Jutos universiteto psichologas, mokslų daktaras Davidas Strayeris ir jo bendradarbiai, naudodami didelio tikslumo vairavimo simuliatorių, tyrė mobiliųjų telefonų naudojimo poveikį 110 studentų vairavimo rezultatams, rašo „American Psychological Association“. Tyrėjų grupės narys įtraukė studentus į pokalbius mobiliuoju telefonu, naudojant laisvų rankų įrangą, kai jie važiavo kompiuterio imituotais greitkeliais ir miesto keliais.
Tyrėjai nustatė, kad pokalbiai telefonu sulėtino vairuotojų reakcijos laiką ir padidino riziką atsitrenkti į priešais važiuojančius imituojamus automobilius, nes nukreipė jų dėmesį. Jie taip pat nustatė, kad, kai dalyviai buvo „mobiliųjų telefonų zonoje“, jų gebėjimas įsiminti kelio pakraštyje esančius reklaminius stendus buvo kur kas blogesnis nei tada, kai jie nekalbėjo telefonu, nors į kelio ženklus žiūrėjo taip pat dažnai.
D. Strayerio teigimu, šis efektas, vadinamas neatidumo aklumu, gali paaiškinti, kodėl kalbėjimas mobiliuoju telefonu, naudojant laisvų rankų įrangą, gali pabloginti vairavimą: „Pokalbis atitraukia dėmesį nuo vairavimo ir nukreipia jį į virtualią pokalbio realybę.“
Išvados rodo, kad įstatymai, draudžiantys naudotis mobiliaisiais telefonais vairuojant, kai šie laikomi rankoje, gali būti neveiksmingi mažinant su mobiliųjų telefonų naudojimusi susijusių nelaimingų atsitikimų skaičių.
„Priimtuose teisės aktuose sakoma: „Uždrauskime rankoje laikyti mobiliuosius telefonus ir leiskime žmonėms naudotis laisvų rankų įranga vairuojant.“ Mūsų tyrimas rodo, kad didelė dalis sutrikimų atsiranda dėl kognityvinio išsiblaškymo, o šis išsiblaškymas yra toks pat tiek naudojantis rankoje laikomu mobiliuoju telefonu, tiek laisvų rankų įranga“, – teigė D. Strayeris.
