Pradėkime nuo mažo žmogaus – kada jam galima pamatyti ekraną ir koks jis gali būti – televizoriaus, telefono?
Vaikams iki dvejų metų visai nerekomenduojami jokie išmanieji įrenginiai, jokie ekranai, nes maži vaikai turėtų mokytis iš aplinkos, iš gyvo bendravimo, iš tyrinėjimo, čiupinėjimo, lietimo, žodžiu, įvairių juslių. Mažų vaikų smegenys yra nepritaikytos informacijos iš ekrano apdorojimui ir tiesiog dėl to nerekomenduojama jiems jų rodyti. Nebent tai būtų video skambučiai su artimaisiais – čia dar kaip ir pateisinama, nes vyksta bendravimas.
O nuo dviejų metų iki maždaug penkerių jau galima po truputėlį leisti į ekraną žiūrėti. Nėra apibrėžta, tai būtų televizoriaus ekranas, ar kompiuterio, planšetės. Aišku, labiau rekomenduojama žiūrėt į didesnį ekraną, tada ne taip pavargsta akys.
Ir tuo laikotarpiu – nuo dvejų metų iki penkių – vaikui galima leisti stebėti ekraną iki vienos valandos per dieną. Svarbiausia, tėvai turėtų kartu su vaiku žiūrėti ir komentuoti, ką ten vyksta, nes mažas žmogus tikrai ne viską supranta.
Tiesa, kalbant apie laiką reikia žiūrėti individualiai – vienas vaikas gal jau ir po dvidešimties minučių prie ekrano bus labai įsijaudrinęs, o kitas ir po valandos bus ramus ir nueis užsiimti savo veikla. Taigi, reikia stebėti, kaip tie ekranai veikia vaiką. Svarbu, kad praleistų prie ekrano ne daugiau kaip valandą.
Matant, kad ekranas vaiką vargina, galima praleidžiamą laiką dalinti į kelias dalis?
Taip. Tačiau svarbu nepamiršti, kad pagrindinis mažų vaikų mokymasis vyksta per tiesioginį bendravimą su bendraamžiais, su tėvais. Žaidimai, fizinė veikla yra patys svarbiausi dalykai, o ne laikas prie ekranų.
Ir dar ką norėčiau paminėti – fone įjungtas televizorius taip pat skaičiuojamas kaip ekrano laikas. Tad nereikėtų tuo piktnaudžiauti.
Tėvai sakys: oi, šiais laikais nė vienas vaikas neužaugo be technologijų, tad nieko čia nenutiks. Ne kartą esu mačiusi, kad kur kas mažesniam nei 2 metų vaikui įjungiamas televizorius ir džiūgaujama, kad šis žiūri išpūtęs akis? Pasakykite, ką iš tikrųjų vaikas jaučia, ką jo smegenys suvokia? Ar tikrai jam ten įdomu?
Taip, vaikas žiūri, jam galbūt ir įdomu, kas ten vyksta, bet mokymosi procesas nevyksta. Nėra suvokimo, kas ten vyksta, tiesiog pažiūrėjo ir viskas. Ir tuo metu, kai vaikas žiūri į ekraną, smegenys ne taip intensyviai stimuliuojamos, kaip būtų, jei vaikas gyvai tyrinėtų aplinką ir, tarkime, grotų kokiais nors instrumentais, šaukštais, puodeliais ar pan. Jei galima būtų taip išsireikšti, tokiu metu vaiko smegenys bunka.
Tai yra, vaiko raida, vystymasis lėtėja?
Jei vaikas per anksti susiduria su ekranu, tiesiog gali kilti sunkumų lavinant jo vaizduotę, jis gali būti ne toks kūrybiškas, jam gali būti sunkiau sukaupti dėmesį. Garsai ir vaizdai iš ekrano gali per daug išvarginti ir taip jautrią vaikų nervų sistemą. tad tikrai tai nieko gero neatneša.
Jei leidžiama mažyliui prie ekrano būti per ilgai ir taip nutinka nuolat, tai vaikas gali pradėti skųstis skausmais – pilvo ar galvos. Gali atsirasti ir vidurių užkietėjimas, tam tikros valgymo problemos. O jei žiūri į ekraną per ilgai ar tai daro prieš miegą, gali ir miego problemos atsirasti, nes ekrano skleidžiama šviesa trikdo miegą, gali sumažėti jo trukmė.
Gali suprastėti emocinė sveikata, atsirasti nerimo ar nuotaikos sutrikimų, net ir depresija gali išsivystyti, taip pat atsirasti elgesio problemų. Mažas vaikas gali vėliau pradėti kalbėti, ar nukentės jo socialiniai įgūdžiai. Mums atrodo, kad vaikas iš ekrano mato, kaip kiti personažai bendrauja, tačiau iš tikrųjų vaikas mokosi tik per gyvą bendravimą.
Kalbėjote apie tai, kas gali nutikti vaikui, per daug laiko praleidžiančiam prie ekrano, tačiau tėvai gali šių simptomų ir nesusieti su prasta vaiko savijauta, vėluojančia raida, prastu miegu?
Tikrai taip. Dar noriu paminėti tokį įdomų faktą: Lietuvoje buvo atliktas tyrimas ir pastebėta, kad kuo daugiau tėvai leidžia vaikams būti prie ekrano, tuo labiau jie linkę vaikams duoti menkaverčio maisto, tad daugėja nutukusių vaikų. Ir dar, pastebėta, kad kuo ilgiau vaikai praleidžia prie ekranų, tuo dažniau jie serga įvairiomis ūminėmis ligomis.
Ne kartą matyta situacija, kad tam, jog vaikas valgytų, jis pasodinamas prieš ekraną. Apie kokias pasekmes čia galime kalbėti?
Tuo metu dėmesys koncentruojamas ne į maistą, o kažkur į ekraną ir vaikas gali net nepajusti, kad valgė. Sotumo jausmas gali net neateiti ir jis vėl labai greitai gali užsinorėti valgyti. Kyla grėsmė, kad vaikas pripras taip valgyti ir visą laiką prašys ekrano ir bus labai sunku atpratinti nuo to. Tada atsiranda elgesio problemos, prasideda pykčiai.
Ar čia galime užsiminti apie priklausomybę nuo ekrano? Kada ji gali atsirasti?
Nuo kokio amžiaus ji gali išsivystyti, nėra apibrėžta, bet reikėtų sunerimti pamačius, kad noras naudotis ekranais yra labai didelis ir kai tai pradeda kenkti kitoms veikloms. Pavyzdžiui, dėl ekrano nukenčia miegas, atsiranda kažkokie mitybos sutrikimai ar emocinės, elgesio problemos. Ar, tarkime, vaikas niekur nenori eiti iš namų, nori būti tik prie ekrano. Žodžiu, kai kažkokios kitos veiklos pradeda nukentėti, tai gali būti priklausomybės ženklai.