Mokyklų vadovai sako, kad nėra kuo džiaugtis: palygino mokinių lietuvių ir užsienio kalbų žinias

Skaudi tiesa: nors gimtosios lietuvių kalbos mokomės nuo pirmųjų gyvenimo dienų, užsienio kalbų rezultatai – geresni. Nemaloni tendencija jau kurį laiką stebima šalies mokyklose. Jų atstovai tam randa įvairių priežasčių: pavyzdžiui, anglų kalbos programa pateikiama pagal šių dienų aktualijas, o mokydamiesi lietuvių kalbos vaikai verčiami remtis atgyvenusia, šiuolaikiniam žmogui svetima literatūra. Kodėl nemokame lietuvių kalbos?

Anglų kalba vaikams sekasi geriausiai

Gimtosios lietuvių kalbos mokomės nuo gimimo, o su pirmąja užsienio kalba – anglų – susipažįstame pradinėse mokyklos klasėse. Vis dėlto, mokytojai pastebi, kad anglų kalbos rezultatai geresni, ir šiai kalbai vaikai imlesni.

Utenos Aukštakalnio progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jolita Zaukevičiūtė pastebi, kad kaip tik ši užsienio kalba vaikams sekasi geriausiai.

„Mokiniams geriau sekasi mokytis anglų kalbos, nes jie žiūri filmus, žaidžia žaidimus, klauso muzikos su anglų kalbos tekstais. Ir nors gimtąja lietuvių kalba kalbama nuo kūdikystės, mokiniams ji sunki dėl rašybos, kirčiavimo ir taisyklių“, – pastebi J. Zaukevičiūtė.

Besimokydami progimnazijoje mokiniai penktoje arba šeštoje klasėse pasirenka mokytis antrąją užsienio kalbą – rusų arba vokiečių.

„Žymiai populiaresnė yra rusų kalba, ją pasirenka didžioji dalis mokinių. Šios kalbos pasirinkimą lemia tėvai, nes jie moka rusų kalbą ir yra nusiteikę vaikams padėti mokytis. Darbo rinkoje rusų kalba būtų antroji po anglų kalbos. Be to, mokiniai keliaudami patyrė, kad rusų kalba komunikuojant taip pat svarbi. Didesnę kalbų mokymosi galimybę suteikia gimnazijos“, – teigia Utenos Aukštakalnio progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Privalomi autoriai – pasenę

Alytaus Putinų gimnazijos direktorė Daiva Sabaliauskienė mano, kad tokiam tendencingumui daugiausiai įtakos turi technologijos.

„Užsienio kalbos egzaminai išlaikomi aukštesniais balais, nes egzamine tikrinami kiti įgūdžiai ir gebėjimai. Reikšmės turi televizija, internetas – kalbos vartojimo aplinka. Mokinių nuomone, jiems sunki gimtosios kalbos skyryba, tuo metu anglų kalboje skyryba atrodo paprastesnė. Daugeliui suprasti anglų kalbą yra nesunku, nes žiūri filmus, naršo internete, draugauja su kitakalbiais, daug keliauja“, – aiškina ji.

Alytaus Putinų gimnazijos direktorė pastebi, kad silpniausi yra skaitymo įgūdžiai – dėl to kaltas nepatrauklus privalomosios literatūros sąrašas.

„Silpniausi yra skaitymo įgūdžiai, nes skaitymas reikalauja atidumo, valios, pastangų. Nėra patrauklus, nėra vertybė. Ypač III-IV gimnazijos klasių kursas, kurio programoje šiuolaikinei literatūrai analizuoti (parašytai ir išverstai 2010-2018 m.) nėra vietos. Privalomųjų autorių sąrašas baigiasi Mariumi Ivaškevičiumi, o kur kiti?“ – problemą įžvelgia D. Sabaliauskienė.

D. Sabaliauskienė pastebi ir daugiau priežasčių, kodėl gimtoji kalba moksleiviams sekasi sunkiau nei užsienio kalbos.

„Mažiau komunikuojama laisvalaikiu bendrine kalba, nes dominuoja slengas ar kitos variacijos, susijusios su skaitmeninėmis priemonėmis. Nepakankama kalbų integracija – turėtų būti ruošiami specialistai ne lituanistai, bet kalbų mokytojai, gebantys mokyti mažiausiai 3 kalbas – lietuvių, anglų ir kitą“, – teigia direktorė.

