V. Gorytė-Jönsson pažymi, kad kalbant apie vaikų saugumą automobilyje būtent Švedija yra lyderiaujanti šalis visame pasaulyje. „Daug švedų tyrėjų ir skirtingų institucijų aktyviai dirba šioje srityje. Taigi džiaugiuosi, kad ir pati galėjau mokytis iš stipriausių šioje srityje“, – sako ji.
Informacija apie automobilines kėdutes ir teisingą jų naudojimą V. Gorytė-Jönsson pradėjo dalintis laukdamasi savo pirmagimio. „Pastebėjau, kad jos lietuvių kalba arba išvis nebuvo, arba ji dažnai net būdavo ne visai teisinga, – paaiškina pašnekovė. – Susilaukus savo vaiko, ši tema man įgavo visai kitą prasmę, todėl labai noriu, kad kuo daugiau tėvų būtų edukuojami šia tema ir suprastų, jog kėdutė reikalinga toli gražu ne tik tam, kad būtų galima išvengti baudos.“
Apie vaikų saugumą kelyje tėvams pasakojanti V. Gorytė-Jönsson apgailestauja, kad daugelis pro pirštus praleidžia esminę informaciją, galinčią kainuoti jų vaiko gyvybę, ir pasidžiaugia nuo gegužės įsigaliojusiais Kelių eismo taisyklių patobulinimais. Pagal naują rekomendaciją dėl vaiko vežimo automobiliu vaikas turi būti vežamas specialioje jo ūgiui ir svoriui pritaikytoje sėdynėje. Rekomenduojama, kad vaikas specialioje sėdynėje, atsuktoje prieš automobilio važiavimo kryptį, būtų vežamas kaip galima ilgiau (kaip nurodo sėdynės gamintojas). Svarbu tai, kad šitaip vežti vaiką naujesnio tipo sėdynėse galima gerokai ilgiau (bent iki 15 mėn. amžiaus), o dėl saugumo būtina atsižvelgti į sėdynių gamintojų nurodomus reikalavimus ir rekomendacijas.
Plačiau apie tai, kaip saugiausia vaikus vežti automobiliu, V. Gorytė-Jönsson papasakojo interviu.
– Kasmet rinkoje pasirodo vis naujesnių automobilinių kėdučių modelių – ar kaskart jos gaminamos vis saugesnės, ar labiau keičiamas dizainas? O kaip su kėdutėmis, parduodamomis iš antrų rankų – ar tokį daiktą galima pirkti nebe naują?
– Gamintojai, kurie aktyviai dirba su autokėdutėmis, išleidžia vis geresnius, patobulintus modelius. Tačiau nebūtinai visi pakeitimai padaro kėdutę saugesnę. Tam tikri patobulinai daromi, nes rinka – tėvai – to nori. Čia turiu galvoje tokias funkcijas, kaip, pavyzdžiui, 360 laipsnių pasukimas. Patogiau – taip, saugiau – nebūtinai.
Geriausiai būtų pirkti naują kėdutę, kadangi tam tikrų dalykų, kurie yra be proto svarbūs, mes negalėsime patikrinti plika akimi. Vienas iš svarbiausių dalykų – kėdutė neturėtų būti dalyvavusi eismo įvykyje. Nesvarbu, buvo joje vaikas tuo metu ar ne. Taip pat nereikėtų naudoti per senų autokėdučių, kadangi jose esančios dalys dėvisi ir sensta.
Na, o jeigu vis tik ruošiatės pirkti nebe naują kėdutę, perpirkite ją iš žmonių, kuriuos pažįstate ir kuriais pasitikite.
– Kokie aspektai yra svarbiausi renkantis kėdutę, į ką privalu atkreipti dėmesį? Ar galite apskritai pasakyti, koks būdas vaikus vežti automobilyje yra pats saugiausias?
