Kodėl sėdai prie vairo? – „Jaučiausi gerai“
Su pažeidėjais susidurianti Mokymo centro „Draiveris“ psichologė Alina Butkevičienė teigia, kad ne vienas pažeidėjas, atėjęs į papildomus mokymus, teigia, jog už vairo išgėręs sėdo, nes jautėsi gerai.
„Dažniausias atsakymas į klausimą, kam apsvaigęs vairuotojas nusprendė sėsti už vairo, būna – „jaučiausi gerai“. Ir tai tiesa. Vairuotojų, metų metus reguliariai vartojančių alkoholį, organizmas išvysto toleranciją jam.
Alkoholio vartojimas kasdieniame žmogaus gyvenime tampa įpročiu, padedančiu palaikyti gerą nuotaiką, atsipalaiduoti, tam kartui sumažinti stresą, nuraminti baimę, nerimą“, – teigė ji.
Pašnekovės teigimu, psichika reaguoja į reguliarų vartojimą kaip į savaime suprantamą ir nebesiunčia pavojaus signalų, pamažu formuojasi psichinė, o vėliau ir fizinė priklausomybė.
Deja, taip vartojant alkoholį, galiausiai tai tampa normaliu reiškiniu ir net būtinybe, kad būtų galima palaikyti normalią savijautą, nes neišgėrus alkoholio, savijauta pašlyja (vystosi abstinencijos sindromas).
„Taigi taip ir formuojasi žmogaus savijautos suvokimas – jaučiuosi gerai, kai esu išgėręs“, – aiškino A. Butkevičienė.
Toks nesaikingas alkoholio vartojimas galiausiai pradeda veikti kaip depresantas. Psichika yra slegiama, silpsta žmogaus valia, susidomėjimas savo gyvenimu, slopinamas savisaugos instinktas.
Ilgėja reakcijos laikas
Vartojant alkoholinius gėrimus, reakcijos laikas į netikėtą situaciją pailgėja, priklausomai nuo alkoholio koncentracijos kraujyje, kuri nustatoma promilėmis (‰). Viena promilė reiškia, kad vienam litrui kraujo tenka 1 gramas alkoholio.
Galima alkoholio įtaka vairavimui:
•0,2 – 0,5 promilės – susilpnėja gebėjimas matyti ir tiksliai nustatyti atstumą iki judančių šviesų, objektų, susilpnėja gebėjimas įvertinti atstumą, sustiprėja noras rizikuoti;
• 0,5 – 0,8 promilės – susilpnėja akių adaptacija šviesoms, susilpnėja jautrumas raudonai šviesai, dėmesio koncentracija ir koordinacija;
• 0,8 – 1,2 promilės – jaučiama euforija, pervertinamos galimybės, susiaurėja periferinis matymas – sustiprėja tunelio efektas, dar labiau susilpnėja akių adaptacija šviesoms, suprastėja kliūčių, gedimų suvokimas, išsiderina situacijos vertinimo gebėjimas.
• Virš 1,2 promilių – didėja pavojingo, chuliganiško vairavimo rizika, sunkėja orientacija, dažni klaidingi manevrai, greičio viršijimas arba pernelyg lėtas vairavimas.
Pervertina savo galimybes
Dažnu atveju vairuotojai tampa nesavikritiški ir pervertina savo galimybes, o dėl tokio mąstymo modelio gali įvykti ne vienas skaudus įvykis, nes priimami sprendimai nėra suderinami su saugiu vairavimu.
„Vairuodami viršija leistiną greitį, ignoruoja kelio ženklus, atlieka pavojingus ir draustinus manevrus, priima adekvatumo stokojančius sprendimus, vengia prisisegti saugos diržą, kalba mobiliuoju telefonu, garsiai klausosi muzikos.
Savo patirtyje neturėdami tragiškų ir finansiškai skaudžių situacijų, vairuotojai netiki, kad alkoholis gali neigiamai paveikti jų vairavimo įgūdžius. Taigi jie nesugeba įvertinti vairavimo išgėrus rizikos“, – teigia A. Butkevičienė.
Kaip įvardija pašnekovė, vairuotojams būna apsvaigusi psichika, kuri yra paveikta alkoholio, o vairuotojai lėčiau ir ne taip kritiškai vertina situacijas.
„Nuo alkoholio apsvaigęs ir prie vairo atsisėdęs žmogus įgauna perdėto pasitikėjimo. Jam atrodo, kad jo sugebėjimai reaguoti, įvertinti situaciją, net pagerėja. Ir net sulaikyti policijos pareigūnų, dažnai būna įsitikinę, kad juos sustabdė ne todėl, jog jie įtartinai vairavo“, – apie neblaivių vairuotojų mąstymą kalbėjo psichologė.
Sunku vertinti sužeidimų mastą
Pakliuvus į eismo įvykį, su neblaiviais eismo dalyviais susitvarkyti ir jiems padėti yra sudėtingiau. Kaip nurodo Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties gydytojas Aleksandr Bartos, apsvaigęs žmogus gali net nejausti, jog yra sužeistas.
„Įvykus eismo įvykiui ,kai jame dalyvauja neblaivus vairuotojas, dažnai susiduriama su problema jog apsvaigęs nuo alkoholio asmuo gali elgtis neadekvačiai, priešintis apžiūrai.
Jo pojūčiai būna prislopinti, todėl būna sunku vertinti sužeidimų mastą, nukentėjusiojo sąmonės lygį, skausmo stiprumą“, – teigia jis.
Kas padės nesėsti prie vairo išgėrus?
Psichologė A. Butkevičienė pataria ką daryti, jei susiduriate su pasirinkimu, ar prie vairo sėsti išgėrus alkoholio.
„Be abejo, visuomet reikia vadovautis sveiku protu ir žinant, kad reikės sėsti prie vairo, jokiu būdu nevartoti alkoholio. Jeigu norisi kažką gurkšnoti, geriau rinktis vaisvandenius, negu rizikuoti ir malšinti troškulį svaigiaisiais gėrimais.
Kita veiksminga priemonė, kuri gali padėti priimti sprendimą atsisakyti vairuoti – nuosavas alkotesteris. Net tuo atveju, kai vairuotojui atrodys, jos jaučiasi gerai, alkotesterio rezultatas parodys realią situaciją. Tikėtina, kad pakankamu, nors ir apsvaigusiu sąmoningumu pasižymintis žmogus, priims tinkamą sprendimą. Alkotesterio įsigijimo kaina visuomet mažesnė už sukeltas vairuojant apsvaigus pasekmes“, – patikina psichologė.