Kad nepatirtume dehidratacijos, verta žinoti, kiek vandens reikia vartoti konkrečiam žmogui, nes gerti jo per daug irgi nėra gerai. Pasak medikų, taip iš kūno pašalinamos mums būtinos druskos, tad naudinga jų vartoti papildomai. Prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, lietuviai vasarą perka daugiau vandens ir gaiviųjų gėrimų.
Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė sako, kad birželį, lyginant su geguže, lietuviai pirko beveik 28 proc. daugiau vandens, vaisvandenių – dešimtadaliu daugiau. Nors atsigaivinimui lietuviai dažniausiai renkasi vandenį, pastebima ir vis auganti vaisvandenių bei kitų gaiviųjų gėrimų paklausa.
Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas papasakojo, kaip apskaičiuoti, kiek vandens reikia išgerti konkrečiam žmogui. Taip pat medikas patarė, ko geriau nevalgyti, kokia veikla neužsiimti karštomis dienomis ir kaip elgtis pajutus dehidratacijos simptomus.
Kokie pirmieji dehidratacijos simptomai?
Pirmas dehidratacijos simptomas – troškulys. Gali būti patamsėjęs šlapimas. Yra net specialios juostelės, kurios parodo, ar pakankamai geriame vandens. Pagal spalvinę skalę ir šlapimo kiekį mamos gali patikrinti, ar vaikai gauna pakankamai skysčių.
Jeigu jaučiame išsausėjusią burnos gleivinę, reiškia, praradome vandens ir turbūt vėluojame atsigerti. Jeigu toliau prarandami skysčiai, pabrinksta liežuvis, netekus daugiau natrio gali pradėti tinti rankos ir kojos. Vėliau atsiranda bendras silpnumas, galvos svaigimas, širdies permušimai. Dar vėliau pasireiškia sunkūs simptomai: sumišimas, vangumas, sąmonės aptemimas, alpimas, nelogiškas kalbėjimas, kuomet pažeidžiamos galvos smegenys. Kūnas ima stengtis sulaikyti vandenį, todėl sumažėja prakaitavimas, šlapimo kiekis. Viskas baigiasi sąmonės praradimu, insultu, infarktu ir mirtimi.
Kiek vandens reikia išgerti vasarą, kad pakaktų skysčių?
Reikalingo vandens kiekis priklauso nuo žmogaus amžiaus, svorio, aktyvumo, aplinkos temperatūros. Vidutiniškai per parą vienam žmogui reikia išgerti apie 30-35 ml. vandens vienam svorio kilogramui. Jeigu žmogus serga lėtinėmis ligomis ir vartoja kokius nors vaistus, pavyzdžiui, nuo per aukšto kraujospūdžio, kurie šalina skysčius, reikia atsižvelgti ir į tai. Jeigu karštą dieną einame ravėti daržo, prižiūrėti kapų ar kapoti malkų, per šiltai apsirengiame ir panašiai – prarasime daugiau vandens, negu įprasta. Vandens poreikį reikia stebėti pagal aplinkybes, geriau nuolat gurkšnoti po truputį ir dažniau šlapintis, kad nespėtum pajusti troškulio.
Geriau vartoti paprastą ar gazuotą vandenį?
Skysčio kiekiui organizme nėra didelio skirtumo, kurį pasirenkame. Burbuliukai sudirgina receptorius, gali paskatinti virškinimą, suteikti aštresnių pojūčių ir jausmą, kad tikrai atsigėrei. Mineralinis vanduo su elektrolitais skiriasi nuo įprasto. Jeigu neužsiimame aktyvia veikla, užteks ir paprasto vandens. Jeigu sportuojame ar dirbame fizinį darbą, geriau vartoti mineralinį vandenį. O jeigu užsiimame labai aktyvia veikla, pavyzdžiui, bėgiojame, geriau vartoti vandenį su šiek tiek gliukozės, jos turi specialūs gėrimai.
Ar yra fizinių skysčių trūkumo organizme požymių, pavyzdžiui, skausmas?
Prasidėjus dehidratacijai kraujagysles pradeda traukti spazmai, nes ląstelės stengiasi išspausti paskutinį likusį vandenį. Tai gali sukelti galvos skausmą. Dėl šios priežasties skauda galvą per pagirias. Taip pat gali prasidėti mėšlungis, raumenų skausmai, nes kartu su vandeniu prarandami ir elektrolitai.
