Nepritaikyta aplinka didina socialinę atskirtį
Kasdieniame gyvenime negalią turintys žmonės susiduria su daugybe kliūčių. Nepritaikytas viešosios ir gyvenamosios aplinkos bei informacijos prieinamumas trukdo jiems būti savarankiškesniais ir turėti lygias galimybes su kitais visuomenės nariais – įgyti norimą išsilavinimą, dalyvauti darbo rinkoje, gauti socialines, sveikatos priežiūros ir kitas paslaugas.
Įvairias negalias turintys žmonės vis dar dažnai negali tinkamai naudotis viešuoju transportu ir viešosiomis erdvėmis. Dėl neįrengtos ar netinkamai suprojektuotos infrastruktūros judėjimo negalią turintys žmonės susiduria su kliūtimis; regėjimo negalią turintiems žmonėms trūksta saugiai jaustis ir savarankiškai gyvenanti padedančių taktilinių vedimo ir įspėjamųjų paviršių, įgarsintų šviesoforų; intelekto negalią turintiems žmonėms dažnai sunku suprasti informaciją, savarankiškai orientuotis aplinkoje.
„Situacijų, kuomet negalią turintys žmonės negali savarankiškai atlikti tam tikrų dalykų dėl netinkamai pritaikytos aplinkos, yra daugybė. Tai ne tik trukdo dalyvauti visuomeniniame gyvenime, bet ir tampa kliūtimi siekiant aukštesnio išsilavinimo, norint įsilieti į darbo rinką. Dėl šių priežasčių neretai negalią turintys žmonės yra priversti gyventi su mažesnėmis pajamomis, jaučia socialinę atskirtį“, – sako Lina Gulbinė, Neįgaliųjų reikalų departamento Programų stebėsenos ir kontrolės skyriaus vedėja.
Informacija bus pateikiama aiškiau ir suprantamiau
Nors kalbėdami apie aplinkos prieinamumą dažniausiai minime fizinį aplinkos pritaikymą negalią turintiems žmonėms, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininko pavaduotojas Vilmantas Balčikonis pastebi – aplinkos sąvoką turėtume suprasti plačiąja prasme.
„Stereotipai apie negalią turinčius žmones Lietuvoje vis dar gajūs – tikrai yra galvojančių, kad negalią turintys žmonės negali mokytis, dirbti ir savarankiškai gyventi. Lietuvoje gyvena daugiau nei 220 tūkst. žmonių, turinčių skirtingas negalias, todėl labai svarbu atliepti visų šių tikslinių grupių poreikius ir suteikti juos įgalinančias priemones. Norint, kad žmonėms su negalia atsivertų daugiau galimybių, svarbu didinti ne tik fizinės aplinkos, bet ir informacijos prieinamumą“, – sako V. Balčikonis.
Skaičiuojama, kad bendrasis informacijos prieinamumo indeksas Lietuvoje tesiekia 5 proc., nors tam tikro informacijos pritaikymo reikia daugiau nei 35 tūkst. mūsų šalies gyventojų, o informacijos prieinamumas lengvai suprantama kalba yra aktualus daugiau nei 400 tūkst. žmonių.
L. Gubinė pastebi, kad informacijos prieinamumo tema mūsų visuomenėje vis dar apipinta mitais. Nors priemonių, kurios leistų labiau pritaikyti aplinką negalią turintiems žmonėms, yra įvairių, įsitikinimai, kad tai reikalauja didelių investicijų, stabdo privataus verslo ir viešojo sektoriaus atstovus nuo pokyčių.
Deja, didelė dalis internete teikiamų paslaugų suprogramuotos netinkamai, todėl yra neprieinamos. Silpnaregiai patiria sunkumų dėl prasto kontrasto, sudėtingo svetainių išdėstymo. Klausos negalią turintiems komunikuoti padėtų informacijos pritaikymas pateikiant ją gestų kalba arba titrais. Daliai žmonių, ypač turintiems intelekto sutrikimus, geriau suprasti informaciją leistų lengvai suprantama kalba drauge su iliustracijomis.
