Kai buvau dar gana jauna, sutikau su vaikino pasipiršimu. Mes nebuvome ilgai pažįstami, draugavome ne pilnus metus, tai kodėl taip greit sutikau? Dėl jaunystės ir kvailystės. Dėl noro ištekėti ir sukurti šeimą (pasakos su "laiminga pabaiga"). Dėl tokių naivių priežasčių, kaip kad jis dažnai man dovanodavo gėlių ir buvo gražus.
Iš labai seniai, kai dar buvau vos su juo susipažinusi, mama turėjo man ir sau nupirkusi kelionę į Šveicariją. Aš užsienyje buvau buvusi tik vieną kartą, mama irgi retai kažkur išvažiuodavo, tad man ta kelionė buvo ypatinga. Turėjome vykti penkioms dienoms.
Problemos prasidėjo dar neišvažiavus. Pirmiausia, sužadėtinis užsinervino dėl to, kad vyksiu kažkur be jo. Paaiškinimai, kad keliausiu su mama, ne su kokiu būriu draugių į Ibizos klubus, neveikė. Sakė, esam būsima šeima, turėtume visur vykti kartu. Galiausiai nenorom išleido, bet pakankamai prinervino ir mane, ir net mamą. Turėjo įžūlumo paklausti jos, kodėl nepabandė gauti papildomo bilieto ir papildomo kambario. Jis taip įsiuto, turėjau suprasti, kad jau tada pamačiau tikras jo spalvas.
Galiausiai išvykome. Kelionė buvo nuostabi. Mes važiavome į kalnus, kilome į vieną kalną traukinuku, o taip pat kėlėmės tais kalnų keltuvais – buvo fantastiška, nors ir labai bijau aukščio. Buvo ir baisu, ir įspūdinga! Lankėmės sūrių turguje, kur paragavau ir prisiuosčiau neįtikėtinų sūrių, apie kurių egzistavimą nė neįtariau. Taip pat gėlių turguje, kur nuo grožio tiesiog svaigo galva.
Vieną dieną praleidome sostinėje, pamatėme įspūdingos architektūros. Kitą dieną – itališkoje Šveicarijos dalyje, kur ragavau tikros picos (ji, kaip visur ir pasakojama, be daugybės priedų – tik su pomidorų padažu ir šlakeliu alyvuogių aliejaus). Priešpaskutinę kelionės dieną netgi plaukėme laivu – ten yra keturi susijungiantys ežerai, pro kuriuos tas laivas ir plaukė, o aplink kvapą gniaužiantys kalnų vaizdai.
Viskas būtų tobula, jeigu ne vienas „bet“. Tai – mano tuometinis sužadėtinis. Jis man rašinėjo nuo ryto iki vėlaus vakaro, visą laiką. Ne tik norėjo dėmesio, bet primygtinai reikalavo atsiskaitinėjimo. Pavyzdžiui, parašau, kur esu ar ką veikiu – sako atsiųsti nuotrauką kaip įrodymą. Papasakoju, kokioje parduotuvėje lankėmės, sako, o ką man nupirkai, ir įsižeidžia, jei nieko. Kai vakare sakydavau, kad valandėlę neatrašysiu, nes einu su mama vakarieniauti, įsižeisdavo, kad man su ja bendrauti įdomiau nei su juo. Klausdavo, kodėl negalėčiau kol atneš maistą paskambinti pasikalbėti.
Žodžiu, visiškai mane užsmaugė. Kontrolė buvo tokia, kad vargiai galėjau mėgautis ta kelione ir visais nuostabiais vaizdais. Vieną vakarą pratrūkau verkti ir viską papasakojau mamai. Ji matė, kad aš visąlaik kaip nesava, o kai išsipasakojau, pagaliau suprato, kodėl. Mama davė geriausią patarimą – gyventi savo gyvenimą. S a v o . Tada jau žinojau, ką turiu daryti.
Vos grįžusi į Lietuvą nutraukiau sužadėtuves ir išsiskyriau su juo. Dar kelias savaites jis laukdavo manęs prie namų, stovėjo po langais, pyko arba verkė, kol galiausiai tėvas išėjo su juo pasikalbėti. Nežinau, ką pasakė, bet sužadėtinis daugiau nebelindo. Niekada nuo to laiko apie jį negirdėjau.
Esu dėkinga likimui, kad visas tas baisiąsias jo savybes man parodė būtent tos kelionės metu. Taip išvengiau klaidos, kuri man būtų kainavusi klaikų vedybinį gyvenimą.
Dalyvaukite konkurse ir kas savaitę laimėkite vertingų prizų! Aprašykite savo gyvenimo kelionę ir siųskite ją mums. Konkurso sąlygas rasite paspaudę čia.
