Neatsiejama vyšnių šventės dalis – kaliausės. Šių sodo lėlių čia galima pamatyti beveik kiekviename kieme. Ir tai nestebina: būtent kaliausės saugo vyšnių medžius nuo špokų, kurie kėsinasi į žagariečių taip laukiamą vyšnių derlių. Žagarėje kaliausės turi ir savo namus – „Kaliausių fabrikėlį“ tautodailininkės Aušros Petrauskienės sodyboje ant Švėtės upės kranto.
„Kaliausės Žagarėje prasidėtos daryti 2009 metais. Tai čia – įsišakniję. Buvo metų, kai visi žmonės labai gausiai jas statė tiesiog festivalio metu. Žagarėje pilna vyšnių, o kad derlius geresnis būtų, kelia kaliauses į vyšnių medžius. Pats kaliausių fabrikėlis skirtas tam, kad aktyvintų šią veiklą, skleistų informaciją“, – pasakoja „Kaliausių fabrikėlio“ įkūrėja.
Kaip pasakojo Žagarės regioninio parko direktorius Mindaugas Balčiūnas, ir šiųmečio festivalio metu kraštą populiarins kaliausės. Tiesa, kiek kitokios. Jomis persirengę žmonės sieks Gineso rekordo. Taip pat Žagarėje, kiek netradicinėje vietoje, planuojamas atidaryti vieno patiekalo restoranėlis.
„Iš vyšnių verdame uogienę. Ją žagariečiai vadina zapte, tai mes čia ir žadam daryti tokį kaliausinį zaptės restoraną ant upės kranto. Kas norės, galės užeiti į kaliausių fabrikėlį paragauti uogienės, juos čia aptarnaus kaliausės“, – planais dalinosi tradicinių amatų meistrė A. Petrauskienė.
Idėja Žagarėje rengti vyšnių šventę, kaip pasakoja organizatoriai, kilo tam, kad būtų garsinamas šio miestelio vardas.
„Festivalis sumanytas netgi ne lietuvės, o anglijos pilietės Sarah Rabagliati, kuri dabar gyvena Žagarėje. O sumanytas tam, kad Lietuva išgirstų apie Žagarę, nes, kaip dažniausiai ir būna, žmogui iš šalies viskas atrodo kitaip, nei tiems, kas čia gyvena“, – įsitikinęs M. Balčiūnas.
Svečiuodamiesi Žagarėje, nebūtinai vyšnių festivalio metu, neaplenkite Mūšos tyrelio telmologinio draustinio pažintinio tako. Tikėtina, kad ilgiausiame Lietuvoje lentų take išvysite ir čia gyvenančias laumes. Jei būsite nusiteikę draugiškai, jos jums papasakos įvairiausių, su taku susijusių istorijų.
Žagarė taip pat garsėja ir vienu iš penkių ozų Lietuvoje, kuris paskelbtas geologiniu paminklu. Jis ne tik pats ilgiausias iš visų Lietuvoje esančių ozų, bet ir įspūdingiausias, nes aplink kalvagūbrį plyti lygumos. Prasidėjęs Latvijoje, tęsiasi per visą Žagarės miestelį, rekreacinę zoną su Žvelgaičio piliakalniu, kuris, pakilęs į maždaug 20 m aukštį, vadinamas vaizdingiausia ozo dalimi.
