Graži prekių pakuotė yra vienas iš veiksnių, gamintojams padedančių ją parduoti. Įdomios pakuotės iškart patraukia akį, skatina smalsumą, o spalvos dažnai net žadina apetitą. Tačiau ekspertai teigia, jog klaidinga manyti, kad patraukli išvaizda užtikrina greitesnį nekokybiškos prekės pardavimą. Šiandien pirkėjai daugiau dėmesio skiria ne spalvingoms pakuotėms, bet etikečių turiniui. Vis labiau yra domimasi produkto sudėtimi ir ieškoma geriausio, kokybiškiausio ir sveikiausio pasirinkimo sau ar savo šeimai.
Didėja kokybės paklausa
Pastaraisiais metais, kokybiškų prekių paklausa Lietuvoje ženkliai auga ir produktų kokybė pirkėjams yra vienas iš pačių svarbiausių prekybos centro pasirinkimą lemiančių faktorių.
Didelė dalis pirkėjų mūsų šalyje maisto kokybę sieja su prekės kilme – ypač mėsos, pieno, duonos gaminių, taip pat vaisių ir daržovių. Visų pirma, kokybiška prekė pirkėjams yra lietuviška prekė. Šiais metais pirkėjų krepšeliuose net 7 prekės iš 10 yra pagamintos Lietuvoje. Lietuviški produktai šviežio maisto skyriuose sudaro vidutiniškai 71 proc.
Su prekių kokybe taip pat siejamas ir jų saugumas. 95 proc. Lietuvos gyventojų jau nebeturi abejonių dėl produktų gamybos patikimumo ir mieliau juos įsigyja parduotuvėse nei turguose. Per 25 metus pirkėjai galiausiai pasitiki produkcija prekybos centruose.
Šių metų gegužę atlikta pirkėjų apklausa patvirtino, kad absoliučiai daugumai – net 99 proc., prekių ir paslaugų kokybė yra itin svarbi. 63 proc. apklaustųjų pritaria, kad kokybė yra pats svarbiausias kriterijus, renkantis produktus parduotuvių lentynose ar prekybos centrą, kuriame apsipirkti. Maždaug trečdalis pirkėjų pripažįsta kokybės svarbą, tačiau teigia, kad dažniau jų pasirinkimą nulemia patraukli kaina. Ir vos 1 proc. pirkėjų, rinkdamiesi prekes ar paslaugas, vadovaujasi tik jų kaina.
Vadovaujasi skirtingais kriterijais
DELFI pakalbinus keletą pirkėjų matyti, kad vyrai ir moterys, rinkdamiesi prekes ar patį prekybos centrą, kuriame apsipirkti, vadovaujasi skirtingais
66 metų Romas sako, kad visuomet atsižvelgia į prekės kainos ir kokybės santykį: „Jei prekė man tikrai reikalinga, įvertinęs savo galimybes, stengiuosi ją įsigyti kuo geresnės kokybės. Didelėmis kainomis nesipiktinu – pardavėjus baudžiu tiesiog nepirkdamas jų produktų.
Brangiausiai kainuoja pigios prekės, todėl, jei reikiamą daiktą pavyksta įsigyti su nuolaida (akcijų metu) – kodėl gi ne? Juk kam mokėti daugiau, jei galima mažiau.“
O štai 26 metų Brigita mano, kad geras produktas yra vertas ir aukštesnės kainos: „Pastaruoju metu, rinkdamasi būtiniausius maisto produktus, labai atsižvelgiu ir į jų sudėtį, tad, nors ir už didesnę kainą, renkuosi kokybiškesnį produktą.“
Nors didžiąją dalį kasdienių produktų dauguma žmonių renkasi prekybos centruose, kai kurių jų vyksta įsigyti tik į turgavietes. „Pieno produktus, kruopas, vaisius, miltus, makaronus, kiaušinius ir kt. randu bet kuriame prekybos centre, tačiau žuvį, silkę, mėsą, daržoves ir obuolius perku Kalvarijų ar Ūkininkų turguje, o kai pastarųjų atsiranda tikrų lietuviškų, perku iš bobučių dar mažesniuose turgeliuose“, – sako 51 m. Vilma.
Paklausta, ar jai svarbi prekės išvaizda, moteris sako, kad įpakavimo pateikimas nėra kriterijus, tačiau produkto išvaizda – svarbi: „Įpakavimo išvaizda man visiškai nerūpi, o ypač negražios jos ir nebebūna šiais laikais. Mane netgi šiek tiek erzina „perspaustas“ marketingas, tušti šūkiai ir sentencijos. Kuo paprasčiau, tuo geriau. Svarbiausia, kad ji būtų patogi, pavyzdžiui, ar varškės pakelį galima uždaryti iki kito karto, ar ant grietinės indelio yra dangtelis ir pan. O pagal produkto išvaizdą kartais atspėju skonį, nors dabartinės technologijos gali apgauti ir čia.“
Apsipirkimas buvo pramoga
Prekybos tinklo „Maxima LT“ Komunikacijos skyriaus vadovė Renata Saulytė pasakoja, kad prieš penkiolika ar daugiau metų, prekybos centrai ir didelio prekybinio ploto parduotuvės buvo statomi tam, kad į jas užsukę žmonės galėtų maloniai praleisti laiką, pasivaikščioti, pasigrožėti, atsipalaiduoti.
