Šiuolaikiniai žmonės mėgsta kasdienes akimirkas įamžinti nuotraukose ir vaizdo įrašuose. Fotografuojame ir filmuojame bene visur: kavinėje, parke, savo namuose. Na, o pastaraisiais metais socialiniuose tinkluose vis dažniau galima išvysti nuomonės formuotojų ar tiesiog paprastų žmonių, kurie su sekėjais dalinasi nuotraukomis bei vaizdo įrašais vairuojant.
Turbūt akivaizdu bene kiekvienam – toks elgesys tikrai neprisideda prie saugaus eismo bei kelia pavojų tiek pačiam vairuotojui, tiek aplinkiniams žmonėms. Tačiau, ar susimąstėte, apie kokias psichologines problemas gali byloti nuolatinis noras vairuojant save įamžinti?
Besifilmuojantys vairuotojai lieka nenubausti?
Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė Jorūnė Liutkienė sako, kad vairuotojams rekomenduotina laikytis Kelių eismo taisyklių, kuriose nurodyta vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
„Sustabdę transporto priemonės vairuotoją pareigūnai įvertina, ar tam tikri veiksmai konkrečioje situacijoje gali būti laikomi taisyklių pažeidimu, ar ne. Svarbu suprasti, kad dėmesingumas kelyje padeda išvengti nenumatytų situacijų ir skaudžių įvykių“, – teigia pašnekovė.
Vis tik, ji nurodo, kad šiuo metu taisyklėse išdėstyta, kad transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis. Tačiau pažeidimai negalioja, jei mobiliojo ryšio priemonėmis yra naudojamasi su laisvų rankų įranga, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą.
„Jeigu vairuodami telefonu naudojatės netinkamai, gresia bauda nuo 60 iki 90 eurų. Jeigu antrą kartą būsite užfiksuotas darantis tokį pat pažeidimą, galite trims mėnesiams netekti teisės vairuoti transporto priemonę“, – supažindina policijos atstovė.
Vis dėlto, statistika negailestinga. 2014 metais, kuomet išmaniaisiais įrenginiais žmonės naudojosi ženkliai mažiau, Lietuvoje užfiksuoti 20 587 pažeidimai, susiję su netinkamu išmaniųjų įrenginių naudojimu vairuojant. 2022 metais šių pažeidimų skaičius šoktelėjo į viršų daugiau nei dvigubai: užfiksuoti net 51 362 pažeidimai.
Blogiausia, kai toks elgesys sulaukia teigiamų reakcijų
Psichologas Aurimas Gudas teigia, kad savęs įamžinimas mobiliuoju telefonu vairuojant didžiausią rūpestį kelia dėl saugumo. Anot jo, taip elgdamasis žmogus negali viso savo dėmesio sutelkti į vairavimą, o būtent tai jis ir turėtų daryti. Priešingu atveju vairuotojas kelia pavojų sau ir aplinkiniams. Įsitraukimas į pašalines veiklas nukreipia dėmesį nuo eismo ir tai didina avarijų tikimybę.
„Žmonės taip elgtis gali dėl kelių priežasčių. Pavyzdžiui, šie veiksmai gali būti impulsyvūs, nesuvokiant, kad toks elgesys kelia grėsmę kitiems eismo dalyviams. Taip pat tikėtina, kad vairuotojas tiesiog pervertina savo galimybes vienu metu atlikti kelias veiklas ir nori tai pademonstruoti viešai“, – sako specialistas.
Anot jo, vienas iš galimų tokio elgesio paaiškinimų gali būti tiesiog dėmesio troškimas. Jis įsitikinęs, kad šiuolaikinėje socialinių tinklų valdomoje kultūroje, asmenys dažnai siekia kitų pripažinimo, priėmimo ir patvirtinimo.
„Dalindamiesi turiniu vairuojant, jie gali tikėtis sulaukti dėmesio, patiktukų socialiniuose tinkluose, komentarų ir sekėjų. Jei toks elgesys sulaukia teigiamo palaikymo, labiau tikėtina, kad šie veiksmai bus kartojami ateityje siekiant teigiamo paskatinimo“, – nurodo psichologas.
Dar viena priežastis, kodėl žmonės nori save įamžinti vairuojant – ekstremalių pojūčių troškimas. A. Gudas nurodo, kad yra žmonių, kurių visai nežavi mintis filmuotis transporto priemonei sustojus, mat tai „neveža“. Savęs įamžinimas vairuojant jiems teikia naujų įspūdžių, labiau stimuliuoja.
„Priežastys gali būti ir kitos, pavyzdžiui, bendraamžių spaudimas, siekis kopijuoti kitus, noras sudaryti gerą įspūdį apie save. Gali būti, kad besifilmuodamas žmogus nori parodyti, kokią prabangią transporto priemonę vairuoja, koks gražus jos salonas“, – vardija specialistas.
Jis teigia, kad nemaža dalis šiuolaikinių žmonių yra priklausomi nuo socialinių tinklų, nori išpopuliarėti. Taip pat jiems trūksta elementarios kantrybės.
„Juk galima palaukti, kol sustosi ir filmuoti esant saugioms sąlygoms. Bet ne, žmonėms malonumo norisi čia ir dabar. Gal taip siekiama pabėgti nuo nemalonių emocijų, streso ir nuobodulio“, – svarsto psichologas A. Gudas.
Už noro save filmuoti vairuojant slypi ne viena problema
Noras save filmuoti ir fotografuoti vairuojant transporto priemonę gali signalizuoti apie įvairias psichologines bėdas. Anot kalbinamo specialisto, tai – dėmesio siekiantis elgesys, kylantis dėl nuolatinio kitų dėmesio poreikio. Toks elgesys gali rodyti savigarbos problemas arba mažą savivertę.
„Taip pat tai signalizuoja apie žmogaus impulsyvumą bei norą rizikuoti. Toks elgesys – rizikingas, tad gali rodyti polinkį į impulsyvius veiksmus ir norą elgtis neįvertinus galimų pasekmių“, – teigia jis.
Psichologas nurodo ir dar vieną itin opią šiuolaikinių žmonių bėdą – priklausomybę nuo socialinių tinklų. Pasak jo, priverstinis poreikis nuolat dokumentuoti ir dalintis kiekvienu savo gyvenimo aspektu, įskaitant veiklą, kuriai turėtų būti skiriamas visas dėmesys, gali reikšti priklausomybę socialiniams tinklams arba pernelyg didelį pasitikėjimą įvairiomis internetinėmis platformomis.
„Taip pat, tikėtina, kad norisi save įamžinti vairuojant siekiant atitraukti dėmesį arba pabėgti nuo nepatogių emocijų, streso ar iššūkių gyvenime. Tai gali reikšti sunkumus sprendžiant asmenines problemas“, – pasakoja specialistas.
Jis pamini ir tai, kad šis elgesys gali signalizuoti apie nesaugumą ar susirūpinimą savo tapatybe.
„Poreikis kurti ir projektuoti konkretų įvaizdį nuolat filmuojant save gali kilti dėl nepasitikėjimo savimi, netikrumo dėl savo tapatybės arba noro prisitaikyti prie tam tikros socialinės formos“, – nurodo A. Gudas.
Taip pat, anot jo, nuolatinis stimuliavimo ir įsitraukimo ieškojimas, įskaitant filmavimąsi vairuojant, gali būti susiję su pagrindinėmis dėmesio trūkumo bei hiperaktyvumo tendencijomis, kai asmenims sunku išlaikyti dėmesį ir jie ieško išorinių dirgiklių.
Jei labai norisi save filmuoti vairuojant, gali prireikti net specialistų pagalbos
Psichologas A. Gudas sako, kad žmonėms, kurie jaučia nuolatinį norą save įamžinti vairuojant transporto priemonę, būtina suprasti to riziką.
