Būdama nėščia, sugalvojo netradiciškai sutvarkyti reikalus
„Buvo saulėta, tačiau vėsi rudens diena – lauke jau daugelis žmonių vaikščiojo su šalikais ir pirštinėmis. Nuotaika puiki, savaitgalį ruošiausi važiuoti pasveikinti mamos su gimtadieniu ir tuo metu buvau jau daugiau nei mėnesį nėščia“, – apie nieko blogo nežadėjusią pradžią kalba moteris. Apie vidurdienį, pabaigusi dienos darbus, Meda įsėdo į automobilį ir nuvažiavo į miesto centrą sutvarkyti paskutinių reikalų prieš savaitgalį:
„Automobilis buvo įšalęs, todėl, laukdama, kol jis įšils, vairavau su pirštinėmis. Tą popietę turėjau daugybę reikalų ir nusprendžiau taupydama laiką sutvarkyti kelis reikaliukus vairuodama. Mamos gimtadieniui buvau sugalvojusi užsakyti pyragą iš kepyklėlės, kurią man rekomendavo draugė. Kadangi istorija nutiko prieš aštuonerius metus, tada nedaug automobilių turėjo laisvų rankų įrangą – mano automobilyje jos taip pat nebuvo. Pajudėjusi iš vietos, vis dar sėdėjau sušalusi, važiavau iš Viršuliškių į Vilniaus centrą. Važiuodama Narbuto gatvės nuokalne žemyn, nusprendžiau, kad pyragą mamai užsakysiu telefonu, bet kadangi vis dar buvau sušalusi, nenorėjau nusimauti pirštinių, o reikėjo paskambinti telefonu. Tik problema, kad telefono ekranas nereaguoja į prisilietimus pirštinėmis, tad į galvą šovė „geniali“ mintis – pabandyti telefoną atsirakinti nosimi!“
Tuo metu Meda turėjo telefoną, kurį, norint atrakinti, reikėjo perbraukti pirštu „slide to unlock“:
„Pagalvojau, kad su nosimi tikrai pavyks greitai perbraukti per ekraną ir paskambinsiu užsakyti pyrago. Kaip tariau, taip ir padariau – įsibėgėjusi nuo Narbuto g. kalno nosimi perbraukiau per telefono ekraną, žinoma, iš pirmo karto nepavyko. Atrodė, kad kelio vaizdą pamečiau tik akimirkai, bet staiga pakėlusi akis pamačiau, kad netoli manęs, prieš perėją, sustojęs automobilis, o aš įsibėgėjusi važiuoju nuo kalno ir labai staigiai artėju link jo. Pradedu karštligiškai spausti stabdžių pedalą, tačiau laiko sustabdyti jau buvo per mažai, o atstumas – per trumpas, todėl dideliu smūgiu rėžiausi į prieš perėją sustojusį automobilį.“
Nuo stipraus smūgio Medos automobilyje iššovė oro pagalvė, moteris taip išsigando, kad dar ne iki galo supratusi, kas įvyko, ėmė verkti. „Laimei, žmonės nenukentėjo, aš atsipirkau be nubrozdinimų, mačiau, kad automobilis, į kurį atsitrenkiau, nebuvo stipriai aplamdytas, tačiau mano automobilio priekis buvo suspaustas lyg armonika. Pas mane atbėgo automobilio, į kurį atsitrenkiau, vairuotojas, pamatęs, kad esu šoko būsenos, labai išsigandusi ir apsiverkusi, pradėjo mane guosti ir raminti. Be jokio pykčio, labai supratingai ir žmogiškai man kartojo, kad viskas gerai, kad automobilis – tik metalo gabalas, kad svarbiausia, jog niekas nenukentėjo. Tačiau aš viduje vis tiek negalėjau nusiraminti – juk buvau pirmą mėnesį nėščia! Bijojau, kad dėl smūgio ar vidinio šoko galiu netekti vaikelio“, – košmarišką popietę atsimena pašnekovė.
Medos automobilio, žinoma, užvesti jau nebuvo galima: „Už jį vis dar mokėjau lizingą, autoservise automobiliui konstatavo klinikinę mirtį ir pasakė, kad jis sudaužytas nepataisomai. Tačiau istorija baigėsi laimingai, nes turėjau „Kasko“ draudimą, gavau kompensaciją ir nusipirkau naują automobilį, o mano vaikelis gimė sveikas ir jam dabar aštuoneri.“
Norėjo nufilmuoti Šeimos maršą ir buvo pasivyta su švyturėliais
Meda pripažįsta, kad nepasimokė net po baisiojo įvykio prieš aštuonerius metus ir iki šiol kartais pasielgia pavojingai. Štai neseniai moteriai į galvą ir vėl šovė netinkama mintis:
„Šių metų liepos mėnesį vyko garsusis Šeimos maršo protestas. Važiuodama ryte į darbą pamačiau baltai apsirengusius ir su baltais balionėliais besibūriuojančius žmones, pagalvojau, kad reikia nufilmuoti šį žmonių susibūrimą. Prasidariau automobilio langą, sulėtinau greitį, išsitraukiau telefoną ir, viena ranka laikydama vairą, kita – telefoną, pradėjau filmuoti. Mačiau, kad tvarką renginyje prižiūri 2 policijos ekipažai, tačiau pamaniau: „Ai, tikrai nepastebės, turi jie rimtesnių reikalų nei žmonės su telefonu prie vairo.“ Klydau.“
Pravažiavusią protesto vietą, Medą netrukus pasivijo policijos automobilis su švyturėliais: „Kaip ir priklauso pagal visas taisykles, sustojau kelkraštyje, priėjo pareigūnė ir pranešė, kad mūsų pokalbis įrašomas, bei paklausė, kodėl naudojuosi mobiliuoju telefonu vairuodama. Dar paklausė, ar gailiuosi dėl padaryto prasižengimo, surašė man administracinio pažeidimo protokolą ir išrašė 60 Eur baudą.“
Meda sako, kad stengiasi nebederinti jokių kitų veiklų su vairavimu ir būdama kelyje koncentruojasi į kelionę. Vis dėlto įprotis vairuojant sutvarkyti reikalus neapleidžia daugybės lietuvių. „Delfi“ neseniai atliko eksperimentą – piko metu lygiai valandą stebėta viena judriausių Vilniaus gatvių: per 60 minučių buvo užfiksuota net 70 vairuotojų, kurie prie vairo nevengė paimti mobiliųjų į rankas.
„Delfi“ jau anksčiau dalijosi itin reikšminga statistika: vairuojant ir tuo pat metu naršant telefone, tikimybė patekti į eismo įvykį padidėja net 8 kartus. Be to, ekspertų teigimu, naudojimasis telefonu prie vairo yra net 6 kartus pavojingesnis nei vairavimas išgėrus, o naudojimasis išmaniaisiais įrenginiais vairuojant lemia penkis kartus prastesnę vairuotojo reakciją į eismo pokyčius nei įprastomis sąlygomis.