Nauji mokslo metai nieko gero nežada: tėveliai, galite pradėti taupyti korepetitoriams

Per daug lėšų pastatams ir ūkiui išlaikyti, per mažas mokinių skaičius, tenkantis vienam mokytojui, nepakankamas dėmesys ugdymo kokybei, atskaitomybės nebuvimas ir nesugebėjimas įžvelgti asmeninių mokinių poreikių – tokias šiandieninės švietimo sistemos ydas vardija Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento direktoriaus pavaduotoja Lina Balėnaitė.

Pernai rudenį mokyklų audito rezultatus pristačiusi Valstybės kontrolė konstatavo, kad nors per dešimtmetį (2006-2016 m.) mokymo lėšos išaugo 53 proc., Lietuvos mokiniams pagal pasiekimus vis dar nepavyksta pasiekti EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) vidurkio. Specialistų teigimu, vis dar didelė dalis (apie pusė) lėšų Lietuvos mokyklose išleidžiama pastatų ir ūkio išlaikymui, kai didžiausias dėmesys turėtų būti skirtas mokinių pasiekimams gerinti ir švietimo kokybei. Artėjant rugsėjo 1-ąjai L. Balėnaitė kartoja, kad situacija mokykloje nepasikeitusi iki šiol ir vardija didžiausias švietimo sistemos bėdas.

Per mažai mokinių vienam etatui

„Jei mūsų tikslas – kokybiškas švietimas, gerėjantys moksleivių pasiekimai, tai neturėtų būti taip, kad daugiau nei pusė lėšų, skirtų bendrajam ugdymui, mes išleidžiame pastatams išlaikyti. Švietimas – yra vienintelis kelias vaikams išsivaduoti iš atskirties, todėl labai svarbu susirūpinti ugdymo kokybe“, – kalbėjo specialistė.

Kalbėdama apie švietimo kokybę pašnekovė paminėjo, kad mokytojo atlyginimas nėra vienintelis stabdis, neleidžiantis švietimo kokybei gerėti.

„Daug kalbame apie mokytojų profesijos prestižą ir dažniausiai siejame jį su tuo, kad jų atlyginimai yra maži. Taip, ypač jaunų mokytojų jie yra maži, bet čia yra labai daug sudedamųjų dalių. Labai daug mokytojų neturi pilno krūvio, dirba dvejose ar trijose mokyklose. Taip dirbant jiems užtenka laiko tik pravesti pamoką ir bėgti į kitą mokyklą. Mokytojo profesionalumui labai svarbu neatsilikti nuo to, kas vyksta visame pasaulyje, kas vyksta švietime, o tam reikalingas kryptingas kvalifikacijos tobulinimas. Labai svarbu bendravimas su kitais mokytojais, tėvais, labai svarbu atpažinti kiekvieno mokinio individualius poreikius, o tam reikalingi nauji ir nuolat tobulinami įgūdžiai, – pastebėjo L. Balėnaitė. Pasak jos, to neužtikrinus negalima tikėtis geresnių rezultatų mokyklose. – Prestižas juk priklauso nuo darbo rezultato, o negerėjantys moksleivių rezultatai tikrai nepadės pakelti mokytojų profesijos prestižo“.

Pagal audito ataskaitą, 2016 m. vienam mokytojo etatui Lietuvoje teko 7,8 mokinio, kai ES vidurkis siekė 12,7.

Kritikos Valstybės kontrolės atstovė negailėjo ir mokytojų, mokyklų vadovų ir savivaldybių atskaitomybei. Pasak jos, nėra motyvavimo vykdyti mokymo kokybės stebėseną, atsiskaitymą.

„Mokytojai neturi bijoti, kad už tai bus „nubausti“, bet pagal rezultatus, nustačius, kur reikalinga pagalba, ką galima būtų tobulinti, pagalba būtų suteikiama. Taip vardan geresnių mokinių rezultatų būtų galima geriau sutelkti visus resursus“, – komentavo specialistė.

Pasak jos, jau dešimtmetį Lietuvoje kalbama, kad turėtų būti vykdoma pažangos stebėsena, tačiau nei nacionaliniu, nei savivaldybių, nei mokyklų lygmeniu nėra sutariama dėl bendrų vertinimo kriterijų.

Po audito penkiasdešimtyje Lietuvos mokyklų nustatyta, kad tik 18 proc. mokyklų vadovų planuose yra nusimatę siekį gerinti mokinių ugdymo rezultatus, veiklos pažangą rodančius rodiklius ir konkrečias priemones išsikeltiems tikslams pasiekti.

L. Balėnaitė pabrėžė, kad mokinių pasiekimai gerėja tada, kai vaikas gauna individualizuotą ugdymą pagal jo individualius poreikius. Čia mokytojas turi sugebėti atpažinti vaiko poreikius ir pagal tai jį ugdyti: „Deja, rezultatai rodo, kad toks ugdymas yra dar ne visur užtikrinamas“.

Didinama socialinė atskirtis

Dar viena problema, kurią reikėtų spręsti švietimo sistemoje, – skurstančiose šeimose augančių vaikų ugdymas. Jiems kokybiškas švietimas gali būti vienintelis išsigelbėjimas nuo skurdo ir nepavyzdingos aplinkos.

„Mūsų pasiekimų rezultatai rodo, kad vaikai iš nepalankios ekonominės, socialinės, kultūrinės aplinkos turi daug prastesnius rezultatus nei mokiniai iš palankesnės ekonominės aplinkos. Būtent pastarųjų tėvai gali samdyti korepetitorius, o tai reiškia, kad nėra užtikrinamas vaikams švietimas pagal individualius poreikius, ypač vaikams iš nepalankios aplinkos, o tai tik dar labiau didina atskirtį“, – svarstė pašnekovė.

