– Kiek katastrofiškos audros padarinių buvo pastebėta po šių liūčių ir kiek buvo kreipimųsi tiek į draudimo bendroves, tiek ir į autoservisus?
G. Matiukas: Po praėjusio savaitgalio gamtos stichijos mes jau turime registravę 40 pranešimų su autoįvykiais, transporto priemonėmis, apdraustomis kasko draudimu. Iš jų dominuoja nuostoliai dėl virtusių medžių, dėl šakų, skridusių ir apgadinusių automobilius, taip pat ne išimtis yra keletas atvejų – tų vadinamųjų hidrosmūgių, kai vairuotojai vis dėlto papuolė į gilią kelio provėžą, į balą ir sugedo jų automobiliai.
Pernai per visus metus turėjome net 500 tokių atvejų su automobiliais, kai buvo registruota žala dėl gamtinės jėgos ir bendrai apskaičiavus pernai išmokėjome net 800 tūkst. eurų už tuos 500 atvejų.
– Galbūt žmonės galėjo šį kartą šiek tiek pasimokyti iš savų klaidų ankstesniais metais?
G. Matiukas: Tikėtina, kad taip, nes iš tikrųjų tos pamokos nors ir skaudžios, bet ta žinia, kaip reikia elgtis ir kaip nesielgti, kur po to kreiptis, kad gautum žalos atlyginimą, vis tiek sklinda.
– Gerbiamas Sigitai, kaip su autoservisais, ar padidėjo užimtumas?
S. Jurkevičius: Nepasakyčiau, kad yra toks masinis reiškinys dėl tų hidrosmūgių, aišku, vienas kitas atvejis pasitaiko, bet tikrai nėra labai daug. Gal dėl to, kad mes daugiau dirbame su naujesniais garantiniais automobiliais, žmonės labiau juos saugo, jie yra brangesni, aišku, ir remontas atitinkamai brangesnis, tai kažkokio bumo tikrai nebuvo.
– Dėl to galime tikrai pasidžiaugti. O kalbant apie padarinius, kokių jų konkrečiai pasitaiko po tokių audrų?
G. Matiukas: Po įvykio klientai dažniausiai sako: važiavau, užsidegė daug lempučių, automobilis sustojo, ką turiu daryti? Tie, kurie turi kasko draudimą, pasinaudoja pagalbos kelyje paslauga – išsikviečia autovežį, kuriuo transportuojama transporto priemonė, remonto laikotarpiu gauna pakaitinį automobilį. Kokie konkrečiai techniniai gedimai, tai čia turbūt kolega geriau pakomentuos.
S. Jurkevičius: Problemų gali būti įvairių, liūdniausia, kad žmonės tiesiog galvoja: ai, kaip nors prašoksiu, nors mato, kad ten jau net bortelių nesimato, gana didelis gylis, nepagalvoja, kad tas prašokimas gali ir 5 tūkst. eurų kainuoti, aišku, daugiau ar mažiau priklauso nuo mašinos vertės. Taip pat daug laiko ir nervų.
Pagrindinis ir baisiausias gedimas yra, jeigu vanduo pakliūva į variklį. Tada – hidrosmūgis ir faktiškai variklio kapitalinis remontas arba keitimas. Vėlgi laiko sąnaudos, pinigai, darbas su draudimu.
Gali būti ir lengvesnis variantas, tarkime, kažkiek vandens pakliūva ant filtro, sutrikdo oro padavimą ir dėl to automobilis užgęsta, bet bent jau nesugadina variklio. Bet čia yra rizika. Pamačius balą, jeigu vanduo apsemia bortelį, tikrai neverta važiuoti, nes paskui galite labai gailėtis, sugaišti daug laiko ir išleisti daug pinigų.
– Kartais nesimato, kokio gylio yra bala, ir vis tiek rizikuojama.
S. Jurkevičius: Gal tada verta palaukti. Yra daug adrenalino mėgėjų, palaukite, kol pravažiuos kuris nors ir pamatysite (juokiasi). Bet pačiam verčiau apsigręžti, nebent jau labai neatidėliotinas dalykas. Kol kas šitie reiškiniai nėra tokie ilgi, kad užtruktų savaitėmis ir, jeigu gali atidėti tą darbą ar kažkokį veiksmą dienai, tikrai būtų geriau atidėti ir išvengti, kaip ir kolega minėjo, visokių medžių kritimų ir kitų pavojų.
– Kartais atrodo, kad sausas iš tos balos išlipi ir automobiliui nieko blogo nenutiko. Ar būna taip, kad vis dėlto paaiškėja, jog ne toks ir sausas?
S. Jurkevičius: Šiaip po tokio nuotykio, net jeigu ir neužgeso automobilis, reikėtų pasižiūrėti oro filtrą, nes greičiausiai gali būti šlapias, tai geriau pasikeisti. Kiti dalykai, kurių iš karto gali nepamatyti, yra vandens prasiskverbimas į įvairius elektrinius dalykus: jungtis, valdymo kompiuterius ir pan. Nors jie yra užsandarinti, bet vis vien nuo eksploatacijos, nuo laiko atsiranda nesandarumų. Ten patekęs vanduo gali pridaryti tokių problemų, kurios gali iškilti pačiu netinkamiausiu metu – jums kažkur išvažiavus po kelių dienų, tarkime, neužsives mašina arba užges važiuojant.
– Ar po šios audros jau buvo fiksuojami kokie patys dramatiškiausi atvejai, kai tiesiog sugedo variklis ir automobilis nebevažiuoja?
S. Jurkevičius: Tokių dramatiškų mes gal nesutikome, bet mačiau po Avižienių viaduku plaukiojo viena mašina, tai, matyt, ten jau buvo dramatiškas atvejis.
– Kalbant apie draudimą, ką konkrečiai kompensuoja draudimo bendrovės tokiais stichinių nelaimių atvejais?
G. Matiukas: Jeigu kalbame apie kasko draudimą, ten praktiškai įskaičiuotos visos rizikos, tiek gamtos jėgų, tiek stichinių nelaimių, trečiųjų asmenų nusikalstamos veikos, tas pats hidrosmūgis atlyginamas, numerio pametimas, jeigu baloje staiga netekote valstybinio numerio, jo pakeitimas, dokumentų perregistravimas. Praktiškai viskas dengiama.
– Kokiu patarimu pasidalytumėte, kaip apsisaugoti ir apsaugoti savo automobilį?
G. Matiukas: Svarbiausia nepamiršti sveiko proto, nežiūrint, kad automobilis apynaujis, yra kasko draudimas. Nes kad ir apie tas balas kalbant, vienas dalykas yra vanduo, bet tu nežinai, gal ten nutekėjimo dangtis yra atsidaręs, tad gali įkristi, dar labiau sugadinti automobilį ir pats susižeisti. Tad, nežiūrint visų saugos priemonių, vis tiek vertėtų vadovautis sveiku protu, įsivertinti laiko sąnaudas, ar labai jau čia skubame, ar tikrai verta dėl to, kur skubame, aukoti savo turtą, sveikatą ir gyvybę.
S. Jurkevičius: O ir automobilio remontas gali užtrukti dvi savaites ir daugiau. Tad prieš bandydami pagalvokime, ar tikrai verta paskui gaišti laiką, leisti pinigus dėl to, kad tiesiog norėjome prašokti per kažkokią balą.