– Pagrindinė nuoširdi mano rekomendacija renkantis kėdutę – žiūrėti, kad ją galėtumėte naudoti kaip įmanoma ilgiau veidu į automobilio galą nusuktoje pozicijoje, nes tai yra stipriai saugesnis keliavimo būdas vaikams. Tiesą pasakius, net ir mes, suaugusieji, išvengtume nemažai traumų, jei tik patys galėtume taip keliauti.
Vaikų galvytės yra neproporcingai didelės viso kūno atžvilgiu, o kaklo raumenys dar nesutvirtėję. Priekinio susidūrimo metu, kuris yra dažniausiai pasitaikantis susidūrimas, veidu į priekį sėdinčio vaiko kaklui, galvytei ir pečių sričiai būtent ir tektų atlaikyti visą apkrovą, o tuo metu atbulomis sėdinčiame vaike šios apkrovos pasiskirstytų per didesnį plotą, be to, autokėdutės nugarėlė sugertų nemažą dalį tos jėgos.
Taip pat galite atkreipti dėmesį ir į ADAC atliekamo kėdučių testo rezultatus – tai yra papildomas autokėdučių testas. Ypač – saugumo dalies. O galbūt rasite švediško Plius testo įvertinimą turinčią kėdutę.
Beje, saugiausia laikoma vieta automobilyje – galinės sėdynės viduriukas, nes tuomet vaikas atsiduria toliausiai nuo visų galimų susidūrimo taškų: priekinio, galinio ir šoninio susidūrimo Tačiau, ne visuose automobiliuose ten išeis pritvirtinti kėdutę.
– Kas kiek laiko kėdutes reiktų keisti? Yra kėdučių, kuriose vaikus galima vežti nuo mažumės iki kol jie užauga, yra tokių, kurios nurodo labai trumpą naudojimo periodą, – kurios geriau?
– Rekomenduojamas naudojimo laikas gali šiek tiek skirtis atsižvelgiant į skirtingus gamintojus ir į tai, kiek daug pati kėdutė buvo naudojama bei prižiūrima. Tačiau galima sakyti, kad kėdutės turi maždaug 10 metų tarnavimo amžių nuo tos dienos, kai ji buvo pradėta naudoti. Visada galite pasitikrinti, ką jūsų kėdutės gamintojas rekomenduoja būtent jūsų turimam modeliui.
– Ką reikšmingo galėtumėte pasakyti apie skirtingo amžiaus vaikų vežimą? Matau, kad pradinukai jau drąsiai sodinami šalia vairuotojų be jokių kėdučių ir paaukštinimų, o kūdikiai taip pat vežami automobilio priekyje prisegtose kėdutėse. Ar tai saugu?
– Praėjusią vasarą besisvečiuodama Lietuvoje pastebėjau, kad labai daug paaugusių vaikų jau keliauja be jokių papildomų saugos kėdučių. Lietuvoje, kaip ir daugumoje kitų Europos šalių, vaikai privalo naudoti papildomą vaikų saugos įrangą iki 135 cm. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje kėdutes (ar bent paaukštinimus) privaloma naudoti net iki 150 cm. Taip yra dėl to, kad automobilio saugos diržas yra pritaikytas naudoti suaugusiesiems, o ne vaikams. Todėl jiems reikalinga papildoma pagalba tam, kad saugos diržas atsidurtų teisingoje pozicijoje ant vaiko kūno ir nelaimės atveju galėtų jį išsaugoti.
Šiame vaizdo įraše galima pamatyti, kaip skiriasi situacijos nelaimės metu, kuomet šešiametis vaikas sėdi tiesiog ant automobilio sėdynės be jokių papildomų įrenginių, bei kitas variantas, kuomet naudojamas specialaus paaukštinimas. Skirtumas labai ženklus.
Kitas labai diskutuotinas dalykas – kūdikių vežimas ant priekinės sėdynės. Saugu ar nesaugu?
Taip, visko gali nutikti, bet mes nesusiplanuosime avarijų ir kur mums klius didžiausias smūgis jos metu.
Priekinę sėdynę naudoti galima, o kartais net gali būti ir sunku jos išvengti, ypač kai šeimoje yra daugiau vaikų. Tačiau tokiu atveju būtina išjungti arba išmontuoti oro pagalvę bei palikti atstumą nuo kūdikio kėdutės iki prietaisų skydelio. Taip pat siūlyčiau pasitikrinkite, ką sako jūsų automobilio gamintojas dėl vyresnių vaikų keliavimo ant priekinės sėdynės, kai oro pagalvė yra aktyvuota. Ją gali reikėti atjungti, net jei priekyje sėdi veidu į automobilio priekį atsuktas vaikas.
– Dauguma tėvų įsitikinę, kad saugiausios kėdutės yra su „Isofix“ sistema – kurios tvirtinasi prie mašinos. Ar tai tiesa? Kokie dalykai padaro kėdutę saugesne?
– „Isofix“ palengvina autokėdutės įtvirtinimą automobilyje ir sumažina riziką, kad bus padaromos klaidos ją tvirtinant, tačiau „Isofix“ stebuklingai nepadidina pačios kėdutės saugumo lygio. Yra nemažai diržais tvirtinamų kėdučių, kurios, pavyzdžiui, jeigu atkreiptumėme dėmesį į ADAC testo saugumo dalies balą, yra gavusios geresnį balą nei kai kurios „Isofix“ kėdutės. Todėl tiek „Isofix“, tiek ir diržais tvirtinamos kėdutės gali būti vienodai saugios, kuomet jos naudojamos teisingai.
Pagrindinė taisyklė saugiam vaikų keliavimui automobilyje – tai mano jau minėtas keliavimas atbulomis. Šitai yra įrodyta tiek įvairiais tyrimais, tiek ir realiais gyvenimo įvykiais. Be to, jei atkreiptumėte dėmesį, didžioji dalis autokėdučių gamintojų taip pat savo komunikacijoje akcentuoja šią rekomendaciją, bet vis tiek labai daug vaikų atsukami veidu į automobilio priekį gerokai per anksti. Šioje vietoje tikrai nereikėtų skubėti gyventi.
– Tėvai jau ne pirmus metus dalijasi vaizdo įrašu, kur teigiama, kad negalima vaikų į autokėdutes sodinti su striukėmis, nes avarijos metu jie tiesiog iš jų išslysta. Ar tai tiesa? Ką dar tėvai turėtų žinoti?
– Tikrai taip – stori, pūsti žieminiai lauko drabužiai ir saugumas automobilyje nedraugauja. Žieminės striukės ir kombinezonai mus apgauna. Atrodo, užsegėme diržus, juos priveržėme, kiek tik galėjome, o realybėje diržai yra gerokai per laisvi ir net staigaus stabdymo metu vaikas turės gerokai didesnį judėjimo atstumą, kol kūnas bus sugautas diržų, jei bus sugautas.
Šaltuoju metų laiku reikėtų vaiką kėdutėje sodinti be žieminių lauko drabužių. Geriau apklokite vaiką šiltu vilnoniu pleduku po to, kai jį prisegsite ir priveršite. Vaikas gali vilkėti šilumą geriau išlaikančios medžiagos drabužius. Merino vilna čia yra nepakartojamai efektyvi. Na, yra ir daugiau kitų variantų, bet būtent šiuos aš pati naudoju ir savo vaikui atvėsus orams. Be to, pradėjus važiuoti automobiliu jis gan greitai ir pats įšyla, todėl su striuke ar kombinezonu sėdinčiam vaikui po kurio laiko gali pasidaryti ir per karšta, o tai gali sukelti vaiko nepasitenkinimą kėdutėje.
– Gal galėtumėte išskirti, kokias didžiausias klaidas tėvai daro rinkdamiesi ir sodindami savo vaikus į autokėdutes?
– Vokietijoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu paaiškėjo, kad beveik kas antras vaikas kėdutėje sėdi su per laisvais diržus. Diržus būtina suveržti kuo tvirčiau. Vaikų autokėdutėse naudojami diržai gerokai skiriasi nuo automobilio saugos diržo. Autokėdutės diržas nepradės trauktis, kai atsiras staigus judesys, todėl mes, tėvai, turime jiems padėti ir juos suveržti. Kaip žinoti, ar diržai per laisvi? Yra būdas labai lengvai tai patikrinti: jei tarp vaiko krūtinės ir kėdutės diržų jums telpa daugiau nei vienas, du pirštai, vadinasi, diržus dar reikia veržti.
Kita gana dažnai pasikartojanti klaida – neteisingai nureguliuota galvos atrama ir diržų aukštis. Vaikui augant, reikia vis pareguliuoti ir autokėdutę. Diržai turėtų prasidėti ties vaiko petukais. Ne ties ausytėmis, pakaušiu ar gerokai už nugaros, bet ties pečiais.
Na, ir trečia naudojimo klaida, kurią darkart noriu paminėti – gerokai per anksti veidu į automobilio priekį atsukti vaikai. Mūsų europinis I–Size reglamentas, nurodo, kad vaikai atbulomis privalo keliauti bent iki 15 mėn, tačiau labai dažnai galime pamatyti dar metukų neturinčius vaikus, jau sėdinčius veidu „į pasaulį“.
Dažnai tėvai mano, kad vaikas jau per didelis, nes jo kojytės jau remiasi į automobilio sėdynę, kas yra visiškai normalu – vaikas auga. Tačiau tos įsirėmusios kojos tikrai vaikams nekelia diskomforto. Vaikai gali sėdėti ir sukryžiavę kojas, ir jas atrėmę į sėdynę. Dažniausiai jie ir patys atranda pozą, kaip jiems patogiau, kuri mums, tėvams, gali atrodyti baisiai nepatogi. Bet jei atkreiptume dėmesį į tai, kokiomis pozomis vaikai sėdi žaisdami namuose, manau, tikrai dažnas iš mūsų paklaustume savęs: „Vaike, kaip tu taip sugebi?!“ Vaikai yra gerokai lankstesni nei mes.
Yra dalis tėvų, kurie baiminasi, kad per ilgos kojytės avarijos metu patirs lūžių, tačiau nepagalvoja, kad atsukus vaiką veidu į priekį, lūžį galį patirti vaiko kaklas.
– O ar yra tokių kėdučių, kurių patartumėte išvis nesirinkti?
– Esu tos nuomonės, kad kur savo vaiko nesodinčiau, to ir kitų vaikams rekomenduoti negaliu. Pati nesirinkčiau mano taip vadinamų „viskas viename“ kėdučių, kurios naudojamos ir su kėdutėje esančia 5 taškų saugos diržų sistema, ir vėliau tik su automobilio saugos diržu. Tokio tipo kėdutės ir ADAC teste nėra parodžiusios gerų rezultatų.
Taip, pati idėja skamba nuostabiai: viena kėdutė – visam autokėdučių naudojimo laikotarpiui, tad nebereikės sukti galvos. Bet pagalvokime logiškai – naujagimis ir dešimtmetis skiriasi gan stipriai. Vaikai auga ir vystosi skirtingai ir labai individualiai: vieno – ilgesnės kojos, kito – viršus, vienas – smulkesnis, kitas – platesnis.
Nepagailėkite laiko ir energijos pasidomėti šia tema prieš įsigydami kėdutę, nes, mano nuomone, tai svarbiausias pirkinys, kurį tėvai įsigyja savo vaikui. Taip, tikrai ne visi pakliūsime į avarijas, bet tą akimirką, jei visgi tai nutiktų, žinosite, kad tikrai padarėte viską, jog apsaugotumėte savo brangiausią turtą.