O kokias kalbas mokiniai renkasi aktyviausiai? D. Sabaliauskienė pastebi, kad moksleiviai jų gimnazijoje noriai renkasi anglų ir rusų kalbas, kiek mažiau renkasi italų, prancūzų, vokiečių kalbas.

„Rusų kalba vis dar populiari, nes nemažai komunikuojama su slavų valstybėmis, kaimynais.
Populiarėja skandinavų kabos, vis noriau renkamasi mokytis ir studijuoti kinų, japonų kalbas“, – vardina ji.

D. Sabaliauskienės manymu, šiuolaikiniam jaunuoliui būtina mokėti anglų, rusų, vokiečių ir prancūzų kalbas. Vis dėlto, geriems rezultatams pasiekti dažnam moksleiviui trūksta kantrybės, sąmoningumo, lėšų, brandaus požiūrio ir motyvacijos.

Užsienio kalbos teikia daugiau malonumo

Kauno Jono Jablonskio gimnazijos direktorė Danguolė Miškinienė stebi nemalonią tendenciją: technologijų tobulėjimo sparta ir gyvenimo tempas vis labiau atbaido jaunimą nuo knygų skaitymo, o gimtosios kalbos mokymasis neatsiejamas nuo literatūros.

„Daugeliui mokinių rašinys tampa tikru iššūkiu pamokoje. Nors gimtosios kalbos mokėjimo lygis turi įtakos sėkmingam užsienio kalbos mokymuisi, mokantis užsienio kalbos, rašto darbų reikalavimai ženkliai skiriasi. Užsienio kalbos mokymasis mokiniams teikia daugiau malonumo, nes mokymo medžiaga parengta pagal šių dienų aktualijas. Liūdna girdėti, kai mokinys teigia, kad anglų kalbą moka geriau nei lietuvių, tačiau mokinių užsienio kalbos mokymosi pasiekimų rezultatai taip pat yra aukštesni nei gimtosios kalbos“, – teigia D. Miškinienė.

Ji įvardina, kad šiuo metu gimnazijoje yra siūlomos anglų, vokiečių, rusų, prancūzų ir ispanų kalbos. Kadangi anglų kalba yra privaloma, labiausiai populiari iš likusių siūlomų išlieka rusų kalba.

„Toks antrosios užsienio kalbos šeštoje klasėje pasirinkimas gali būti nulemtas tėvų pažado vaikams, kad jie moka rusiškai ir galės jiems padėti, taip pat vis dar populiarūs rusų televizijos kanalai. Vokiečių kalba taip pat nepamiršta, nes vis daugiau atsirandančių vokiškų įmonių Lietuvoje. Taip pat Vokietijos kvietimas dirbti profesionalus gydytojus Vokietijoje padarė didelę įtaką vokiečių kalbos pasirinkimui tarp mokinių ir studentų.

Tačiau mokantis pagal vidurinio ugdymo programą vis mažiau mokinių renkasi mokytis antrąją užsienio kalbą, nebent tikslingai sieja savo ateitį su tam tikra šalimi mokymuisi ar darbui“, – pastebi Kauno Jono Jablonskio gimnazijos direktorė.

D. Miškinienės teigimu, šiandien anglų kalbos mokėjimas tampa higiena, savaime suprantamu dalyku. Tad kuo daugiau mokama kalbų, tuo lengviau šiuolaikiniams jaunuoliams siekti svajonių ir užsibrėžtų tikslų.

Anot jos, dauguma jaunų žmonių supranta daugiakalbystės naudą tiek mokslams (akademiniai tekstai originalo kalba), tiek darbui (bendradarbiavimas su užsienio partneriais, tobulėjimas), tiek asmeniniam gyvenimui (kelionės, santuokos su užsieniečiais). Ji pabrėžia, kad jaunimas noriai bendrauja įvairiomis kalbomis, jeigu tik yra praktinis žinių pritaikomumas.