Pasak eksperto, situaciją, kaip dažnai lietuviai naudojasi mobiliaisiais telefonais už vairo, geriausiai atskleidžia statistika.
„Problema ta, kad pareigūnai visų atvejų negali užfiksuoti, tam nėra tiek išteklių. Ir turbūt policijos pagrindinis tikslas nėra „apdovanoti“ baudomis, svarbu, kad patys vairuotojai suprastų, jog nukreipus akis į šoną gali baigtis negerai. Tas pats galioja ir pėstiesiems – pasižiūrėkite, kiek jų eina per perėjas, net neapsižvalgę, nes akys įsmeigtos į telefoną. Pačių tyrimų padaryta ne tik Lietuvoje, bet jeigu kalbėtume Lietuvos mastu, Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai atliko daug tyrimų, apklausų, kurios rodo, kad vairuotojai visgi naudojasi mobiliojo ryšio priemonėmis prie vairo“, – kalbėjo D. Kanapinskas.
Saugaus eismo ekspertas pastebi, kad vairuotojai, kuriems daugiau nei 50 m., linkę rečiau prie vairo naudoti mobiliojo ryšio priemones: „Bet iki 50 m., deja, statistika iškalbingesnė, remiantis baudų skaičiumi ir kitais dalykais.“
Norint pažaboti šią problemą, D. Kanapinsko manymu, turėtų būti daugiau švietėjiškos veiklos ir diskusijų šia tema.
„Dabar daug pasitarnauja žiniasklaida. Jeigu pasižiūrėtume į eismo įvykių statistiką iki 2008 m., pamatytume, kokia ji buvo baisi ir kokią turime dabar. Aišku, žuvusių yra per daug, nešneku apie sužeistuosius, bet kai prie viso to prisidėjo visuomenė, žiniasklaida, tapo visiškai kitokia situacija. Būtų galima kalbėti ir apie alkoholį – turime itin negerą statistiką, lygiai kaip ir dėl telefonų. Kai kurių vairuotojų pozicija atskleidžia tokį tarsi nebaudžiamumo principą: „Ai, sumokėsiu baudą ir viskas bus gerai.“ Vairuotojų niekada nereikėtų gąsdinti baudomis ir baudų dydžiais, tai skausminga, pats svarbiausias dalykas – supratingumas“, – komentuoja jis.
Šiuo metu įregistruotos naujos teisės akto pataisos, pagal kurias vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis tik tada, kai automobilis juda. Saugaus eismo ekspertas čia įžvelgia problemą, nes, pavyzdžiui, automobilis, stovėdamas grūstyje, kartais negali laiku pajudėti, nes tuo metu priekyje esantis vairuotojas dar naršo telefone.
„Aišku, tai pati saugiausia pozicija, tik dėl to atsiranda didesnių kamščių. Vėlgi, tie vairuotojai, kurie daug naudojasi telefonais, dar nėra matę (bent jau aš tokią prielaidą darau) tikrų grūsčių didmiesčiuose. Jeigu nuvažiuotume į Paryžių ar kitus didmiesčius, ypač ten, kur daug dviračių transporto priemonių, pamatytume, kad vairuotojams nėra kada žiūrėti į telefoną, nes jie tris veidrodėlius turi stebėti“, – kalba D. Kanapinskas.