„Tuo metu apsipirkimas buvo tarsi pramoga, – sako ji. – Klientai mėgdavo rinktis prekes neskubėdami, kur kas daugiau žmonių buvo jautresni kainai, tad gana dažnai ji būdavo pagrindinis kriterijus, nulemiantis prekės pasirinkimą. Taip pat dėmesį patraukdavo retesnės prekės, kurias įsigyti būdavo galima tik tam tikrose prekybos vietose“.
Tuo metu komercines parduotuves, prekybos bazes ir muges po truputį pradėjo keisti organizuota tinklinė prekyba. „Pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį vadinu chaosu, kuriame atsiranda šiokia tokia tvarka. Tuo metu niekas negalvojo apie jokią apsipirkimo patirtį, svarbiausia buvo tai, kad būtų ką ir už ką pirkti. Šio laikotarpio vartotojus galima apibūdinti visų prekybininkų svajone – jie smalsūs, pasitikintys reklama ir todėl lengvai apkvailinami. Tokius vartotojus vadinu „naiviaisiais smalsuoliais“. Tais laikais žmonės tiesiog nežinojo savo galimybių, jie buvo neturtingi, naivūs, viską ragavo, sąžiningai rinko alaus butelių kamštelius, kad iškeistų juos į firminę gamintojo stiklinę“, – sako rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ generalinė direktorė Baltijos šalims Ilona Lepp.
Atsipūtę optimistai ir gudrieji bėdžiai
Antrojo nepriklausomybės dešimtmečio vartotojus galima išskirti į dvi grupes – pirkėjus iki 2008 m. galima pavadinti „atsipūtusiais optimistais“. Tai reiškia, kad žmonės tapo turtingesni, ypač pasitikintys savo ateitimi, kaprizingi, reiklūs ir galintys sau leisti išlaidauti. Šio laikmečio vartotojai nori visko vienoje vietoje ir greitai.
Tuo tarpu vartotojai nuo 2009-ųjų gali būti pavadinti „gudriaisiais bėdžiais“, mat jie, anot vartotojų tyrimų duomenų, dažnai dejuoja, „medžioja“ akcijas, važiuoja apsipirkti į Lenkiją ir drastiškai keičia vartojimo įpročius.
I. Lepp ir priduria, kad visais krizės metais Lietuvoje teko stebėti paradoksalų dalyką: „Labiausiai augo ne pigiausių prekių, o atvirkščiai – vidutinių ar net aukščiausios kokybės prekių pardavimai. Tačiau tai nė kiek nestebina, nes anksčiau sunkiai įperkamiems produktams pradėtos taikyti, pavyzdžiui, 40 proc. nuolaidos“.
Pastarųjų trijų metų pardavimų duomenys rodo, kad žmonės ir toliau mažiau perka pačius pigiausius produktus ir sparčiausiai auga vidutinių kainų prekių pardavimai, kurie nuo 2013 m. padidėjo dešimtadaliu.
Dalis šiandienių lietuvių labai supanašėję su statistiniais vakarų europiečiais. Greitas gyvenimo tempas ir noras už sunkiai uždirbtus pinigus įsigyti geriausios kokybės prekę už gerą kainą skatina kokybės svarbos augimą, tačiau tai nemažina akcijų populiarumo. Pastarųjų metų duomenys rodo, kad jų metu pirkėjai vis dažniau pageidauja aukštesnės kokybės produktų, tad galima daryti išvadą, jog lietuvių pirkinių krepšelyje kiekybę keičia kokybė.
„Šiandien apsipirkimas – tik vienas iš būdų patenkinti kasdienius ir būtiniausius žmogaus poreikius. Dabar pirkėjai jau vertina ir jaukumą ar kasininkės šypseną, o rytoj nebeužteks ir to. Iš prekybininkų bus reikalaujama dar didesnio operatyvumo, pirkėjai pageidaus ne tik aukščiausios kokybės, bet ir atsakomybės – kad produktai būtų sveiki ir natūralūs, o pardavėjas ne tik parduotų prekę, bet ir padėtų pasirūpinti aplinka, pažeidžiamais visuomenės nariais. Vien tik parduoti nebepakaks – tą daryti turėsime atsakingai“, – teigia R. Saulytė.
Tekstas atnaujintas birželio 7d.