Audito metu atlikta tėvų apklausa parodė, kad korepetitorius savo vaikams samdo 34 proc. tėvų, tuo metu 24 proc. nurodo, kad samdytų ir tam poreikį mato, tačiau tam neturi pakankamai pinigų.

„Kad pasiektume geresnių pasiekimų, turime stebėti vaiką ir suteikti jam reikiamą pagalbą. Didesnės mokyklos tai daro sėkmingiau ir jos organizuoja konsultacijas vaikams po pamokų, kad padėtų įsisavinti tam tikrus dalykus. Mažos mokyklos tikrai geriau pažįsta kiekvieną mokinį, taip pat skelbia konsultacijų planus, tačiau auditas rodo, kad didesnėms mokykloms labiau sekasi užtikrinti, kad vaikai į tas konsultacijas ateitų“, – pastebėjo pašnekovė.

Tiriant mokyklų veiklą taip pat pastebėta, kad tėvai iš rajonų vietoje mažesnių mokyklų veža vaikus į rajono centro ar miesto mokyklas.

„Todėl mažose mokyklose lieka vaikai, kurių tėvai vežti atžalų į didesnę mokyklą negali. Tyrimas parodė, kad tokioje mažoje mokykloje, kurioje vaikas negali pasigirti gerais pasiekimais, vieno mokinio ugdymas kainuoja keturis kartus brangiau nei didesnėje mokykloje. Mažos mokyklos negali užtikrinti kai kurių dalykų mokytojams pilno krūvio ir todėl mokytojai tik atvažiuoja, išdėsto ir išvažiuoja. Jie netampa bendruomenės dalimi, neturi popamokinių konsultacijų, jau nekalbant apie bendravimą su tėvais“, – pastebėjo L. Balėnaitė.

Kritikos nuo Valstybės kontrolės atstovės teko ir jungtinėms klasėms. Pasak Valstybės kontrolės specialistės, mažos ir jungtinės klasės neužtikrina gerų rezultatų, vis dėlto audito metu tokių klasių būta net 30 proc. mokyklų.

Kalbant apie atskirtį, Lietuvai būtų galima pasimokyti iš estų, kuriems pavyko stipriai pagerinti mokinių iš nepalankios socialinės aplinkos pasiekimus. Kaip paminėjo L. Balėnaitė, šiuo metu šių mokinių rezultatai geresni nei Lotynų Amerikos vaikų iš pasiturinčių šeimų. To Estijai pavyko pasiekti į rajonų mokyklas pritraukiant jaunus, inovatyvius mokytojus. Taip pat pertvarkant gimnazijas ir mažinant jų skaičių, steigiant valstybines mokyklas ir investavus į informacines technologijas, kur vaikai aprūpinami priemonėmis, kad galėtų mokytis namuose.

Trūksta stiprių mokyklų vadovų

Kitas uždavinys, kurį reikia spręsti Lietuvos švietimo sistemoje, – gerų vadovų pritraukimas į mokyklas. Tik 11 proc. bendrojo ugdymo mokyklų vadovų turi aukščiausią vadybinę kategoriją. Audito ataskaitoje konstatuojama, kad mokyklos vadovo darbo užmokestis labiausiai priklauso nuo mokyklos dydžio ir gali svyruoti nuo 816,5 eur iki 1540,7 eur. Tai vienas prasčiausių užmokesčių mokyklos vadovams tarp ES šalių.

„Labai svarbu, kad turėtume gabių vadovų ir juos pritrauktume į mokyklas, kur mokinių pasiekimai tobulintini. Ten labai svarbu, kad atvyktų gabūs, energingi vadovai, tačiau kai atlikome auditą, vadovų atlyginimai priklausė nuo mokinių skaičiaus. Jei tai nepasikeis, tai nepavyks gerų vadovų, kurių kompetencijos ypač reikalingos, pritraukti į mažas mokyklas“, – reziumavo Valstybės kontrolės atstovė.

Čia Lietuva galėtų vėl pasižiūrėti į Estiją: „Estai susirūpinę, kad jauni pedagogai dirbtų ne tik Tartu ar Taline, bet rinktųsi dėstyti ir rajono mokyklose. Todėl kiekvienas pedagogas, išdirbęs rajono mokykloje penkerius metus, gauna už šį laikotarpį 13 tūkst. eur didesnį atlyginimą. Jei toje vietoje neišdirba, skirtumą turi grąžinti“.

Tuo metu atlikus auditą Lietuvoje nustatyti tik trys atvejai, kai rajone mokytojui buvo pasiūlyta papildomų motyvacinių priemonių: vienam mokytojui buvo pasiūlyta suteikti tarnybinį butą, kitam – apmokėti magistro studijas, trečiam – apmokėti transporto išlaidas.

„Mes atlikome jaunų mokytojų apklausą, kurioje klausėme, kas juos skatintų rinktis darbą kaimo mokykloje. Taip, atlyginimas buvo svarbus veiksnys, tačiau jauniems pedagogams be to labai svarbus bendradarbiavimas su kitais mokyklos pedagogais, vadovų parama, kvalifikacijų tobulinimas, naujovių diegimas“, – vardijo pašnekovė.

L. Balėnaitė įsitikinusi, kad kol švietimo sistemos problemos nebus išspręstos rajonų mokyklose, tol regionų atsigavimo tikėtis negalime: „Net jei pasikviesime jaunų specialistų į šias mokyklas, jie grįš atgal į miestus, kai jų vaikai sulauks mokyklinio amžiaus. Jiems labai svarbi jų vaikų ugdymo kokybė. Jei regionai to užtikrinti negalės, negalima tikėtis, kad jauni žmonės ten kursis".