Daugiau aiškumo
Pagaliau aiškiai apibrėžta, kas yra elektrinis paspirtukas. Dabar tiek elektriniai paspirtukai, tiek elektriniai riedžiai ir riedlentės, balansiniai vienračiai ir kitos panašios transporto priemonės priskiriamos mikrojudumo priemonėms. Jos varomos elektra ir skirtos važiuoti vienam asmeniui, ne didesniu nei 25 km/h greičiu.
Pasak vairavimo instruktoriaus Artūro Pakėno, naujas apibrėžimas įneš daugiau tvarkos, mat anksčiau nebuvo aišku, kokiai transporto priemonių rūšiai priskirti el. paspirtukus, o galiausiai – kokias taisykles jiems taikyti.
„Visų pirma, mes dabar žinome, apie ką mes kalbame, nes buvo visokių traktavimų – tai čia mopedas, tai motorinis dviratis, tai tiesiog dviratis. Mes net nežinojome, kas tai per objektas. Reikia įvardyti, apie ką mes kalbame, ir tada reikia įvardyti, kas tas vairuotojas, kuris valdo transporto priemonę. Iš čia kyla reikalavimai ir galima spręsti, ar jie yra pagrįsti tokiai transporto priemonei, ar nepagrįsti“, – sako specialistas.
Kur judės el. paspirtukai?
Prieš priimant naujus sprendimus, kilo daug klausimų apie tai, kur el. paspirtukai gali važiuoti – dviračių takais, važiuojamąja kelio dalimi ar galbūt šaligatviais. Seimas nusprendė pastarąjį klausimą palikti savivaldybėmis – jos galės nuspręsti, ar šaligatviais paspirtukams draudžiama važiuoti ir kuriose vietose.
„Aš įtariu, kad gero sprendimo nebus, nes iš tikrųjų tie paspirtukai nukrito mums nežinia iš kur. Manau, kad jie aplenkė laiką – infrastruktūra jiems nėra pasiruošusi ir bet koks sprendimas yra tam tikras kompromisas: kažkam kažką bloginame tam, kad leistume naudotis šia transporto priemone.
Manau, kad ne veltui girdime, jog kai kurie Europos miestai išreiškė didžiulį nepasitenkinimą netgi griežtais draudimais. Ir Vilniuje iki šiol nebuvo tiek dviračių takų, kad būtų galima leisti ir paspirtukams važiuoti, ir naudotis tomis judėjimo galimybėmis taip, kaip norima. Tėra tik vienas kitas takas, todėl visada bus kompromisas. Leidimas ar draudimas važiuoti šaligatviu irgi yra vienas iš kompromisų“, – teigia A. Pakėnas.
Pasak jo, miesto infrastruktūra pamažu kinta ir gerėja, tačiau sprendimai nėra greiti. Kasmet Vilniuje dviračių takų daugėja, tačiau lygiai taip pat randasi vis daugiau įvairiausių transporto priemonių ir eismo dalyvių, todėl kurį laiką, kaip teigia A. Pakėnas, teks taikytis su nepatogumais.
„Dabar tik reikia žiūrėti, kaip sakoma, rinktis mažesnę blogybę iš kelių. Kas yra blogiau ir pavojingiau – ar leisti paspirtukams važiuoti šaligatviais, ar liepti važiuoti važiuojamąja dalimi, kur vairuotojų niekaip nemoko paspirtukų stebėti? Aš matau savo mokinių ir kitų vairuotojų gretose, kaip jie darydami posūkius į dešinę, įvažiuodami į kažkokią teritoriją – degalinę, prekybos centrą, kiemą – visiškai nekontroliuoja dešinės pusės.
O dešinėje dabar gi padaugės paspirtukų, tai jie tiesiog nematydami tų paspirtukų suks į dešinę, o kur dėsis paspirtukas? Kur dabar dedasi dviračiai? Mano net pažįstamų gretose yra patyrusių traumą“, – pastebi pašnekovas.
Todėl, pasak jo, paspirtukams važiuojamąja dalimi galima leisti važiuoti tose vietose, kur yra vadinamosios A+ juostos ir labai atsargiai priiminėti sprendimus itin siaurose gatvėse, kur sunku prasilenkti net ir automobiliams.
„Ten gali kilti iššūkių, dėl to gali būti, kad kai kuriose gatvėse apskritai reikėtų riboti paspirtukų eismą, o kai kuriose labai atsargiai, bet vis tik leisti važiuoti šaligatviu, nes pavojinga būtų važiuoti važiuojamąja dalimi“, – tikina jis.
