Ši istorija tapo konkurso savaitės laimėtoja. Dėl prizo rašykite adresu pilieciai@delfi.lt.
Užteko mažo lietaus
Po dalyvavimo savo pusseserės vestuvių šventėje Kaune, visa pasipuošusi išsiruošiau vykti į Joniškį, Šiaulių rajone, kur manęs laukė tuo metu buvęs vaikinas ir ačiū Dievui dabar jau esantis mano vyras. Kelionė laukė gan ilga kadangi atstumas tarp Kauno ir Joniškio yra apie 190 kilometrų, o laiko atžvilgiu trunka apie 2 valandas 30 minučių.
Tuo metu vairavau VW Golf IV, kuriuo džiaugiausi labiau nei derėjo. Taigi planas buvo kuo greičiau įveikti reikiamą atstumą. Tuomet buvęs didelis įsimylėjimas užtemdydavo akis ir greičio ribojimai nerūpėdavo, norėdavosi spausti greičio pedalą ir kuo greičiau skrieti link savo mylimojo. Ne išimtis buvo ir toji diena.
Likus visai nebedaug iki Joniškio, apie 50 kilometrų, ties Šiauliais pasukus Ginkūnų aplinkkeliu, nepaisant, kad greitis buvo ribojamas iki 70 kilometrų per valandą ir kad aplinkkelis turi gan nemažai linkių, apie 100 kilometrų per valandą įvažiuojant į linkį automobilio galas pradėjo slysti.
Nenuostabu, nes kaip tik tuo metu buvo pradėję lašnoti, o kelio danga esant tokiom sąlygom tampa ypatingai slidžia. Na ir ką, automobilis slysta ne pačia palankiausia trajektorija – link griovio, dar bandžiau suvaldyti automobilį, bet buvo per vėlu. Tik stebiu per stiklą, kaip trenkiuosi priekiu į griovį ir jaučiu kaip verčiuosi ant stogo.
Mintys, kurios sukosi galvoje verčiantis, ir ilgam įstrigę pareigūnų žodžiai
Tikriausiai įdomu kokios mintys sukosi mano galvoje, o gi labai paprastos: kadangi man buvo tik 22 metai ir gyvenau dar su tėvais, tai pagalvojau – ką man dabar tėtis pasakys. Tolimesnes mintis teko vyti šalin, nes kabojau pakibusi ant diržo, variklis dirbo toliau, greitai jį išjungiau, atsisegiau diržą ir galvojau, kaip man išsikrapštyti iš mašinos.
Pačiai tikrai nebūtų to pavykę padaryti, dėkoju visiems, kurie sustojo ir vyrui, kuris tiesiog atplėšė įlinkusias dureles, kad galėčiau išlaisvinti. Išlipau gyva sveika ir neturėjau nei vieno įbrėžimo, buvau tik šiek tiek išsipurvinusi. Likau viena prie automobilio, kadangi greitosios pagalbos neprireikė.
Pradėjau ieškoti rankinės su telefonu, kad išsikviesčiau pagalbą kelyje ir praneščiau policijai apie įvykusį įvykį. Rasti nepavyko, tačiau pro šalį vyko vaikinų kompanija iš Radviliškio link Palangos ir sustojo man padėti.O padėjo jie man labai, apvertė mašiną, o tada atsirado ir rankinė. Vėliau atvykę policijos pareigūnai pasakė frazę, kuri įstrigo ilgam – tau labai pasisekė, visus į šitą griovį papuolusius juoduose maišuose išnešdavo, o tau visiškai nieko nenutiko.Po šio įvykio ne tik atidžiau pradėjau vertinti savo vairavimo įgūdžius, bet ir supratau koks yra brangus tas gyvenimas.
Primename, kad iki 2023 m. rugpjūčio 8 d. vyksta konkursas, kurio metu laukiame įsimintiniausių kelyje nutikusių istorijų. Geriausias istorijas publikuojame Delfi portale, o geriausią iš geriausiųjų kartą per savaitę paskelbiame laimėtoju ir dovanojame vertingą prizą. Vieno laimingojo laukia ir didysis konkurso prizas. Daugiau apie konkursą, prizus ir taisykles skaitykite čia.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuomone, šis žaidimas gali būti traktuojamas kaip reklama.
