Geriame šiuos vaistus net tada, kai tikrai nereikia: gydytojai įspėja apie didžiulę grėsmę

Antibiotikai vadinami vienu didžiausių praėjusio amžiaus medicinos laimėjimų, tačiau kyla grėsmė, kad juo džiaugsimės neilgai. Pasaulio sveikatos organizacija skambina pavojaus varpais, jog atsparumas antibiotikams auga žaibiškai, o pagrindinė to priežastis – neatsakingas antibiotikų vartojimas. Savigyda ir gydytojų paskirto gydymo nepaisymas veda į ateitį, kurioje antibiotikai paprasčiausiai neveiks. Kaip galime tai pakeisti?

Vis dar užsiima savigyda: pasekmės gali būti liūdnos visam pasauliui

Kaip aiškina Šeškinės poliklinikos šeimos gydytoja Monika Fedaravičiūtė, antibiotikais vadinamos antibakterinės vaistinės medžiagos, kurios slopina bakterijų augimą arba jas sunaikina. Antibiotikai pasižymi specifišku poveikiu gyvoms ląstelėms. Jas gali veikti bakteriostatiškai, t. y. slopina bakterijų dauginimąsi, arba veikia baktericidiškai – nužudo bakterijas iš karto.

Baktericidinis veikimas pagrįstas bakterijos struktūros, pavyzdžiui, bakterijos sienelės suardymu, o bakteriostatinis veikimas remiasi bakterijų gyvybiškai svarbių funkcijų, pavyzdžiui, baltymų sintezės sutrikdymu.

„Labai svarbu prisiminti, kad vienas antibiotikas gali kovoti su viena arba keliomis bakterijų rūšimis, tačiau jis niekada neveiks virusų, parazitų ar grybelių“, – pabrėžia M. Fedaravičiūtė.

Kadangi antibiotikai yra skirti bakterinių infekcijų gydymui, sprendžiant jų poreikio klausimą pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar infekcija bakterinės kilmės, ar ne. Pats pacientas to nustatyti negali, todėl būtinas gydytojo vertinimas, tam gali būti atliekami tyrimai. Vis dėlto, dar pasitaiko atvejų, kuomet gydytis antibiotikais pacientai imasi be gydytojo vertinimo. Gydytojai perspėja, jog taip neišvengiama klaidų, kurių pasekmės – ne tik neveiksmingas gydymas, bet ir besiformuojantis bakterijų atsparumas antibiotikams.

„Labai dažnai pamirštama, kad antibiotikus vartojant virusinių infekcijų metu, pavyzdžiui, gripo, jie paprasčiausiai neveiks, nes nebus antibiotikų taikinio – bakterijos. Svarbu ir tai, kad, užsiimant savigyda antibiotikais, yra didinamas bakterijų atsparumas jiems. O tai gali sąlygoti, jog ateityje kai kurias bakterines infekcijas bus sunku gydyti, nes joms gydyti skirti antibiotikai paprasčiausiai nebeveiks.

Ši problema mažinama skiriant antibiotikus tik tada, kai jų tikrai reikia ir tokius, kokių reikia – kuo „siauresnio spektro“, kad naikintų tik susirgimą sukėlusias bakterijas ir kuo mažiau paveiktų kitas bakterijas ir natūralią mikroflorą. Svarbu ir tai, kad, paskyrus antibiotikus, jie būtų vartojami taip, kaip nurodė gydytojas – būtų vartojama tinkama dozė ir pakankama vartojimo trukmė, kadangi tai irgi gali sąlygoti bakterijų, atsparių tam tikriems antibiotikams, išsivystymą“, – perspėja M. Fedaravičiūtė.

Viena dažniausių klaidų – nepabaigtas antibiotikų kursas: kuo tai pavojinga?

Dažniausia antibiotikų vartojimo klaida Šeškinės poliklinikos šeimos gydytoja vadina jų vartojimą ne bakterinių infekcijų metu, tačiau esama ir daugiau dažnai pasitaikančių klaidų, kuriomis sau tik pakenkiame.

