Kelionė paspirtuku kaunietę paguldė į lovą: ramybės neduoda ligoninės darbuotojos žodžiai apie „perdavimą policijai“

Kasmet skaičiuojama vis daugiau eismo įvykių, kuriuose dalyvauja elektrinių paspirtukų vairuotojai. Nors tokiose nelaimėse paspirtukų vairuotojai neretai patiria traumas, dėl kurių tenka savaitę pragulėti lovoje, tai – ne vienintelis jų rūpestis. Paspirtuku važiavusi ir traumą patyrusi kaunietė Gabija sunerimo, kai ligoninės darbuotojai prakalbo apie įvykio perdavimą policijai, ir susirūpino, kuo jai tai gali baigtis. Apie tai, kokiais atvejais paspirtukų vairuotojams gresia bauda, kalbame su Lietuvos kelių policijos specialistais.

Gydytojos žodžiai nustebino: ką reiškia „perdavimas policijai“?

Praėjusį antradienį kaunietė Gabija su sūnumi važinėjo savo pačių nusipirktais elektriniais paspirtukais Kauno takais, prie Kleboniškio miško. Tačiau ramų pasivažinėjimą sudrumstė skaudi nelaimė.

„Man į paspirtuko ratą kažkaip įkliuvo kankorėžis, paspirtukas pradėjo svyruoti, į visas puses sukiotis, ir aš nuo jo nukritau. Tikrai labai susimušiau kojas, iš atviros odos ėmė bėgti kraujas, bet tikėjausi, kad čia bus tik sumušimas. Bet skausmas didėjo, prasidėjo tinimas, teko net gerti vaistus nuo skausmo, ir todėl pradėjau manyti, kad tai gali būti kulno skilimas“, – prisimena Gabija.

Sunerimusi dėl savo būklės, kaunietė kreipėsi į gydytojus. Apžiūros metu jai diagnozuotas stiprus sumušimas ir raiščių patempimas. Dabar ji turi gulėti lovoje, riboti judėjimą, laikyti pakeltą koją. Tačiau pokalbis su įvykio aplinkybes prieš gydytojo apžiūrą registruojančia traumatologinio skyriaus darbuotoja moteriai sukėlė dar daugiau nerimo.

„Ji paklausė, kas man nutiko, kada. Kai paaiškinau, kad nukritau nuo paspirtuko dėl į ratuką įsipainiojusio kankorėžio, ji ėmė klausinėti, kurioje konkrečiai Kauno vietoje tai nutiko. Aš nesupratau, kodėl jai tai svarbu, paklausiau: o kodėl jūs to klausiat? Ir ji pasakė, kad įprastai tokius įvykius, jei jie įvyko ne ant dviračių tako, ligoninė perduoda policijai“, – sako kaunietė.

Nukentėjusi moteris prisipažįsta – išgirdusi žodžius apie įvykio perdavimą policijai, ji labai pasimetė.

„Pradėjau pati savim abejoti, nors tikrai žinau, kad važiavome taku, kur tuo pat metu važiavo pilna paspirtukų ir dviračių. Suabejojau, ar tikrai tai buvo oficialus dviračių takas, net sūnui paskambinau iškart paklausti. Nesu nieko apie tai girdėjusi, bet skamba keistokai. Kyla klausimų, ką reiškia tas „perdavimas policijai“, ir jei iš savo gyvenvietės, kur dar nėra dviračių tako, išvažinėsi paspirtuku ir susižeisi, reikės traumatologų pagalbos – taip pat pakliūsi į policijos akiratį?“, – stebisi Gabija.

Bauda už pažeidimus gali siekti iki 230 eurų

Eismo įvykių, kuriuose dalyvauja elektrinių paspirtukų vairuotojai, kasmet vis daugėja. 2018 metais fiksuota 14 tokių įvykių, 2019 metais – 64, 2020 metais – 99, 2021 metais – 202. Per šių metų pirmąjį pusmetį jau užfiksuoti 82 įvykiai, kuriuose dalyvavo elektrinių paspirtukų vairuotojai.

Atitinkamai auga ir tokiuose įvykiuose sužeistų žmonių skaičius. 2018 metais sužeista 14 žmonių, 2019 metais – 67, 2020 metais – 101, 2021 metais – 209. Per pirmąjį šių metų pusmetį eismo įvykiuose, kuriuose dalyvavo elektrinių paspirtukų vairuotojai, sužeisti 88 žmonės.

Žūčių tokiuose eismo įvykiuose įprastai nefiksuojama, tačiau 2020 metai buvo nelaimingi – eismo įvykiai, kuriuose dalyvavo elektrinių paspirtukų vairuotojai, nusinešė 2 gyvybes.

Kaip pastebi Lietuvos kelių policijos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė, didžioji dalis asmenų, važiuojančių elektriniais paspirtukais, yra nedrausmingi – kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems, ypač važiuodami šaligatviais, pėsčiųjų ir dviračių takais, taip pat aikštėse, parkuose.

„Akcentuotina tai, kad nepaisoma draudimo – važiuoti šia transporto priemone per pėsčiųjų perėją draudžiama. Nereti atvejai – vairuoja neblaivūs asmenys. Be to, važiuojama dviese – taip elgiasi paaugliai, suaugusieji vežasi mažametį vaiką ar nepilnametį“, – dažniausius pažeidimus įvardija J. Liutkienė.

Anot jos, elektrinių paspirtukų (greitis iki 25 km/val., galia iki 1 kW), kaip ir motorinių dviračių vairuotojai privalo vykdyti dviračių vairuotojams Kelių eismo taisyklėse nustatytus reikalavimus (VIII skyrius „Reikalavimai dviračių vairuotojams“).

Kaip numato Kelių eismo taisyklės, „jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam“.

Eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

O kas nutiktų, jei paspirtuko vairuotojas patektų į eismo įvykį ne dviračių take, o, pavyzdžiui, išvažiuodamas iš savo gyvenvietės, kur tako nėra? Ar tokiais atvejais gali būti nubaustas paspirtuko vairuotojas? Kokiais atvejais jis gali sulaukti baudos?

„Įvykus eismo įvykiui, vyksta tyrimas, aiškinamasi visos aplinkybės, apklausiami liudininkai. Nustačius, kad konkretus eismo dalyvis padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už tai jam taikoma atsakomybė. Dviračių ir elektrinių paspirtukų vairuotojams atsakomybė už Kelių eismo taisyklių nuostatų nevykdymą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnyje. Bauda gali siekti nuo 10 iki 230 eurų“, – nurodo J. Liutkienė.