Pigesni degalai, greičiausiai, nelegalūs
Automobilių ekspertai tvirtina, kad kuras iš neaiškių degalinių ar perpardavinėtojų, atvežančių degalus iš užsienio šalių, gali reikšmingai pakenkti automobiliui. Negana to, į automobilio sistemą patekę netinkami degalai gali negrįžtamai sugadinti transporto priemonę.
„Degalai yra visų automobilių su vidaus degimo varikliu energijos šaltinis. Todėl nuo degalų kokybės priklauso, kaip gerai automobilis važiuos. Nekokybiški degalai tikriausiai greitai užkimštų degalų filtrą arba įpurškimo sistemą. Fiziškai pajusti, jog degalai prastos kokybės būtų sunku – galbūt kažkoks skirtumas būtų pastebimas matuojant automobilio galingumą", – aiškino „Car Vertical" komunikacijos vadovas Matas Buzelis.
Nors didmiesčių vairuotojai ypatingai prižiūri savo automobilius, parduotuvės „Deels on Wheels" įkūrėjas Laurynas Boguševičius sako, kad nežinomų pigų kurą parduodančių degalinių mūsų šalyje vis dar yra.
„Degalinėse, kurios atrodo lyg apleistos, bet dirba, kuro neperku. Yra mitas, kad veikia degalinės, kuriose parduodami degalai – pigesni, negu didelėse tinklinėse degalinėse. Man tokia veikla kelia įtarimų. Kaip gali būti įmanoma pardavinėti kurą pigiau už tarptautinį tinklą, degalus perkantį didžiuliais kiekiais? Paprasčiausia masto ekonomika rodo, kad tai negali būti skaidri veikla.
Lietuvoje tam tikra forma egzistuoja juodoji degalų rinka. Pavyzdžiui, žmonės nusiperka pigesnio kuro Baltarusijoje ar Lenkijoje ir atvežę parduoda jį Lietuvoje. Pasitaiko, kad žmonės kurą vagia iš savo darboviečių ir jį parduoda. Nemanau, kad tai iki šiol vyksta didmiesčiuose", – svarstė L. Boguševičius.
M. Buzelis pridūrė, kad tikrai yra degalinių, kuriose siūlomi pigesni degalai: „Tačiau tokių kolonėlių rinkos dalis tikriausiai yra labai maža ir jos daugiau orientuotos į regionus. Kainų skirtumas jose gali siekti iki 15, o gal net ir 20 ct už litrą".
Žala automobiliams – didžiulė
Vairuotojai, perkantys pigesnius degalus iš neaiškių prekybininkų ne tik remia nelegalią veiklą ar patys daro nusikaltimą, bet ir rizikuoja betaupydami išleisti daugiau remontui ar naujam automobiliui.
L. Boguševičius aiškino, kad netinkamas kuras kenkia visai automobilio sistemai, kurioje cirkuliuoja. Tai reiškia, gali sugadinti variklį, pakenkti kitoms dalims. Jeigu perkamas neaiškus kuras, nežinia, su kuo jis yra sumaišytas ir kokios cheminės reakcijos gali įvykti automobilio viduje.
Jam pritarė ir „Car Vertical" atstovas pabrėždamas, kad didžiausia žala automobiliui būtų, jeigu vairuotojas sumaišytų degalų tipą. Pavyzdžiui, į benzininį automobilį pripiltų dyzelino. Tai padaryti nėra paprasta – dyzelino pistoletas yra platesnis tam, kad jo nepavyktų įstatyti į benzininių automobilių degalų užpildymo angą.
„Vairuotojai, kurie dėl kainos skirtumo renkasi prastesnės kokybės degalus, tikriausiai skirtumą pajaučia per automobilio eksploataciją – gali tekti dažniau keisti degalų filtrą ar degalų siurblį, valyti įpurškimo sistemą. Nemanau, kad galima rasti tokių degalų, dėl kurių kokybės varikliui ar kitiems esminiams komponentams būtų padaryta kritinė žala", – sakė M. Buzelis.
Ne mažiau populiari praktika Lietuvoje – įprastiems automobiliams naudoti ūkinį kurą – žaliai dažytus degalus, skirtus ūkiuose naudojamoms transporto priemonėms. L. Boguševičius paaiškino, kad tokį kurą galima panaudoti ištikus ekstremaliai situacijai – pavyzdžiui, neplanuotai pasibaigus degalams: „Naudoti kurą, skirtą kitiems tikslams, pavyzdžiui, žaliai dažytą ūkininkams skirtą dyzeliną, nėra rekomenduojama. Žinoma, ekstremalios situacijos atveju, jeigu nėra kitos išeities, galima tokį naudoti, nuo vieno karto nieko nutikti neturėtų. Bet ilgesnėje perspektyvoje – nereikėtų. Tokio kuro sudėtis skiriasi nuo pardavinėjamo degalinėje".
Įsisenėję įpročiai sunkiai pasimiršta
Bandymas sutaupyti degalams ar net nelegaliai jo įsigyti, panašu, liko nuo sovietinių laikų, kuomet Lietuvoje nebuvo tokių brangių automobilių, kaip dabar. O automobilio priežiūra apsiribodavo nuplovimu daugiabučio kieme ir privalomaja technine apžiūra. M. Buzelis sako, kad anksčiau būdavo populiaru piltis iš Baltarusijos atvežtus degalus. Tokie pasiūlymai būdavo pastebimi juodojoje rinkoje, tačiau augant darbo užmokesčiui bei griežtėjant pasienio patikroms tokių degalų paklausa turėjo stipriai sumažėti.
L. Boguševičius pridūrė, kad pigesnio kuro naudojimas mažėja su brangių automobilių skaičiaus augimu Lietuvoje: „Man teko girdėti įvairių legendų apie pigesnį kurą iš mažesnių miestelių gyventojų. Mano aplinkoje tokio požiūrio nėra. Jeigu žmogus įsigyja brangų automobilį ir nori juo naudotis ilgą laikotarpį, jis jaučia atsakomybę atitinkamai rūpintis savo transporto priemone".
„Car Vertical" atstovas sakė niekada pats neieškojęs degalų juodojoje rinkoje. Tai ne tik nelegalu, bet ir pavojinga – nėra jokios kokybės kontrolės.
„Taupymas degalams atrodys gerai tik iki pirmo gedimo. Prireikus valyti degalų įpurškimo sistemą, purkštukus ar keisti degalų siurblį visas tas taupymas nueis perniek. Norint sutaupyti degalų reikėtų keisti vairavimo įpročius, mokytis palaikyti stabilų vidutinį greitį mažiau stabdant ir švelniau bėgėjantis. Būtent vairavimo įgūdžių tobulinimas gali duoti daug geresnių rezultatų nei pasirinkimas naudoti mažiau kokybiškus degalus", – patarė M. Buzelis.
„Deels on Wheels" įkūrėjas pridūrė, kad jeigu vairuotojas nėra chemikas, negali patikrinti kuro sudėties pats ir išiaiškinti, ar šis – tinkamas jo automobiliui, nereikėtų pirkti iš neaiškių šaltinių. Paprasčiausia – pasitikėti licenzijuotais prekybininkais, kurie pateikia tinkamus ir reikalavimus atitinkančius degalus.