„Paskyrus antibiotikus, dažniausiai daromos klaidos – jų vartojimas nepakankama doze, pavyzdžiui, perlaužiant tabletes, jas pamirštant laiku išgerti, o viena dažniausių klaidų – nepabaigtas antibiotikų kursas. Netinkamai vartojant paskirtus antibiotikus, jų koncentracija organizme nebus pakankama, todėl bakterijos nebus sunaikintos ir gali tapti atspariomis. Nutraukus antibiotikus anksčiau, jų likučiai po to gali būtų panaudoti savigydai be gydytojo rekomendacijų netinkamu laiku ir netinkamoje situacijoje“, – pastebi M. Fedaravičiūtė.

Kad antibiotikai būtų vartojami atsakingai, gydytoja pataria laikytis paprastų taisyklių: vartoti tik gydytojų paskirtus antibiotikus, nevartoti likusių iš anksčiau antibiotikų, visada suvartoti antibiotikus iki galo (pilną gydymo kursą), niekada nesidalinti antibiotikais su kitais asmenimis (nes jie jiems gali būti nereikalingi ar netinkami), saugotis infekcijų dažnai plaunant rankas, vengiant glaudaus sąlyčio su sergančiais asmenimis ir laiku skiepytis.

Dėl žmonijos klaidų infekcijas išgydyti vis sunkiau, kartais – net neįmanoma

Visame pasaulyje augantis atsparumas antibiotikams kelia didelę grėsmę, jog ateityje nebeturėsime veiksmingų antibiotikų. Dėl neteisingo antibiotikų vartojimo mažėjantis jų veiksmingumas lemia tai, jog kai kurios infekcijos tampa vis sunkiau išgydomos.

Higienos instituto Visuomenės sveikatos inovacijų skyriaus specialistė Jolanta Kuklytė pabrėžia, jog naujai atsirandantys atsparumo mechanizmai kelia grėsmę gebėjimui valdyti infekcijas.

Kaip aiškina J. Kuklytė, didėja infekcijų, tokių kaip pneumonija, tuberkuliozė, gonorėja, kurias darosi sunkiau, o kartais net neįmanoma išgydyti dėl mažėjančio antibiotikų veiksmingumo, skaičius. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, atsparių bakterijų sukeltų infekcijų našta Europoje prilyginama gripo, tuberkuliozės ir ŽIV / AIDS naštai kartu paėmus.

„Šalyse, kuriose antibiotikus galima įsigyti be recepto, atsparumo atsiradimas ir plitimas yra didžiausias. Šalyse, kuriose nėra patvirtintų gydymo gairių, sveikatos priežiūros specialistai antibiotikus gydymui skiria dažniau, nustatomas per didelis antibiotikų vartojimas visuomenėje. Jeigu nebus imtasi skubių veiksmų, grėsmė netrukus nebeturėti veiksmingų antibiotikų bus labai reali, o tai reiškia, kad dažnos infekcijos bei smulkūs sužalojimai vėl gali tapti mirtini“, – perspėja J. Kuklytė.

Pusė antibiotikų paskyrimo atvejų – nereikalingi ar netinkami

Anot Higienos instituto Visuomenės sveikatos inovacijų skyriaus specialistės, skiriant antibiotiką, svarbu žinoti ne tik teigiamas jo savybes, bet ir galimą šalutinį poveikį bei neigiamas pasekmes.

„Visada reikia prisiminti, kad antimikrobiniai vaistai veikia ne tik tą sukėlėją, kurį norime sunaikinti, bet ir visus organizme esančius mikroorganizmus, tai yra natūralią mikroflorą, kuri būtina sveikai organizmo terpei palaikyti, saugo nuo ligas sukeliančių bakterijų. Dėl neracionalaus antibiotikų vartojimo vystosi disbakteriozė ir kiti virškinamojo trakto veiklos sutrikimai.

