrė.
Bus užtikrinamas informacijos teikimas žmogui suprantamu būdu
Pagal naująją reformą bus specialiai atsižvelgiama į konkretų atvejį, kokių pagalbos priemonių žmogui reikia.
Ministrė M. Navickienė aiškina, kad jei žmogus turi fizinę negalią, jam gali reikėti specialiai pritaikytų erdvių, darbo vietos ir aplinkos, taip pat ir kokių nors techninės pagalbos priemonių, kurios turėtų būti prieinamos tam, kad jis galėtų fiziškai lankytis vienose ar kitose vietose.
Jei tai yra psichosocialinė intelekto negalia – žmogui reikalingos kitokios paslaugos. Pavyzdžiui, tai gali būti asistavimas, informacijos pateikimas jam suprantamais būdais.
Būtent nuo sausio 1 dienos bus užtikrinama, kad visos savivaldybių valstybinės įstaigos žmogui nemokamai suteiktų informaciją vienu iš jam suprantamų būdų – ar tai būtų lietuvių gestų kalba, ar Brailio raštas, ar kita lengvai jam suprantama kalba.
„Dalyvumo lygmuo turi priklausyti ne tik nuo žmogaus sveikatos būklės, bet ir nuo paslaugų, kurios žmogui turėtų būti suteiktos kaip pagalba jo situacijoje, kad jis turėtų kuo aukštesnį dalyvumo lygį“, - pabrėžia ministrė.
Išmokos nesumažės – atsiras daugiau galimybių
Dar vienas pokyčio tikslas – teisingesnė finansinė parama žmonėms su negalia.
M. Navickienė sako, kad išmokos ir kompensacijos tikrai nesumažės, tačiau atsiras daugiau galimybių.
Pavyzdžiui, jei iki šiol kompensacija automobilio įsigijimui ir jo techniniam pritaikymui siekė 3000 eurų, dabar žmogui su negalia, turinčiam automobilį, pagal poreikį bus papildomai skiriama apie 6000 eurų automobilio pritaikymui – ar keltuvui, ar kažkam kitam.
„Negalios reforma 2024 metais papildomai finansuojama apie 9 milijonais eurų. Lėšos bus skiriamos ir informacinių technologijų atnaujinimui, ir lengvai suprantamos kalbos adaptavimui, ir kompensacijoms“, - sako ministrė.
Taip pat, jos teigimu, šiuo metu yra sprendžiama įsisenėjusi problema, kai žmonėms, sulaukusiems pensinio amžiaus, nėra nustatomas darbingumo lygmuo. Dėl šios priežasties, jei negalia ištinka po pensinio amžiaus, žmogaus išmokos visą likusį gyvenimą yra mažesnės.
„Nuo sausio 1 dienos darbingumas galės bus vertinamas ir tiems asmenims, kuriuos negalia ištinka po pensinio amžiaus. Tokiu būdu žmonės galės gauti didesnes išmokas, oriau pasitikti savo sudėtingesnę situaciją“, - sako M. Navickienė.