Siekiant keisti esamą situaciją, nuo 2024 metų į valstybės ir savivaldybių institucijas bei įstaigas besikreipiantys žmonės informaciją galės gauti pasirinktu bendravimo būdu, pavyzdžiui, lietuvių gestų kalba, lengvai suprantama kalba, Brailio raštu ar kitomis alternatyviomis formomis.
„Informacinę aplinką pritaikius intelekto ir psichosocialinę, regos, klausos negalią turintiems žmonėms, atsiras galimybė reikiamą informaciją gauti laiku ir suprantamai. Tikimasi, kad tai paskatins žmones aktyviau naudotis įvairiomis pagalbos priemonėmis“, – sako Lauryna Filatovaitė-Vyčienė, socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja.
Didinant visuomenės supratimą apie negalią turinčių žmonių problemas ir siekiant gerinti jiems aplinkos prieinamumą, Neįgaliųjų reikalų departamente 2023 metais savo veiklą pradėjo ir Konsultacijų centras, kuriame profesionalių ekspertų komanda konsultuoja fizinės ir informacijos prieinamumo klausimais.
Norėdami gauti daugiau informacijos apie aplinkos prieinamumą, negalią turintys žmonės taip pat gali pasinaudoti ir informacinių technologijų įrankiu www.stasis.lt. Jo pagalba galima gauti tikslią informaciją apie gyvenamosios paskirties pastatų, kuriuose teikiamos viešosios paslaugos, prieinamumą asmenims su negalia, ir pranešti apie prieinamumo reikalavimų neatitinkantį statinį. Informacija apie pastato pritaikymą specialiai tam skirtame žemėlapyje pateikiama pagal skirtingas negalios rūšis: regos, klausos, fizinės ir pažintinių funkcijų sutrikimo.
Didinti negalią turinčių žmonių savarankiškumą padės koordinuota pagalba
Siekiant pertvarkyti žmonių su negalia socialinės įtraukties sistemą ir užtikrinti jų savarankiškumą visose gyvenimo srityse, labai svarbu, kad negalią turintys žmonės laiku gautų reikiamą kompleksinę pagalbą ir priemones, netaptų dar labiau pažeidžiamais.
„Lietuvoje iki šiol nebuvo sukurtas pagalbos koordinavimo mechanizmas, kuris leistų skirtingoms institucijoms ir įstaigoms, teikiančioms pagalbą, dirbti vieningai ir efektyviai. Dėl šių priežasčių tik trečdalis žmonių pasinaudoja jiems priklausančiomis jų dalyvumą skatinančiomis priemonėmis“, – sako L. Filatovaitė-Vyčienė.
Tam, kad žmonės su negalia gautų operatyvią ir tikslesnę pagalbą, nuo 2024 metų negalią ir individualios pagalbos poreikį vertins bei pagalbos teikimo koordinavimą atliks Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (Agentūra).
Agentūra vertins negalią, nustatys individualios pagalbos poreikius, sudarys ir koordinuos pagalbos plano įgyvendinimą, taip pat priims sprendimą dėl aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis.
„Koordinavimo tikslas – jau pirminiame negalios nustatymo etape išsiaiškinti, kokios pagalbos ir paslaugų žmogui reikia tam, kad jis galėtų aktyviai dalyvauti visose gyvenimo srityse. Agentūroje dirbantys pagalbos vadybininkai sudarys planą ir apie reikiamų paslaugų poreikį informuos atitinkamas institucijas, kurios pačios susisieks su žmogumi ir suteiks jam visą reikiamą pagalbą.
Tai reiškia, kad ne žmogus turės ieškoti paslaugos ir pagalbos, o reikiama paslauga ir pagalba suras žmogų. Tokiu būdu siekiame, kad negalią turintis žmogus nebūtų paliekamas vienas sudėtingoje situacijoje“, – apie laukiančius pokyčius pasakoja L. Filatovaitė-Vyčienė.