„Rekomenduočiau pasistengti atpažinti ir suprasti galimus pavojus ir pasekmes, susijusias su filmavimu vairuojant. Tai reiškia, kad reikia pripažinti, kad toks elgesys kelia didelį pavojų sau, keleiviams ir kitiems eismo dalyviams. Svarbu pasistengti išsiaiškinti pagrindinius tokio elgesio motyvus ir veiksnius. Būtina nustatyti šio stipraus įpročio priežastis ir suprasti psichologinius veiksnius, kurie prisideda prie įpročio išlikimo“, – teigia specialistas.
Pašnekovas pataria pagalvoti apie galimą tokio elgesio žalą ne tik sau, bet ir kitiems kelyje. Anot jo, galvojimas apie potencialias nelaimingų atsitikimų aukas, kurias galėtų nulemti neatidus vairavimas, gali padėti sukurti stipresnę motyvaciją keistis.
„Svarbu išsikelti aiškius tikslus, kaip atsikratyti įpročio filmuoti vairuojant. Patariu tai darant pabrėžti sau asmeninio ir visuomenės saugumo svarbą. Tvirtai įsipareigokite teikti pirmenybę saugiai ir atsakingai vairavimo praktikai“, – sako psichologas.
Vis tik, jei norisi save filmuoti bei fotografuoti ir toliau, A. Gudas rekomenduoja nebijoti ieškoti pagalbos. Tokiems žmonėms jis pataria susisiekti su kvalifikuotu psichikos sveikatos specialistu, psichologu ar psichoterapeutu, kuris gali padėti atsikratyti šio įpročio. Tinkamas specialistas gali padėti ištirti pagrindinius psichologinius veiksnius, kurie skatina taip elgtis, sukurti elgesio keitimo strategijas ir suteikti padrąsinimą viso proceso metu.
„Jei reikia, sukurkite alternatyvius įpročius. Įprotį filmuoti vairuojant pakeiskite saugesniais ir produktyvesniais įpročiais. Turiniui užfiksuoti ir juo dalintis naudokite tam skirtas poilsio vietas. Daugiau filmuokite namie ar tam skirtoje studijoje“, – rekomenduoja pašnekovas.
Būtina nuolat sau priminti, kodėl svarbu vairuoti saugiai
Psichologas A. Gudas pataria praktikuoti ir savikontrolės metodus. Anot jo, galima pamėginti išmokti ir taikyti impulsų valdymo bei savireguliacijos metodus. Tai gali apimti sąmoningumo praktikas, pažinimo ir elgesio strategijos arba potraukio ir impulsyvaus elgesio valdymo metodus.
„Sumažinkite arba pašalinkite dirgiklius, kurie prisideda prie įpročio filmuoti vairuojant. Laikykite telefoną nepasiekiamoje vietoje”, – sako jis.
Specialistas įsitikinęs, kad padėti gali ir elementarus sąmoningumas. Verta mokytis apie neatidaus vairavimo pavojus, sekti besikeičiančius įstatymus bei kitus teisės aktus.
„Aktyviai dalyvaukite kampanijose ir iniciatyvose, skatinančiose atsakingą vairavimo praktiką. Nuolat sau priminkite apie saugesnio elgesio svarbą. Jei reikia, ieškokite socialinės paramos: pasidalinkite savo problemomis ir tikslais su patikimais draugais, šeimos nariais ar paramos grupe. Jų padrąsinimas ir supratimas gali būti vertinga pagalba, norint atsikratyti įpročio ir išlaikyti atsakingą elgesį. Atminkite, kad norint atsikratyti stipraus įpročio, reikia laiko, pastangų ir atkaklumo”, – nurodo A. Gudas.
Psichologas rekomenduoja visada teikti pirmenybę saugumui, jei reikia – ieškoti paramos ir nuolat stiprinti įsipareigojimą atsakingai vairuoti. Anot jo, aktyviai siekdami pokyčių, asmenys gali apsaugoti savo gerovę ir prisidėti prie visų eisme dalyvaujančių žmonių saugumo.
