Po mokslų „technikume“ – privalomas darbas
Rita pasakoja, kad prieš 20-30 metų norint gauti kasininkės darbą, reikėdavo kreiptis į vietinį kooperatyvą ir gauti siuntimą mokytis prekybos mokykloje, tuo metu dar vadinamoje technikumu.
Kasininkų-kontrolierių mokymosi programa trukdavo vienerius metus, o prekių žinovų ir ekonomistų – dvejus ar trejus. Baigus šiuos mokslus tame rajone, kuriame buvo išduotas siuntimas, būdavo privaloma atidirbti mažiausiai dvejus metus, o vėliau leisdavo likti ten arba vykti dirbti į kitus miestus.
Mediniai skaitliukai, samčiai ir metalinės dėžės
Iki nepriklausomybės atgavimo, prisimena Rita, viską skaičiuoti (sumą, grąžą, buhalterines apskaitas) tekdavo mediniais skaitliukais. „Lietuvai atgavus nepriklausomybę, čia pradėjo važiuoti užsieniečiai, kurie negalėdami patikėti filmuodavo ir fotografuodavo pardavėjus, dirbančius be kasos aparatų, kurie pirmieji atsirado didmiesčiuose, ir tik vėliau pradėti vežti į mažesnius miestus ir kaimo gyvenvietes“, – sako Rita.
Pašnekovė pasakoja, kad kasininko darbas tuo metu buvo itin sunkus fiziškai. Maisto parduotuvėse visos prekės būdavo sveriamos: sviestas, varškė, sūris, grietinė, taukai ir kt. produktai:
Nors prieš daugiau nei 20 metų, neturint kvalifikacinio išsilavinimo, gauti darbą prekybos centre buvo itin sunku, kaip teigia Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyriaus vedėja Renata Veršinskienė, šiandien tokį darbą gauti yra paprasčiau. Nors ekspertė priduria, kad vyraujanti nuomonė, jog atsistoti į kasą ir gerai aptarnauti klientus gali bet kas, yra klaidinga, tačiau dėl to kalti patys darbdaviai.
„Kai kurie kasininkai mėto prekes, jų neįdeda į maišelį, o klientui paklausus apie produktą, privalo gebėti paaiškinti jo sudėtį, pagrindines savybes. Taip pat yra svarbūs estetiniai ir higieniniai reikalavimai. Tiesa, tenka pripažinti, kad mūsų ekonominė situacija lemia ir vartotojų pasirinkimą – dabar žmonės pasiryžę ilgas valandas stovėti didžiulėse eilėse norint patekti į prekybos centrą, ir man kyla retorinis klausimas, kas jiems svarbiau – kuo pigiau įsigyti prekes, ar gauti ir kokybišką aptarnavimą“, – sako R. Veršinskienė.
Neturintiems kvalifikacijos – mažesni atlyginimai
Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyr. specialistės Mildos Jankauskienės teigimu, per pastaruosius 10-20 metų, pagrindiniai kasininkų-pardavėjų darbo principai beveik nepakito, keitėsi tik darbo pagalbinės priemonės. Medinius skaičiuotuvus ir svarstykles su svareliais pakeitė elektroniniai aparatai, atsirado banko kortelių ir brūkšninių kodų skaitytuvai, kasos kompiuteriai ir monitoriai. Vėliau šios priemonės buvo integruotos į vieną kasos sistemą.
Tačiau M. Jankauskienės priduria, kad maždaug prieš 15 metų kasininkams ir pardavėjams buvo keliami itin griežti išsilavinimo ir amžiaus reikalavimai, kai šiandien tame matyti daugiau tolerancijos.
Tačiau R. Veršinskienė kritikuoja tokį požiūrį ir teigia, neva darbdaviai, priimdami darbo patirties ir išmanymo neturinčius asmenis, vadovaujasi finansiniais principais, padedančiais įmonei sutaupyti: „Yra žmonių, turinčių tam tikrų profesijų aukštojo mokslo diplomus, bet nerandančių darbo, perteklius. Ieškodami pragyvenimo šaltinio, jie ateina dirbti į prekybos sektorių ir darbdaviai sutinka juos priimti – neturintiems reikiamo kvalifikacinio išsilavinimo, mokamas mažesnis atlyginimas“.
Daugiau darbo vietų
Ekspertai teigia, kad dėl prekybos tinklų plėtros kasininkų ir panašių profesijų atstovų trūkumas jaučiamas nežymiai. Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiuo metu beveik visose amžiaus grupėse asmenų, ieškančių kasininko darbo, skaičius yra panašus, tačiau šiek tiek didesnę dalį sudaro jaunimas nuo 22 iki 29 metų. Absoliuti dauguma (maždaug 92 proc.) čia registruotų asmenų, pageidaujančių dirbti kasininkais, yra moterys.
Pasak M. Jankauskienės, vyresnio amžiaus darbuotojos šią sritį renkasi dėl įvairių priežasčių – vienoms patinka dirbti prekyboje, kitos prarado ankstesnių darbų kompetencijas ir tiesiog neturi kito pasirinkimo, o kai kurios (tai dažniausiai pasitaiko rajonuose) neturi kitokių galimybių, nes nėra daug laisvų darbo vietų.
Kasininkams, pardavėjams ir panašių profesijų atstovams Lietuvos darbdaviai šiandien užregistruoja daugiau laisvų darbo vietų nei, pavyzdžiui, padavėjams, barmenams ir kt. Be to, skelbimuose nurodyta darbo patirtis dažniausiai būna privalumas, o ne reikalavimas, todėl jaunimui, neturinčiam jokios patirties, nėra užkertamas kelias įsidarbinti.