Baigė studijas Londone, o laimę atrado Lietuvoje: apie tai pasvajoja dažnas jaunuolis

Siekiantys aukštojo mokslo turi laisvę rinktis ne tik iš Lietuvos aukštųjų mokyklų, bet ir studijų užsienyje. DELFI TV Gyvai transliacijos metu aiškinomės, kokio pasiruošimo reikalauja studijos svetur ir kuo jos skiriasi nuo to, ką turime Lietuvoje.

Baigė studijas Londone, o laimę atrado Lietuvoje

Augustinas Kuzminskas 11 ir 12 klases baigė Jungtinėje Karalystėje, Kembridžo mieste. Baigęs studijas Londone, sėkmingai įsidarbino verslo plėtros vadovu įmonėje „Code Academy“. Sprendimą studijuoti užsienyje jis priėmė besimokydamas 11 klasėje.

„Pradėjau galvoti, kokios profesijos norėčiau siekti pabaigęs mokyklą, universitetą. Domėjausi, ką siūlo Lietuva, ką siūlo kitos šalys. Jau tuo metu buvo tendencija išvažiuoti ir studijuoti užsienyje. Supratau, kad į savo profesiją žiūriu labai rimtai ir noriu išsikelti sau iššūkį. Tas iššūkis man pasirodė daug įdomesnis užsienyje“, – teigia jis.

Visgi, kai kuriuos jaunuolius nuo studijų užsienyje atbaido mintis, kad mokslas ir pragyvenimas jiems gali būti pernelyg brangūs, todėl be turtingų tėvų – nė žingsnio. Šią problemą A. Kuzminskas išsprendė derindamas studijas su darbu.

„Kol mokiausi, visą laiką dirbau. Važiuoti toli ir tiesiog būti yra brangus malonumas, tapti savarankišku yra tam tikras iššūkis. Kol buvau Lietuvoje, viskas atrodė lengvai prieinama ir ne taip sudėtinga. O ten iš tiesų turi kovoti už tai, ko tikrai nori. Konkuruoji su žmonėmis iš viso pasaulio, kurie nori įgyti kuo geresnį išsilavinimą. Kovoji dėl stipendijų, dėl darbų, tai priverčia nuolat būti už komforto zonos ribų“, – aiškina jis.

Didelė dalis jaunuolių pagalvoja apie studijas svetur

AMES (American English School) studijų užsienyje ekspertė Eglė Kesylienė pastebi, kad jaunuoliai šiais laikais nebijo apsvarstyti visų esamų galimybių. Nusprendę siekti aukštojo mokslo, jie renkasi ne tik iš Lietuvos, bet ir viso pasaulio universitetų.

AMES atliktas tyrimas parodė, kad 79 proc. apklaustųjų pasakė, kad norėtų studijuoti užsienyje. 83 proc. jų atsakė, kad užsienyje studijuoti norėtų dėl aukštesnės studijų kokybės. Tai rodo, kad šiandien jaunimas aukštąjį mokslą vertina kritiškai.

„Mano rekomendacija – svarstyti visus variantus. Ir užsienyje, ir Lietuvoje. Reikėtų bent pabandyti pateikti paraišką į Europoje esančias kitų šalių aukštąsias mokyklas bei tas, kurios yra už Atlanto. O kai priims, tada rinktis. Tai yra teisingiausia praktika“, – aiškina E. Kesylienė.

E. Kesylienė nemano, kad studijos užsienyje reikalauja daugiau išlaidų, nei studijos Lietuvoje. Ji atkreipia dėmesį, kad vaiko išleidimas į universitetą, kad ir kur jis bebūtų, bet kuriuo atveju reikalauja išlaidų.

„Nenorėčiau sutikti, kad studijos užsienyje yra tik turtingų tėvų vaikams. Mes, kaip europiečiai, turime daug galimybių mokytis Europoje nemokamai arba nebrangiai. Atsivertę bet kurio žinomo JAV universiteto puslapį, pamatysite, kad vidutinė mokslų kaina yra 60 tūkst. dolerių per metus. Retam lietuviui tai yra įkandama kaina, bet amerikiečiai yra dosnūs stipendijomis. Galimybių yra daug, tik reikia stengtis, niekas stipendijų nedalina vien dėl to, kad jų paprašai“, – aiškina ji.

Anglų kalbos mokytoja Lina Fedorčenkienė pastebi augantį moksleivių susidomėjimą studijomis užsienyje. Mažėja ir kalbos barjero problema. Jos akimis, dauguma moksleivių dar būdami mokykloje pasiruošia studijoms anglakalbėse šalyse. Vis dėlto, ji pataria atidžiai rinktis studijų programą ir žinoti, ko iš studento tikimasi.

„Būtinai reikia pasidomėti universitetu, kuriame planuojama mokytis. Prisimenu tokį komišką atvejį, kai viena mergina, norėjusi tapti vizažiste, įstojo į dizainą – kažkodėl jai atrodė, kad tai bus susiję. Todėl svarbu pasidomėti, ką siūlo specialybė ir ar tau tai tinka“, – pabrėžia ji.

Nuotraukos iš tiesioginės transliacijos: