Tikslas – suteikti namus ir visą reikiamą pagalbą
Anot R. Genienės, po dešimtmečio vykdant pertvarką, net pirminis pokyčių tikslas po truputį keičiasi. Pradžioje buvo siekiama tik atsisakyti globos institucijų, tačiau einant metams randasi suvokimas, jog būtina kartu teikti ir savailaikę pagalbą asmenims bei jų šeimoms, kurie šiuo metu gyvena bendruomenėje, kad ateityje jie apskritai nesusidurtų su rizika patekti į globos institucijas.
„Teikiamų paslaugų įvairovė gana plati ir į tai galima žiūrėti iš kelių skirtingų perspektyvų. Jeigu žmogui ateityje galimai reikės gyventi bendruomenėje, atitinkamai jam reikia suteikti tam tikras gyvenimo sąlygas. Pertvarka buvo pradėta nuo grupinio gyvenimo namų steigimo įvairiose šalies bendruomenėse. Šiuo metu intensyviai plėtojame apsaugotus būstus.
Kitas laiptelis – gyvenamosios vietos suteikimas žmonėms su negalia, o tai neatsiejama nuo paslaugų, teikiamų toje gyvenamojoje vietoje: socialinio darbo specialistų paslaugos ir pan. Taip pat skatinamas ryšys su bendruomene. 2022 metų pabaigoje šalyje turėjome įsteigtus 49 grupinio gyvenimo namus, čia gyveno 426 asmenys. Artimiausioje ateityje ketinama įsteigti dar 50 tokių namų, kas leistų pusei tūkstančio asmenų turėti tinkamą aplinką gyventi bendruomenėje. Įkurti ir 7 bendruomeniniai vaikų globos namai vaikams su negalia“, – pasakoja R. Genienė.
Palaikymas įsiliejant į darbo rinką ar globojant asmenį su negalia
Tam, kad negalią turintis žmogus sėkmingai įsilietų į darbo rinką, reikalinga individualizuota pagalba, įsitikinusi R. Genienė. Vien rasti darbą, antrina G. Baltrūnas, – neužtenka, negalią turinčiam asmeniui neretai tenka padėti tokią darbo vietą išlaikyti, mat šie žmonės susiduria su įvairiapusišku spaudimu ir diskomfortu. Emocinis tokio darbuotojo krūvis gali būti išties didelis ir reikia, kad kažkas padėtų jį atlaikyti. Toks palaikymas darbo vietoje, skiriamas negalią turinčiam asmeniui, trunka iki 8 mėnesių.
Ne mažiau svarbu kalbėti apie šeimas, kurios globoja asmenį su negalia. Pertvarkos kontekste, anot R. Genienės, gimsta svarbios idėjos, lengvinančios tokių šeimų būtį, pvz. asmeninė pagalba, pradėta teikti vykdant pertvarką, o šiuo metu jau reglamentuota ir suteikiama įvairiose šalies savivaldybėse.
„Ši pagalbos forma gimė pertvarkos projekte ir pradžioje teikta mažam asmenų skaičiui, o štai 2022-ųjų pabaigoje turėjome 1650 asmeninės pagalbos gavėjų, iš kurių – 404 psichikos ir intelekto negalią turintys asmenys“, – vienu iš per pertvarkos rezultatų dalinasi pašnekovė.
Socialinių dirbtuvių modelis: ne tik užimti laiką, bet ir duoti savirealizacijos šansą
Laikino atokvėpio paslauga dar prieš keletą metų taip pat buvo prieinama vos kelioms šeimoms, tuo tarpu 2022-ųjų pabaigoje Lietuvoje buvo jau 1184 šeimos, pasinaudojusios laikino atokvėpio paslauga. Plėtojamos ir užimtumo formos: pasak R. Genienės, ilgą laiką Lietuvoje buvo tik užimtumo centrai, kuriuose negalią turintys žmonės užsiėmė rankdarbiais, šių negalėdami niekaip realizuoti. Šiuo metu judama prie kitokio, socialinių dirbtuvių modelio – veiklų, kurios ne tik įtraukia į bendruomenę, skatina socialinius įgūdžius, bet ir didina negalią turinčio asmens galimybę integruotis į atvirą darbo rinką.
„Pavadinimas „dirbtuvės“ kelia daug diskusijų, nes neva šiuo atveju neįgalieji turėtų būti įdarbinti. Visgi, tai nėra darbo santykiais grįsta paslauga. Tai – priežiūros forma, kuomet veiklos orientuojamos į reikalingas, prasmingas visuomenėje ir galimas realizuoti rinkoje. Šiuo metu daugiau sėkmingų pavyzdžių su dirbtuvėmis, kurios teikia paslaugas: laiptinių plovimas daugiabučiuose, reikiamų detalių gaminimas ir t.t. Tai dirbtuvių nariui formuoja pilnavertiškumo, savirealizacijos jausmą, tai nebėra vien savitikslis užimtumas“, – įsitikinęs G. Baltrūnas.
