Kerta gatvę, o žiūri tik į telefoną
„Delfi“ vilniečių pasiteiravus, ar besaikis naudojimasis mobiliuoju telefonu jų akimis yra rimto masto problema, visi vieningai tikino, kad taip. Šiais laikais, pasak kai kurių pašnekovų, šios problemos išvengti sudėtinga, tad tenka imtis įvairiausių priemonių, kad telefonas dažniau būtų nuošalyje, o ne rankose.
„Yra skirtumas, kai tu naršai socialiniuose tinkluose ir kai įvairi IT technika yra darbo priemonė. Tai aš manau, kad daugeliui vyresnių žmonių tai yra darbo priemonė, leidžianti dirbti bet kur, tiesiog gatvėje, ir namuose. Nuotolinis darbas yra visiškai gerai įsisavintas ir įsitvirtinęs. O kadangi pati turiu vaikus, tai suprantama, kad reikia riboti buvimą prie IT technikos. Aišku, mažiems daugiau, vyresniems galbūt tai sunku sukontroliuoti. Tai aš esu labai griežtai nusiteikusi prieš priklausomybę, kai ji tokia yra“, – pasakojo vilnietė ir pridūrė, kad vaikams naudojimąsi išmaniosiomis technologijomis ji stengiasi riboti, tačiau ne tada, kai telefonas tampa priemone mokslams ar kitiems kasdienybę lengvinantiems poreikiams.
„Kalbant apie telefono priklausomybes, tai aš, jaučiu, ją turiu. Nežinau, praleidžiu kokias 6–7 valandas per dieną, kas yra žiauriai daug, bet tuo pačiu tai yra kaip ir darbo kažkokia dalis gal, nes bakalaurą rašyti reikia, internetas skaitosi irgi čia tas pats dalykas“, – svarstė sutiktas studentas.
Vis dėlto, neretai tenka pastebėti ir tokių telefonų naudotojų, kurie taip įninka į šią išmaniąją technologiją, kad prietaisą iš rankų sunkiai paleidžia ir tada, kai žingsniuoja gatve ar ją kerta.
„Kartais atrodo, kad namo GPS pagalba eina. Biškį zombinti tokie“, – apie telefonų naudojimo eisme problemą juokavo vilnietis.
O štai vienas sutiktas praeivis prisipažino, kad ir pačiam tekdavo telefono nepaleisti iš rankų net ir tada, kai žygiuodavo per perėją: „Pats tą dariau, kol neištryniau programėlių iš telefono būtent susivokęs, kad aš skrolinu (liet. naršau) eidamas per perėją. Nieko gero, per perėją einant reikia dairytis, taip galima ir žūti labai „smagiai“. Tai ne, nieko gero nėra iš to.“
Pasiteiravus vairuotojų, kaip jie vertina pėsčiuosius, kurie vaikšto įnikę į telefoną, šie neslėpė nuogąstavimų, kad pėstiesiems trūksta sąmoningumo.
„O, Jėzau, čia kita tema. Pėstieji tai jau yra atskira respublika. Jie įsivaizduoja, kad jeigu jau yra pėstysis, tai jau man čia viskas... Išbėga iš kažkur, bet bėga į tą telefoną žiūrėdamas. Ne, čia jau irgi turėtų gal labiau savim jie rūpintis, o ne tik tie vairuotojai, nes kartais gyvenime tu, kad ir slidžiam kely, negali suvaldyti automobilio, o jis eina ir nemato, kad tu čiuoži“, – pastebėjo moteris.
„Aš kai vairuotojas, tai aš prieš perėją papildomą dėmesį kreipiu į pėsčiuosius, bet pėstysis visų pirma turi kreipti dėmesį, nes jam lengviau sustoti negu važiuojančiam. Dažnai, gana dažnai būna, ypač kur nors centre. Ir nepasakyčiau, kad vien jauni žmonės“, – antrino vairuotojas.
Naršo internete ir prie vairo
Telefonas rankose neretai pastebimas ir vairuojančių automobilį gretose. Pasiteiravus vairuotojų, ar tenka taip nusižengti, kai kurie prisipažino, kad vis dėlto tokių situacijų pasitaiko.
„Tenka. Suprantu, kad nesaugu, bet būna, kad navigaciją kokią reikia įsijungti, ar kažką. Aišku, ne rankose, o pasidėjus ant panelės, bet vis tiek, manau, kad tai skaitosi naudojimas“, – prisipažino vairuotoja.
„Vairuojant tai yra nepateisinama, nes tai blaško tavo dėmesį. Galų gale, yra kelių eismo taisyklės, kurios draudžia naudoti telefoną vairuojant automobilį. Ir tikrai kiekvieną labai piktina, kai tu matai mašinoje žmogų, kuris ten kažką baksnoja arba kalba telefonu. Yra juk laisvų rankų įranga, jeigu yra privaloma turėti kažkokį skambutį“, – svarstė kalbinta praeivė.