Dažniausia nepageidaujama antibiotikų vartojimo pasekmė – sutrikusi žarnyno mikrofloros pusiausvyra ir antibiotikų sukeltas viduriavimas. Be to, antibiotikai gali veikti neurotoksiškai, ototoksiškai, nefrotoksiškai, hepatotoksiškai, hematotoksiškai. Galimos alerginės reakcijos. Dėl ilgalaikio antibakterinių vaistų vartojimo žmogaus organizme gali trūkti vitamino B“, – įspėja ji.

Stebint antibiotikų vartojimo didėjimą, lygiagrečiai stebimas ir bakterijų atsparumo augimas. O įdomu ir tai, jog įvairiose šalyse atliktų tyrimų duomenimis, mažiausiai trečdaliui ligoninėje besigydančių pacientų skiriamas gydymo kursas antibiotikais ir apie 50 proc. šių paskyrimų yra nereikalingi arba paskiriami netinkamai.

Atsakingas antibiotikų vartojimas: ką galime padaryti?

Tad ką turėtume daryti, jog antibiotikų veiksmingumas išliktų? Kaip aiškina J. Kuklytė, siekiant sumažinti atsparių bakterijų vystymąsi bei plitimą, veiksmų reikia imtis visose visuomenės grandyse. „Už grėsmę žmonių sveikatai atsakingi esame visi: pacientai, gydytojai, slaugytojai, vaistininkai, veterinarijos gydytojai, ūkininkai ir politikai“, – įsitikinusi ji.

Prie to, kad antibiotikai būtų vartojami atsakingai ir atsparumas jiems augtų lėčiau, prisidėti gali kiekvienas iš mūsų. Visų pirma, galime užkirsti kelią infekcijų plitimui reguliariai plaunant rankas, praktikuojant tinkamą maisto higieną, vengiant artimo kontakto su sergančiu žmogumi ir skiepijantis reikiamu metu. Taip pat svarbu vartoti antibiotikus tik su gydytojo paskyrimu ir suvartoti visą paskirtų antibiotikų kursą. Niekada nevartoti antibiotikų likučių, niekada nesidalinti antibiotikais su kitais, vartoti antibiotikus atsakingai, niekada jais nesigydant gripo ir peršalimo.

Sveikatos priežiūros specialistai prie to gali prisidėti tinkamai atlikdami infekcijų prevenciją: užtikrindami rankų, instrumentų ir aplinkos švarą, laiku vykdydami pacientų skiepijimą. Įtarus bakterinę infekciją, atlikti tyrimus, norint paskirti tinkamą gydymą, o antibiotikus išrašyti ir skirti tik tuomet, kai tikrai reikia: išrašyti tinkamus antibiotikus, parenkant tinkamą dozę tinkamam laikui.

Farmacijos pramonė gali prisidėti investuodama į naujų antibiotikų, vakcinų kūrimą ir diagnostiką.
Kaip gali prisidėti politikos formuotojai? Jie gali skatinti naujų gydymo galimybių, skiepų ir diagnostikos vystymąsi. Garantuoti, kad yra nacionalinis veiksmų planas dėl didėjančio atsparumo antibiotikams problemos sprendimo, pagerinti antibiotikams atsparių mikroorganizmų stebėseną, stiprinti infekcijų prevencijos ir kontrolės priemonių politiką ir įgyvendinimą, reguliuoti ir skatinti tinkamą kokybiškų vaistų vartojimą bei viešinti informaciją apie atsparumo antibiotikams poveikį.

Žemės ūkio sektoriaus atstovai gali prisidėti užtikrindami, kad antibiotikai gyvūnams būtų duodami tik gydymo tikslais, pasitarus su veterinaru, skiepydami gyvūnus, siekiant sumažinti antibiotikų naudojimą bei plėtoti augalinių antibiotikų vartojimą, skleisdami ir skatindami gerosios praktikos visuose gyvulinės bei augalinės kilmės maisto gamybos ir perdirbimo procesuose taikymą. Taip pat jie gali pritaikyti atsinaujinančias sistemas su geresne higiena, biologine sauga bei gyvūnų gerovės užtikrinimu, laikytis nustatytų tarptautinių reikalavimų bei atsakomybių, naudotis antibiotikų naudojimo gairėmis, nustatytomis Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio, Pasaulio sveikatos ir Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijų.