Vilniuje senolės neapykanta paspirtukams peržengė ribas: pro šalį važiavusi vairuotoja liko be žado

Vieną trečiadienį sutarusi nuvykti į verslo pietus, vilnietė Beatričė Paškevičiūtė į juos pavėlavo dėl netikėtos ir nemalonios priežasties. Elektriniu paspirtuku važiavusi vilnietė buvo užpulta ir sužalota – tokiu nesuvokiamu būdu vyresnio amžiaus praeivė nusprendė pamokyti, kad elektriniams paspirtukams miestuose ne vieta. Nukentėjusi vilnietė supranta, kodėl senolei galėjo neatlaikyti nervai, tačiau tokio elgesio pateisinti negali.

Senolė pratrūko: įsiutusi ant paspirtukininkų, griebėsi lazdos

„Be 10 minučių 12 val. išvažiavau iš namų su paspirtuku. Važiavau Pylimo gatvės šaligatviu, dešine puse, kaip ir priklauso, kadangi dviračių tako ten nebuvo. Šaligatvis tikrai pakankamai platus. Netrukus pastebėjau, kaip priešais mane ateidinėja senyvo amžiaus moteriškė, maždaug 60-70 metų, o mums prasilenkiant, ji pradėjo rėkti į mane žiūrėdama – kaip jūs čia, paspirtukininkai, gadinat visą miestą. Sulig šiais žodžiais, ji man trenkė per blauzdas iš savo lazdos“, – sako B. Paškevičiūtė.

Vilnietė prisimena, kad, sulaukusi smūgio, sutriko – jai buvo šokas. Kai ji sustojo, agresyviai nusiteikusi praeivė ir toliau svaidėsi riksmais, kad paspirtukininkai gadina miestą, draskosi. Toks elgesys nukentėjusiai moteriai atrodė nesuvokiamas.

„Šaligatvis buvo platus, tarp mūsų buvo metras ar pusantro, jos tikrai neužkliudžiau. Sustojusi jai pasakiau – ponia, aš jums iškviesiu policiją, nes jūs mane žalojate vidury miesto. Tai ji dar garsiau rėkti pradėjo, neva ne ji mane žaloja, o paspirtukininkai ją žaloja. Sutrikau, ir pasidarė gėda, kad vidury Pylimo gatvės turiu su močiute kivirčiuotis“, – prisimena ji.

Nors iš pradžių B. Paškevičiūtė ketino dėl užpuolimo kreiptis į policiją, vėliau sudvejojo, ar verta dėl to trukdyti pareigūnus, ir ar jie apskritai važiuotų dėl tokio įvykio.

„Mane užpuolė važiuojančią, ir viskas galėjo baigtis kur kas liūdniau. Jei praeivė būtų stipriau trenkusi, būčiau nugriuvusi. Laimei, mano greitis nebuvo didelis, nes miesto gatvėmis visuomet važiuoju lėčiau“, – sako ji.

Tačiau vėliau, iš naujo permąsčiusi savo patirtį, ji suabejojo, ar buvo teisinga policijos nekviesti – juk paspirtukų nekenčianti moteris gali pratrūkti ir ateityje, galimai sukeldama dar didesnį pavojų kitiems vairuotojams.

„Niekas neturi teisės manęs mušti vidury gatvės. Jei ir būčiau buvusi neteisi, juk galima sudrausminti, bet ne mušti. Jei ji būtų stipriau man trenkusi, būčiau nugriuvusi ir susilaužius ranką ar koją – tada jau tikrai kviestume policiją ir greitąją, močiutei grėstų baudžiamoji atsakomybė. Bet šįkart policijos nekviečiau. Pagalvojau – gal jie pradės juoktis iš tokio mano skundo, juk suprantu, kad mieste yra ir svarbesnių dalykų“, – sako B. Paškevičiūtė.

Apstu manančių, kad paspirtukus reikia uždrausti: požiūris pasikeis negreit

Vilnietė spėja, kad ją užsipuolusi moteris galimai pati anksčiau yra nukentėjusi nuo paspirtukų vairuotojų, todėl ji tiesiog atsidūrė netinkamu laiku ir netinkamoje vietoje. B. Paškevičiūtė teigia suprantanti, kaip jaučiasi ją užsipuolusi praeivė, tačiau jos veiksmų pateisinti negali.

„Tikėtina, kad tiesiog tą močiutę kas nors yra partrenkę ar užkliudę, o aš tiesiog tapau auka, kai vieną dieną jai trūko nervai ir ji norėjo išsilieti. Iš dalies suprantu, kaip ji jaučiasi, nes tikrai yra paspirtukininkų, kurie laksto gatvėmis. Ir pačiai tekę atsidurti situacijos, kai manęs vos nenutrenkė. Suprantu, kad paspirtukininkams dar labai mažai reikalavimų, ir nedaug kalbama apie tai, kaip iš tiesų reikia važiuoti“, – pastebi ji.

Vilnietės manymu, svarbu daugiau kalbėti apie tai, kokios taisyklės galioja elektrinių paspirtukų vairuotojams, nes tikrai ne kiekvienas jų žino, kad, eidamas per perėją, paspirtuką turi vestis. Daugybei paspirtukų vairuotojų iki šiol neaišku, kaip važiuoti tokiose vietose, kur automobilių eismas yra intensyvus, o dviračių tako nėra.

B. Paškevičiūtė pastebi, kad pastaraisiais metais viešoje erdvėje ir socialiniuose tinkluose pasirodo daug neigiamų reakcijų elektrinių paspirtukų vairuotojų atžvilgiu – daug žmonių dalinasi patirtimi, kad, dalyvaudami eisme kartu su paspirtukininkais, jaučiasi nesaugūs, yra nuo jų nukentėję ar per plauką išvengę susidūrimo. Anot jos, požiūris į paspirtukininkus pasikeis tik tada, kai jų dalyvavimo eisme taisyklės bus visiems aiškios, suprantamos ir žinomos.

„Apie paspirtukų naudojimą ir taisykles reikia daugiau kalbėtis. Po savo nemalonios patirties, papasakojau situaciją instagrame, ir paklausiau savo sekėjų nuomonės apie tai. Labai daug žmonių parašė, kad reikia uždrausti tuos paspirtukus, nes jie baisiai laksto gatvėmis. Kiti rašė, kad tikrai reikėjo kviesti policiją, nes toks pavojingas žmogus turi būti sustabdytas nuo kitų žalojimo. Vis dėlto, manau, kad mums reikia daugiau švietimo ir taisyklių supratimo. Miestai tokiam paspirtukų antplūdžiui nebuvo pasiruošę – paspirtukai plinta kur kas greičiau, nei taisyklės ir komunikacija apie jas“, – sako B. Paškevičiūtė.

Paspirtukams ir dviračiams taisyklės tos pačios: įsidėmėkime jas

Elektriniai paspirtukai miestų gatvėse žaibiškai išplito vos prieš kelerius metus. Į įprastą pėsčiųjų ir dviratininkų srautą didžiuosiuose miestuose įsiliejusi greita ir negirdima transporto priemonė kaip mat užkūrė diskusijas, kokių taisyklių turėtų laikytis paspirtukų vairuotojai, kad nekiltų pavojingos situacijos.

Nutarta, kad Kelių eismo taisyklėse (KET) elektrinių paspirtukų vairuotojai būtų priskiriami prie dviračių vairuotojų, todėl šiandien jiems taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir dviratininkams.

Vis dėlto, Lietuvos kelių policijos tarnyba atkreipia dėmesį, kad sparčiai populiarėjančių transporto priemonių – elektrinių paspirtukų ir dviračių – vairuotojai per metus padaro per 12 tūkst. įvairiausių KET pažeidimų.

Lietuvos kelių policijos tarnyba primena dviračių ir elektrinių paspirtukų vairuotojams, kad jie yra viešojo judėjimo dalyviai. Jiems galioja nustatytos taisyklės, o už jų nesilaikymą skiriamos baudos.

Taisyklės, kurias būtina įsidėmėti:

– Vairuoti dviratį ir elektrinį paspirtuką savarankiškai važiuojamąja kelio dalimi leidžiama ne jaunesniam kaip 14 metų asmeniui. Gyvenamojoje zonoje elektrinių paspirtukų, kaip ir dviračių vairuotojų, amžius neribojamas. Nepilnametis vairuotojas, kuriam nėra 18 metų, važiuodamas keliu, privalo būti užsidėjęs ir užsisegęs dviratininko šalmą.

– Dviratis (elektrinis paspirtukas) būtinai turi turėti tvarkingą stabdį ir garso signalą. Gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų.

– Jeigu važiuojate važiuojamąja kelio dalimi, privalote dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos. Tamsiuoju paros metu dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, dviračio gale – raudonos šviesos, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.

– Dviračio ar elektrinio paspirtuko vairuotojas, judėdamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, privalo duoti kelią pėstiesiems ir neturi jiems niekaip trukdyti ar juo labiau kelti pavojaus. Pro pėsčiąjį važiuojant reikia pristabdyti ir važiuoti 3–7 km/val. greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui, ir palikti saugų tarpą iš šono.

– Visada pasirinkite saugų važiavimo greitį ir atstumą ir iki pėsčiojo, ir iki kitos transporto priemonės.

– Atsiminkite, kad elektrinių paspirtukų vairuotojams griežtai draudžiama kirsti važiuojamąją kelio dalį važiuojant pėsčiųjų perėja ir vežti kitą asmenį. O dviračių gatvėje draudžiama: važiuoti didesniu kaip 30 km/val. greičiu ir lenkti. Privažiavę pėsčiųjų perėją, privalote sustoti, nulipti nuo elektrinio paspirtuko ar dviračio ir per perėją jį vestis. Taip pat sustodami, sukdami į kairiąją ar dešiniąją pusę, turite parodyti įspėjamąjį signalą ranka.