Vairavimo instruktorius Mark Višumirski tikina: nepriklausomai nuo to, kokiu oru ketinate važiuoti, pirmiausia privalote patikrinti savo automobilį. Ypatingai tai svarbu, jei eismo sąlygas sunkina gausus lietus.
„Tinkama padangų būklė – viena iš esminių prevencinių priemonių. Jei padangos yra nusidėvėjusios, dėl per mažo protektoriaus gylio gali prasidėti „akvaplaningo efektas“ – protektoriui nepajėgiant išstumti vandens iš po ratų, padangų sukibimas su kelio danga prastėja, automobilis pradeda nevaldomai slysti. Akvaplaningo metu vairuotojas tampa tiesiog keleiviu, nes automobilis iš esmės yra nevaldomas – sugrąžinti jį į pradinę padėtį gali ir nepavykti, kad ir kiek pastangų įdėsite“, – teigia vairavimo instruktorius.
Nereikėtų pamiršti ir tokių iš pažiūros paprastų, tačiau dalies vairuotojų ignoruojamų dalykų kaip tinkamai veikiantys valytuvai. Šiuos reikėtų reguliariai pasitikrinti ir esant poreikiui pakeisti. Valytuvų gumelės turėtų būti lygios, nesuraižytos ir nesuskilusios. Tačiau atkreipti dėmesį vertėtų ir į kitus svarbius dalykus – nepamiršti nusivalyti priekinio stiklo ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus, įsitikinti, kad langų skysčio bakelis nėra tuščias. Mat pliaupiant lietui kelyje susidaro daug purvo, kuris, nustojus lyti, nusėda ant transporto priemonės stiklų.
Pats pavojingiausias etapas – lietui tik prasidėjus
Nors daugumai atrodo, kad slidžiausias kelias būna tuomet, kai stipriai įsilyja, vairavimo instruktorius perspėja: pati slidžiausia kelio danga būna liūčiai tik prasidėjus.
„Ant sauso kelio yra daug dulkių, nukritusių lapų, smėlio. Jiems susimaišius su vandeniu kelias tampa ypatingai slidus, padangos praranda gerą sukibimą su danga, todėl natūraliai prailgėja stabdymo kelias, – aiškina M. Višumirski. – Dėl pailgėjusio stabdymo kelio greitis tampa esminiu faktoriumi, lemiančiu, ar pavyks išvengti nelaimės. Todėl vairuotojai slidžiame kelyje turi būti itin dėmesingi: ne tik rinktis saugų greitį, bet ir išlaikyti saugų atstumą nuo kitų transporto priemonių.“
Mažesnis greitis ir tinkamas atstumas užtikrins geresnį kelio matomumą, suteiks vairuotojui daugiau laiko sureaguoti į kliūtis kelyje bei laiku pristabdyti ar sustabdyti automobilį rizikingesniuose kelio ruožuose: artėjant link sankryžų, perėjų ar posūkių.
Svarbu įvertinti ir kelio dangą. Kaip pasakoja instruktorius, pati pavojingiausia kelio danga lyjant lietui – tašytų akmenų kelias. Važiuojant tokiu keliu svarbu ne tik laikytis saugaus atstumo, bet ir nedaryti staigių manevrų – vertėtų atsargiau stabdyti, lėčiau pajudėti iš vietos, stipriai nesukioti vairo.
Važiuojant asfaltuota kelio danga, būtina atkreipti dėmesį į šalikelę – čia linkęs kauptis vandens perteklius, o susiformavusios balos gali būti labai pavojingos. „Visų pirma, ant tokios balos užvažiavus dideliu greičiu, automobilis gali tapti nevaldomas, imti slysti. Antra – po balomis gali slėptis gilios duobės“ – vairuotojų dėmesį atkreipia specialistas.
Važiuojantieji užmiesčių keliukais, taip pat neturėtų atsipalaiduoti, mat šlapias žvyras ar smėlis kimba prie transporto priemonės ratų, blogina padangų sukibimą su kelio danga, didina riziką nesuvaldyti automobilio.
Tykantys pavojai: kada vertėtų sustoti?
Tikriausiai kiekvienas vairuotojas yra patekęs į situacijas, kuomet vairuoti liūties metu darosi pernelyg pavojinga: nesimato nei kelio ženklinimo, nei kelio ženklų, o ir matomumas toks, kad sunku įžiūrėti kitus eismo dalyvius. Anot M. Višumirski, tokiais atvejais geriausia trumpam sustoti ir tiesiog palaukti, kol eismo sąlygos bus geresnės.
„Lietuvoje labai gausios liūtys įprastai trunka vos 5-10 minučių. Tad jei kelio įžiūrėti jau nebeįmanoma, o automobilis keliu juda nestabiliai, verčiau sustokite ir palaukite tas kelias minutes, kol lietus aprims, – pataria vairavimo instruktorius ir primena, kad sustodami šalikelėje neturėtumėte apsunkinti pravažiavimo kitiems eismo dalyviams. – Miestų ribose ir užmiesčiuose sustoti reikėtų kuo arčiau dešiniojo važiavimo krašto, būtina įjungti avarinius šviesos žibintus. Tuo tarpu automagistralėse ir greitkeliuose sustoti galima tik tam skirtose aikštelėse, todėl iki jų reikėtų važiuoti sumažinus greitį, laikantis dešiniojo krašto ir įjungus avarines šviesas.“
Specialistas atkreipia dėmesį, kad pavojų keliuose kelia ne tik liūties metu padidėjęs kritulių kiekis, bet ir sukilęs vėjas, neretai laužantis ar net išverčiantis šalikelėse augančius medžius. Tad siaučiant stipriam vėjui vairuotojai turėtų išlikti ypatingai budrūs: stebėti ne tik kelią, bet ir šalikelę, sumažinti važiavimo greitį.
„Jei kelyje pastebėjote nuvirtusį medį, priverstinai sustojusį automobilį ar kitą kliūtį, įspėkite kitus vairuotojus. Geriausias būdas tai padaryti – įjungti avarines šviesas“, – pataria vairavimo instruktorius.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.