Kiti tikino, kad jiems puikiai pasitarnauja minėtoji laisvų rankų įranga, tad telefonas rankose jiems vairuojant nėra reikalingas bei pasakojo, kad neigiamai vertina tuos, kurie užuot rinkęsi laisvų rankų įrangą, griebia telefoną: „Labai blogai, labai nervina tokie. Todėl, kad tai nesaugu, dar keisčiau, kad pagal automobilį matau, kad tikrai yra laisvų rankų įranga, bet laiko rankoje telefoną. Nesaugu pačiam ir aplinkiniams – dėmesį atitraukia, viena ranka užimta. Nesąmonė.“
„Naudotis netenka, nes praktiškai jau visos mašinos turi tą laisvų rankų įrangą. Baudą neseniai gavau, bet net nežiūrėjau, kokioje vietoje, gal šiaip paėmiau, pažiūrėjau ir padėjau. Bet iš tikrųjų pripratom labai jau prie to, kad nebesinaudočiau. Neturiu to poreikio. Netgi patogiau man yra, kai jau kalba per garsiakalbį“, – pasakojo moteris.
Galima prarasti ir teisę vairuoti
ERGO Lietuvoje Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojo Rimvydo Pociaus teigimu, neretai kelyje vairuotojai ne tik kalbasi telefonu be laisvų rankų įrangos ar rašo žinutes, bet ir įsigudrina paskaityti naujienas, panaršyti socialiniuose tinkluose ar net pažaisti žaidimus. Tai itin apriboja vairuotojo galimybes reaguoti į įvykius kelyje ir kelia didelę grėsmę eismo saugumui.
„Net ir akimirkai nuo vairavimo atitrauktas dėmesys gali labai brangiai kainuoti. Įvykiai kelyje ar gatvėje gali keistis labai greitai, staiga atsirasti nenumatytų kliūčių. Vairuotojui taip pat gali tekti reaguoti į kitų vairuotų manevrus, o bet kokia su vairavimu nesusijusi veikla apsunkina galimybes tai padaryti. Kad ir kiek daug šiandien kalbama apie vadinamąjį „multitaskingą“ – kelių užduočių atlikimą vienu metu, prie automobilio vairo jo praktikuoti tikrai nereikėtų. Žmogaus smegenys 100 proc. gali susitelkti tik į vieną veiklą, o, kai jų yra daugiau, dėmesys padalinamas kiekvienai iš jų. Taigi jei dalis dėmesio nukreipiama į kalbėjimą telefonu, mažiau jo lieka įvykiams kelyje“, – sako R. Pocius.
Jo teigimu, išmaniesiems telefonams turint vis daugiau galimybių, kyla ir daugiau pagundų jomis pasinaudoti vairuojant. Vienas iš to pavyzdžių – žemėlapių ir GPS navigacijos telefone naudojimas. Anot R. Pociaus, ne visi vairuotojai naudodamiesi navigacija telefone pasirūpina specialiais dėkliukais ir laikikliais, kurie leidžia tokia funkcija saugiai naudotis be rankų.
„Dažnai kelionės maršrutas tikrinamas paėmus telefoną į rankas, o tai tikrai yra nesaugu. Visuomet geriausia, kad kelionės maršrutu rūpintųsi šalia sėdintis keleivis. Jei jo nėra, reikėtų naudotis tinkama navigacijos įranga, kuri leistų į maršrutą žvilgtelėti labai neatitraukiant akių nuo kelio. Tipinėmis jau tapo ir situacijos, kuomet prie vairo skaitomi ar atrašinėjami elektroniniai laiškai ar žinutės. Dažnai tokiais atvejais teisinamasi, kad telefonu naudojamasi tik sustojus prie raudono šviesoforo signalo ar tuščiame kelyje. Visgi kelių eismo taisyklėse nedviprasmiškai nurodoma, kad prie vairo naudotis telefonu rankomis galima tik sustojus ir išjungus automobilio variklį“, – primena R. Pocius.
Už tokių taisyklių nesilaikymą yra numatyta nuo 60 eurų iki 90 eurų siekianti bauda. Be to, už šį administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 mėnesių. Visgi, R. Pociaus teigimu, ne nuobaudos, o pirmiausiai rūpinimasis savo ir kitų eismo dalyvių saugumu, turėtų tapti paskata vairuoti atsakingai ir prie vairo neužsiimti pašalinėmis veiklomis.
R. Pocius primena, kad važiuojant automobiliu 60 km/h greičiu, automobilio stabdymo kelias palankiomis oro sąlygomis yra 25–38 metrai, o nukreipus dėmesį į telefoną 1 sekundei, stabdymo kelias pailgėja 2–3 kartus.