Ši istorija tapo konkurso savaitės laimėtoja. Dėl prizo rašykite adresu pilieciai@delfi.lt.
Atrodo, tokiais laikais nėra nieko lengvesnio nei susirasti antrą pusę, bet visada būna išimčių. Taip ir aš žiūrėjau, kaip visos draugės išteka viena po kitos, o pati likau būti su savo baisiu charakteriu, kaip mėgdavo pasakyti tėvas. Nors dėmesio sulaukdavau daug, visus princus atstumdavau – o šįkart papasakosiu apie tą, kurį atstūmiau dėl jo žirgo.
Tiksliau, dėl to, nes žirgo jis neturėjo. Nežinau, kaip dabar, bet tada buvo šventas reikalas, kad jaunikis turėtų automobilį. Buvo toks vienas – nors prie širdies dėk: ir gražus, ir protingas. Ir draugėm patiko, kol nesužinojo, kad princas be žirgo, bernelis be mašinos. Patiko jis man, ir aš jam patikau, bet susigėdau draugių beklausydama, patikėjau, kad čia baisi tragedija ir pradėjau jį ignoruoti.
Vėliau išsikėliau dirbti į kitą miestą. Ten buvo daug ratuotų, bet beviltiškų kandidatų į mano širdį. Vis prisimindavau savo jaunystės meilę, bet nedrįsdavau jam parašyti – buvom labai susipykę, išvadino anas mane tuščia, kad tik pinigai man galvoje.
Prabėgo gal 20 metų, kai vieną dieną ilsėjomės su draugėmis prie jūros. Vakare išgėrus vyno ir smagiai išsiplepėjus, atėjo metas kviestis taksi. Tamsoje neiškart atpažinau savo vairuotoją, bet kai akys apsiprato, tai nemeluosiu sakydama, kad jos išsprogo. O kai susitiko su jo akimis, supratau, kad jis irgi mane atpažino. Tik neatrodo, kad vaizdas būtų jį taip nudžiuginęs, kaip mane.
Įsėdus į taksi automobilį, supratau, kad manęs laukia turbūt įsimintiniausia gyvenimo kelionė, tik dar neaišku, laimė ar nelaimė bus į ją leistis. Mano mylimasis, kurį atstūmiau dėl to, nes nemokėjo vairuoti, šį vakarą sėdi už vairo ir veža mane namo – pradėjau svajoti, kaip pamažu įsišnekėsime, vėl sugrįš jausmai, o galbūt jis norės namo grįžti kartu su manimi?
Tyla truko gal pusę minutės, kol supratau, kad nėra ko gaišti ir paklausiau, kaip jam sekasi, kaip gyvena. Jis neskubėdamas atsakė, kad puikiai, o namuose prie jūros jo laukia žmona su vaikais. Mano svajonės akimirksniu sudužo į šipulius ir pasijutau taip kvailai, kaip dar niekada nesijaučiau. Namo grįžau viena ir negalėjau užmigti visą naktį, galvodama apie gyvenimą, kurį galėjau gyventi, jei būčiau buvusi paprastesnė.
Ta kelionė automobiliu neduoda man ramybės iki šiandien. Draugės sako, kad visai išprotėjau, bet turbūt nuo pat pradžių reikėjo mažiau jų klausyti. Dar ir šiandien aplanko mintys sugrįžti prie jūros ir pabandyti viską iš naujo. Galbūt jis melavo, galbūt jo santuoka ne tokia laiminga? O galbūt jis slepia tai, ką jaučia iš tikrųjų?
Tokio nelaimingo atsitikimo kelyje nelinkėčiau niekam.
Primename, kad iki 2023 m. rugpjūčio 8 d. vyksta konkursas, kurio metu laukiame įsimintiniausių kelyje nutikusių istorijų. Geriausias istorijas publikuojame Delfi portale, o geriausią iš geriausiųjų kartą per savaitę paskelbiame laimėtoju ir dovanojame vertingą prizą. Vieno laimingojo laukia ir didysis konkurso prizas. Daugiau apie konkursą, prizus ir taisykles skaitykite čia.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuomone, šis žaidimas gali būti traktuojamas kaip reklama.