Apsaugotas būstas: kas gali kreiptis ir kaip tai veikia
R. Genienės teigimu, itin svarbi ir prioritetinė šiuo metu teikiama paslauga – apsaugotas būstas: „Tai gyvenimo forma, kuomet namų aplinkoje, dažniausiai bute, gyvena iki 2 asmenų, pagal poreikį teikiama socialinio darbuotojo pagalba. Ši paslauga skirta pakankamai savarankiškiems asmenims. Projekto pabaigoje turėjome 154 asmenis, iš kurių 104-iems buvo užtikrintas apsaugoto būsto tęstinumas, o kai kurios savivaldybės ėmė teikti šią paslaugą savarankiškai, kas rodo teigiamą vertybinį požiūrį“, – teigia R. Genienė.
Anot G. Baltrūno, apsaugotą būstą gaunančiam asmeniui padengiamos nuomos ir komunalinės išlaidos, tačiau lėšas pragyvenimui toks žmogus turi generuoti pats. Dauguma neįgaliųjų gauna pašalpas, iš šių lėšų žmogus rūpinasi savo buitimi. Priskirtas atvejo vadybininkas gali jį morališkai palaikyti, tačiau reikalingus veiksmus turi daryti pats asmuo, kad turėtų pakankamai lėšų pragyvenimui.
Siekia keisti ydingą praktiką: žmogus turi teisę į sprendimus, kodėl tada tokia teisė atimama?
Pasak R. Genienės, nors daugumai mūsų įprasta patiems nuspręsti, kaip šiandien atrodysime, ką veiksime, galiausiai, kam taupysime ar kokį patiekalą gaminsime, tuo tarpu daliai psichikos ar intelektinę negalią turinčių asmenų tokia teisė spręsti patiems apribota. Anot pašnekovės, Lietuvoje vis dar itin paplitęs teisinio veiksnumo apribojimas, kuomet negalią turintis žmogus praranda teisę pats priimti sprendimus. Todėl žmonių su negalia institucinės globos pertvarkos kontekste tokiems asmenims taip pat teikiama reikalinga pagalba, kuri padėtų atgauti teisinį veiksnumą ir atstovauti save. Šia paslauga jau pasinaudojo per 500 asmenų.
„Dabar matome du pagrindinius rezultatus. Pirmiausia, pasikeitė organizacijų, dirbančių su negalią turinčiais asmenimis, darbo kultūra, ėmė rastis pagalba priimant sprendimus, alternatyvios metodikos. Kitas rezultatas – ši paslauga padėjo atstatyti kai kurių asmenų teisinį veiksnumą, kuomet už juos sprendimus priimdavo visiškai kiti asmenys“, – apie progresą pasakoja specialistė.
Naujo etapo siekis – įtraukti savivaldybes ir išlaikyti suvokimą, kad visi esame skirtingi
Iki šiol žmonių su negalia institucinės globos pertvarka buvo įgyvendinama šešiuose regionuose, tačiau netrukus procesas jau vyks visoje Lietuvoje. „Manau, kad bene svarbiausia šio proceso dalis tik prasideda. Pertvarka bus įgyvendinama visuose šalies regionuose, neišskiriant nė vienos savivaldybės.
Iki šiol savivaldybės buvo per mažai įtrauktos į šį procesą, jų įsipareigojimo tame dalyvauti nebuvo. Naujame etape mes labai intensyviai įtraukiame savivaldybes, be to toliau plėtosime kitas paslaugas kaip antai pagalba priimant sprendimus. Du atvejai, kuomet pavyko atstatyti asmens teisinį veiksnumą, motyvuoja judėti prie teisinio pagalbos priimant sprendimus modelio, kur įtraukiamos ir savivaldybės, ir Teisingumo ministerija. Sieksime, kad nė už vieną asmenį nespręstų vien jo aplinka, o atsirastų ir kitas asmuo, kuris padėtų išsiaiškinti negalią turinčio žmogaus norus, motyvaciją, sprendimus. Tai – viena iš kertinių paslaugų.
Galiausiai, dar viena naujovė – atvejo vadybos modelis, į kurį kvietėme įsitraukti visas savivaldybes. Asmenys, kurie turi psichikos ar intelekto negalią, susiduria su kompleksiniais socialinės apsaugos, sveikatos, užimtumo poreikiais ir pan., tad labai reikalingas vieno langelio principas, kad asmuo nebūtų siuntinėjamas nuo vienų durų prie kitų, o gautų realią palydimąją pagalbą“, – artimiausius pertvarkos etapus vardija R. Genienė.
G. Baltrūno įsitikinimu, pertvarkos kontekste itin svarbu išlaikyti diferenciaciją: skirtingiems žmonėms reikalingos skirtingos paslaugos, atsižvelgiant į turimą negalią, jos sunkumą. Taikant vienodas paslaugas visiems su negalia susidūrusiems žmonėms, prieinama prie paradokso, jog pažeidžiamos teisės tos asmenų grupės, kuriai priklauso silpnesnę negalią turintys asmenys, iš esmės galintys daugeliu atveju gerai funkcionuoti visuomenėje, buityje, asmeniniame gyvenime, tačiau jų laisvės suvaržomos dėl per didelės intervencijos iš išorės. Be to, perteklinė pagalba ar patarnavimai atima iš žmogaus galimybę tobulėti, jaustis savarankišku ir įsilieti į visuomenę. Būtent todėl, įsitikinęs pašnekovas, visuomenei svarbu su pagarba ir pakantumu leisti žmonėms su negalia savarankiškai daryti tai, ką jie sugeba, net jei procesas eisis lėčiau, sudėtingiau ir kils keblumų.