Kokiems žmonėms dehidratacija – pavojingiausia?
Yra trys pagrindinės grupės žmonių, kuriems reikėtų labai atidžiai stebėti savo vandens vartojimą. Maži vaikai, nes jie gali nepasakyti, kad ištroško bei jų kūno masės ir paviršiaus santykis yra kitoks, negu suaugusio, vandenį jie praranda greičiau. Garbaus amžiaus senjorai dėl kraujagyslių ir ląstelių sandaros kūne turi mažiau vandens, todėl ir praranda jį greičiau. Trečia grupė – žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, kurie gali netekti daugiau skysčių dėl vartojamų vaistų arba praradus daugiau vandens gali paūmėti ligos.
Jei ilgą laiką negauname vandens, kas vyksta mūsų kūne?
Ilgą vandens negavimą mums, gyvenantiems šiais laikais, gana sunku įsivaizduoti, bet, pavyzdžiui, susirgus tam tikromis ligomis arba negalint atsigerti, žmogaus ląstelės tiesiogine prasme susitraukia. Rankų oda taip susitraukia, kad ima ryškiai matytis pirštų antspaudai. Labai išsausėja oda, tampa lyg pergamentas, ji „įkrenta“ visame kūne, nes raumenys taip pat netenka vandens ir atrofuojasi. Tiesiogine to žodžio prasme, žmogus be skysčių po truputį virsta mumija.
Kodėl vandens negaunantis žmogus gali mirti?
Mūsų kūnai sukurti tirpiklių pagrindu – vandenyje ištirpę elektrolitai sudaro didžiąją dalį kūno. Kraujas, kuris perneša deguonį – skystas. Slėgį, kad „nesukristume“ irgi palaiko vanduo. Mirtis nuo dehidratacijos dažniausiai ištinka dėl kraujo trombozių. Kraujas tiesiogine prasme pradeda tirštėti, susitraukusios kraujagyslės sunkiai jį praleidžia, smegenys, širdis, plaučiai, kepenys nebegauna pakankamai kraujo ir prasideda nekrozės procesai.
Norint atstatyti skysčius organizme pakanka tik gausiai gerti vandenį, ar reikia ir papildomų medžiagų?
Pajutus didelį troškulį, galvos svaigimą ar skausmą, sunkumą krūtinėje, išgėrus pakankamai vandens ar mineralinio, savijauta turėtų pagerėti per 5-10 minučių. Tokiu atveju reikėtų nutraukti veiklą, dėl kurios prasidėjo dehidratacija ir užtikrinti, kad tai nepasikartotų. Jeigu būklė negerėja ar blogėja, būtina kreiptis į gydytojus.
Kokio maisto geriau nevartoti, kokia veikla neužsiimti karštomis dienomis?
Valgyti reikėtų pakankamai vandens turintį, lengvą maistą – vaisius, daržoves. To, kas reikalauja papildomo vandens virškinimui – baltymų ir riebalų, reikėtų vengti.
Kaip pajutę dehidratacijos simptomus galime patys sau padėti?
Vaistinėse parduodami įvairių formų vandenyje tirpių elektrolitų, mineralinių medžiagų mišiniai, kurių verta turėti namuose, stipresnės dehidratacijos atvejui. Jeigu savijauta nepagerėja atsigėrus vandens ar mineralų, galbūt sutrinka pusiausvyra, atsiranda sumišimas, sutrinka kalba – nedelsiant reiktų važiuoti į priėmimo skyrių.
Kas gali nutikti išgėrus per daug vandens?
Reikia atsiminti, kad gerdami daug skysčių daugiau prakaituojame ir šlapinamės. Tad šiuo atveju ne per didelis vandens kiekis gali būti žalingas, o su skysčiais prarandamos druskos. Vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduojama vartoti jos mažiau, nes kelia širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Teko matyti atvejų, kuomet karštomis dienomis mažiau druskos vartojantis žmogus geria paprastą vandenį, daug prakaituoja ir taip atsiranda hiponatremija – sumažėjęs natrio kiekis organizme. Jis pasireiškia panašiais simptomais, kaip ir dehidratacija – sumišimu, orientacijos sutrikimu net sąmonės praradimu. Šiuo atveju per daug paprasto vandens gali pakenkti. Todėl būtų labai naudinga kartais su paprastu vandeniu išgerti elektrolitų.