Abejoja, ar pavyks kontroliuoti greitį
Sureguliuoti, kaip paspirtukininkai laikysis taisyklių, pašnekovo nuomone, gali būti ne itin lengva. Kas užtikrins esamas taisykles ir kam atiteks prievaizdo vaidmuo? Ar užteks resursų?
„Ar tame įstatyme, kur dabar įvardijo, kas yra paspirtukas ir panašios priemonės, yra įvardyta, kas atsakingas už priežiūrą? Dabar pasakyta: savivaldybė turi nustatyti, ar gali šaligatviais važiuoti, ar negali. Dabar pagalvokime – ar savivaldybė turi pakankamai resursų tai kontroliuoti?
Pasižiūrėkime į parkavimo problemą. Tai labai sunkiai kontroliuojama, nebent ten kažkur mokamoje vietoje nesumokėjo, tai dar kažkaip patikrina ir gauni baudą, bet jeigu ten, kur draudžiama stovėti, kiek automobilių stovi draudžiamose vietose ir niekas nekontroliuoja? Savivaldybė sako: mes neturime tiek pajėgumų, čia reikia viso būrio pareigūnų, kurių nėra. Tai jeigu nėra, tai ir nebus. Iš kur jų atsiras? Nebent bus kuriamos kažkokios pajėgos vasarai, skirtos kontroliuoti paspirtukininkus“, – šypteli vairavimo instruktorius.
Tad kyla ir klausimas, kas kontroliuos, kokiu greičiu rieda paspirtukai. Jeigu kalbame apie nuomojamų paspirtukų greitį, atsakymas kiek paprastesnis – juose įmontuoti ribotuvai, reguliuojantys vairuotojų pasirenkamą judėjimo greitį. Tačiau visai kas kita, kai kalbame apie individualių paspirtukų savininkus, kurie laisva valia gali pakeisti tam tikrus techninius paspirtuko parametrus ir gatvėmis lėkti 40 km/h greičiu, o gal net ir 50 km/h greičiu. Ar pavyks juos kontroliuoti?
„O ko mes tikimės? Vien pasakyti, kad negalima, puikiai suprantame, kad nepakaks. Reikia ilgo darbo, auklėjimo ir ugdymo. Vien tik parašo brūkštelėjimas ant dokumento, kuris nurodo, kad dabar galioja, jog taip negalima, spėkite iš trijų kartų, ar suveiks? Jeigu mes iki šiol nesusitvarkome su automobilių greičio viršytojais, šimtais tūkstančių kasmet yra nubaudžiama už greičio viršijimą, o automobiliai egzistuoja jau virš 200 metų, yra įvairiausių trikojų ir kitokių skaitmeninių priemonių, o dabar prieš porą metų atsirado el. paspirtukas ir mes jau galvojame, kad puikiai mokėsime juo naudotis?
Tuo labiau, kad leidžiame naudotis netgi žmonėms, kurie neturi vairuotojo pažymėjimo, nežino, neišmano eismo taisyklių. Todėl čia, ko gero, reikia įjungti dar ir ugdymo programą, kad supažindintume žmones su tuo, nes vien pasakyti, kad pasiskaitykite – nepakanka: reikia duoti, ką paskaityti ir pakontroliuoti, kaip paskaityti, patikrinti, kaip suprato, gal kokiais nedideliais egzaminais ar testais, supaprastintai. Bet vis dėlto, dabar yra daug nesusipratimų netgi ne dėl to, kad el. paspirtukas važiuoja greitai šaligatviu, o dėl to, kad žmonės nežino, kas ir ką praleidžia sankryžoje. Čia laukia dar daug darbų“, – teigia vairavimo instruktorius.
Siūlo visuotinį KET mokymą
Kad keliuose atsirastų daugiau saugumo, A. Pakėnas rekomenduoja įvesti visuotinį Kelių eismo taisyklių (KET) mokymą, nes kasdien vis daugiau transporto priemonių dalyvauja mūsų gyvenimuose, o žmogus, kuris nėra susipažinęs su KET, gali papulti į eismo įvykius.
„Kažkodėl iki šiol taisyklių žinojimas uždedamas kaip pareiga automobilių ir motociklų vairuotojams, bet kodėl neliepiama, nereikalaujama to žinoti iš pėsčiųjų, dviratininkų, paspirtukų vairuotojų? Vieni kažką supranta, kiti nesupranta nieko ir gauname didelius konfliktų taškus. Tad galbūt procesų mažinimo būdas būtų būtinybė visuotinai mokyti šitų taisyklių?“ – svarsto A. Pakėnas.