Pavyzdžiui, 79 proc. pirkėjų produkto kokybę vertina pagal jo kainą, 71 proc. – pagal prekės išvaizdą, dar kiek daugiau nei 60 proc. – vadovaudamiesi skonio bei kvapo pojūčiais.
Pasak verslo psichologės Beatričės Kaziliūnaitės, tokie pirkėjų pasirinkimai yra suprantamas reiškinys, nes didžiąją dalį žmogaus pasirinkimo sudaro būtent emociniai veiksniai, ypač jei tai kasdienio vartojimo nebrangios prekės. „Emociniai veiksniai gali būti įvairūs – maloni muzika, kvapai, mandagus aptarnavimas, patraukli pakuotė ar draugų rekomendacijos“, – teigė psichologė.
Iš tiesų, jei kiekvieną prekę rinktumėmės vadovaudamiesi tik objektyviais kokybės kriterijais, labai ilgai užtruktume. Tektų atidžiai skaityti etiketes, jas lyginti tarpusavyje, be to neretai kai kurių produktų kokybė labai panaši. Tam dažnai neturime laiko ar esame pavargę, todėl kasdienio apsipirkimo metu mūsų pasirinkimą dažnai lemia įpročiai ir subjektyvūs veiksniai, tokie kaip emocijos“, – sako B. Kaziliūnaitė.
To paties tyrimo metu paaiškėjo, kad vertindami kasdienių prekių kokybę, pirkėjai dažnai vadovaujasi išankstinėmis nuostatomis. Net trys iš keturių pirkėjų mano, kad už kokybiškas prekes tenka mokėti brangiau.
Beveik kas antras yra įsitikinęs, kad ekologiškos ir vietinės lietuviškos prekės pasižymi aukštesne kokybe nei ne ekologiškos ar atvežtinės. Dar apie trečdalis pirkėjų mano, jog kokybiškoms prekėms paprastai netaikomos nuolaidos, o žymių gamintojų prekės yra kokybiškesnės.
Pasak verslo psichologės, įsitikinimas, jog vietos produktai yra kokybiškesni, yra labai dažnas reiškinys. Tam įtakos turi tai, jog vietinius produktus pirkėjai geriau pažįsta, juos dažniau mato parduotuvių lentynose. Be to, ne vienam šie produktai sukelia ir tam tikras emocijas, prisiminimus apie vaikystę, taigi ir savotišką nostalgiją.
B. Kaziliūnaitė pastebi, jog paprastai pirkėjai yra labiau linkę rinktis tuos produktus, kuriuos geriau pažįsta, dažniau mato. Pasak jos, psichologiškai tokios prekės pirkėjui atrodo patrauklesnės. Tiesa, pasitaiko ir atvirkštinių atvejų, kai kartą nusivylus prekės kokybe, pirkėjo sąmonėje susiformuoja neigiama nuostata ir apie kitus to paties prekės ženklo produktus.
Nors pirkėjai dažnai linkę vadovautis asmeniniais įpročiais ir įsitikinimais, tyrimo rezultatai parodė, jog šalies pirkėjai yra linkę skaityti prekių etiketes. Rinkdamiesi jų manymu kokybišką produktą, gyventojai dažniausiai atkreipia dėmesį į produkto galiojimo terminą ir informaciją apie produkto sudėtį. Taip elgiasi atitinkamai 87 ir 85 proc. pirkėjų.
Tiesa, produkto kokybę nurodanti klasė ar jo atitikimas tarptautiniams bei nacionaliniams kokybės standartams lietuviams ne tokie svarbūs. Į produkto kokybę žyminčią klasę dėmesį atkreipia tik kiek daugiau nei 40 proc., tuo tarpu kokybės standartų atitikimas svarbus apie 30 proc. pirkėjų.
Pasak bendrovės „Maxima LT“ generalinio direktoriaus Žydrūno Valkerio, lietuviai kokybei skiria išties daug dėmesio. „Šalies pirkėjams svarbu ne tik kasdienių maisto produktų ar buities prekių kokybė, bet ir kokybiškas apsipirkimas. Šį lietuviai supranta kaip daugelio veiksnių kompleksą, į kurį patenka ne tik galimybė rinktis visada šviežius ir kokybiškus maisto produktus, bet ir unikalus asortimentas, galimybė rinktis jiems priimtiną kainą, taip pat įvairūs prekybiniai procesai“, – sako Ž. Valkeris.
Prekybos tinklo atlikto tyrimo duomenimis, daugiau nei 70 proc. pirkėjų svarbu jų poreikius atitinkanti lojalumo sistema, spartus ir mandagus aptarnavimas. Daugiau nei 60 proc. svarbu patogus parduotuvės suplanavimas – galimybė greitai ir patogiai rasti visas reikalingas prekes. Beveik tiek pat pirkėjų vertina ir patrauklų parduotuvės interjerą, švarią aplinką, maloniai skambančią muziką bei optimalią prekybos centro temperatūrą.