Dažno vairuotojo įprotis gali brangiai kainuoti: bauda ir atimta teisė vairuoti – dar ne blogiausia, kas gali nutikti

Nors kelių eismo taisyklės draudžia naudotis telefonu prie vairo, policija per metus nustato daugiau nei 50 tūkst. tokių atvejų. Norint pažaboti nepaklusnius vairuotojus, už tokį elgesį ne tik skiriamos baudos, bet gali būti ir atimta teisė vairuoti. Laidoje „Delfi rytas“ su saugaus eismo ekspertu Dariumi Kanapinsku kalbėjome apie tai, kokie pavojai tyko eisme, kuriame vairuotojai mėgsta žvilgčioti į telefoną, ir kaip šio pavojingo įpročio atsikratyti.

Automobilis – kaip ginklas

Saugaus eismo ekspertas Darius Kanapinskas pritaria pagriežtintam įstatymui, kuris draudžia naudotis telefonu už automobilio vairo, kol šis nėra sustojęs. Jis pastebi, kad anksčiau vairuotojai ieškodavę įvairių pasiteisinimų – pavyzdžiui, automobiliui su start–stop sistema sustojus prie šviesoforo ir varikliui užgesus, vairuotojai jausdavosi galintys užsiimti pašaline veikla, įskaitant telefono naudojimą.

„Man asmeniškai niekad nėra tekę matyti, kad karys, treniruodamasis poligone su ginklu, kitoje rankoje laikytų telefoną ir sugebėtų operuoti ir vieną, ir kitą. Mes, automobilio vairuotojai, irgi galime būti prilyginami. Automobilis – sąlyginis ginklas. Sugebame jame būdami už vairo pridaryti tokių ten aibių, kad maža nepasirodys. Čia ir yra esmė: kaip mes suvokiame eismą, kaip mes saugome kitų gyvybes, savo gyvybes ir kokie mes esam sąžiningi“, – sako D. Kanapinskas.

Tiems, kurie vairuodami mėgsta žvilgčioti į telefoną, saugaus eismo ekspertas siūlo atlikti nedidelį, nieko nekainuojantį eksperimentą, kuris padės susivokti, kaip brangiai gali kainuoti žvilgtelėjimas į telefoną.

„Nuleidžiame akis į telefoną, arba prietaisų skydelį, vėl pakeliame akis ir pagauname, kada vėl mūsų akis sufokusuoja objektus. Praeis nuo pusės sekundės iki sekundės. Nuo fizikos mes niekur nepabėgsime – imkime gyvenvietės greitį. Tai reiškia, kad per vieną sekundę 50km/val greičiu važiuodamas automobilis nuvažiuoja praktiškai 14 metrų. Jeigu imsime 90 km/val greitį, gausime 20 metrų ir daugiau. Žinome, kad kartais net ir tas 10 centimetrų būna išganingas ir labai svarbus“, – sako D. Kanapinskas.

Saugaus eismo ekspertas pažymi, kad „kosmetinis“ eismo įvykis, kuomet susidūrę automobiliai yra apgadinami – nedidelė bėda, palyginus su tuo, kuo dar gali baigtis žiūrėjimas į telefono ekraną vairuojant. Anot jo, patyrę vairuotojai šiuo klausimu dažnai būna supratingesni – ekspertas pastebi, kad dažniau linkę rizikuoti jaunesni vairuotojai.

„Kuo didesnė vairuotojo patirtis, tuo labiau jis suvokia, kad pašalinės veiklos vairuojant neturėtų būti. Kiek tenka kalbėti su patyrusiais vairuotojais, kurių amžius didesnis, labai dažnai tenka girdėti, kad jie planuoja savo keliones ir, pavyzdžiui, nevažiuoja tamsiuoju paros metu, o, paklausus dėl telefono, jie be jokių juokų purto galvą ir stebisi, kokie dar telefonai gali būti už vairo“, – pastebi D. Kanapinskas.

Didžiausias kontrolės veiksnys – patys vairuotojai

Mėgstantis į telefoną pasižiūrėti vairuotojas ne tik kelia riziką sau pačiam, bet stato į nepatogią padėtį ir kitus eismo dalyvius. Turbūt dažnam pažįstama situacija, kuomet įsijungus žaliam šviesoforo signalui automobilių eilė negali pajudėti, nes priekyje esantis vairuotojas užsižiopsojo į telefoną.

Deja, bet aplinkinių siunčiamas garsinis signalas vargu ar pakeis nesupratingo vairuotojo įpročius ateityje. O jei vis tik visi eismo dalyviai atvirai rodytų nepakantumą tokiam elgesiui – gestais, signalais?

„Jei kalbėsime su psichologais, tai jie patars, kad tarpusavyje šnekėtis gestais reikėtų kuo mažiau, nes neaišku, kokios nuotaikos bus mūsų kolega, kurio negaliu vadinti konkurentu ar varžovu. Tą mano parodytą gestą jis gali suprasti visiškai netinkamai ir gali teisme prasidėti visokie dalykai. Norint perspėti, būtų paprasčiausia pravažiuojant parodyti, pyptelėti, bet kai kur taisyklės tai apriboja. Pats didžiausias kontrolės veiksnys tai esame mes, patys vairuotojai – turime kuo mažiau užsiimti pašaline veikla“, – sako saugaus eismo ekspertas.

Jis prašo įsidėmėti, kad nieko nenutiks, jei į gautą žinutę sureaguosime tuomet, kai sustosime. Jis palygina, kad naudojimasis telefonu vairuojant niekuo nesiskiria nuo savo aplinkos šiukšlinimo.

„Jei važiuodami naudojamės telefonu, prie šviesoforo sustojame ir negalime laiku pajudėti, nes pradėjome kažkur skrolinti, tai automatiškai mes šiukšliname savo aplinką. Viską turime pradėti nuo savęs ir jokiais būdais nereikėtų sureikšminti baudų, kurios dabar padidėjo ir dėl kurių dabar galima net prarasti vairuotojo pažymėjimą. Pareigūnams reikėtų kuo mažiau aiškintis tokius dalykus, kad jie galėtų dirbti tuos darbus, kur jų įsikišimo reikia labiausiai“, – teigia D. Kanapinskas.