Kainų sumažinimas 30, 40 ar netgi visais 70 proc. tapo taip įprasta vartotojams, kad didelę pirkėjų krepšelio dalį sudaro būtent pirkiniai, kuriems taikomos akcijos. Įvairios nuolaidos mums tapo kasdieniniu reiškiniu, kad dažnai net nesusimąstome, kokią įtaką jos turi prekės ženklams ar kaip mūsų prekybos rinka atrodo visos Europos fone.
Prie akcijų priprato per krizę
Nors gamintojų ir prekybininkų akcijos Lietuvoje yra senas reiškinys, prasidėjęs paskelbus Nepriklausomybę ir įsisukus normaliems, konkurencingiems rinkos santykiams, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPIA) vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas sako, kad žmonės įprato prie akcijų ekonominės krizės laikotarpiu, kai vartotojams tapus ypač jautriems kainai, gamintojai ir prekybininkai masiškai ėmė siūlyti akcijas, siekdami prisiviliot pirkėjus.
Dabar vartotojai nelabai įsivaizduoja savo apsipirkimą planuoti be nuolaidų „medžioklės“, kurios metu dažnas prisiperka netgi to, ko iš tiesų visai nereikia. „Dažnai net kas 3-4 prekė pirkėjo krepšelyje yra akcijinė, tai reiškia, kad žmonės žino apie akcijas, jų ieško ir matydami, kad jos vyksta jie pasinaudoja tuo,“ – sako L. Vilimas.
Akcijos – ne tik pirkėjams privilioti
„Atvilioti vartotojus – tai viena iš prekybininkų užduočių. Jeigu darai akciją, turi turėti kažkokį tikslą, tas tikslas dažniausiai būna paskatinti pardavimus,“ – sako Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) valdybos narys Rytis Buračas.
Tiesa, tai tik vienas iš tikslų, kurių siekia gamintojai ir prekybininkai. L. Vilimas teigia, kad viena iš paprasčiausių priemonių įvesti naują produktą į rinką yra pritaikyti akciją, siekiant, kad kiek įmanoma daugiau žmonių išbandytų naują produktą. Dar vienas tikslas, kuriam pasiekti yra pasitelkiamos akcijos – sandėlių „išvalymas“, kurių metu sezoninės prekės yra nukainuojamos. „Prekybos centre reikia atlaisvinti sandėlį nuo sodo baldų ir kepsninių naujoms slidėms. Sezoninėms prekėms yra pritaikoma akcija ir jos greičiau nuperkamos,“ – pavyzdį pateikia R. Buračas.
Nuo Europos niekuo nesiskiriame
Nuvykę į bet kurią kitą Europos valstybę, patekę į prekybos centrą matome mums jau pažįstamą vaizdą – tie patys įvairiaspalviai ženklai skatina pirkti prekes, kurioms taikoma akcija. „Ekonominė krizė buvo globalus dalykas, tai pajuto visos ekonomikos. Europos mažmenos rinkos prekybininkai griebėsi akcijų, kad paskatintų pirkėjus. Dar ir dabar jiems sunku šio metodo atsisakyti. Tuo mes nuo Europos niekuo nesiskiriame,“ – aiškina L. Vilimas.
LPIA vykdantysis direktorius teigia, kad lengviau yra rinkose, kuriose žaidėjų skaičius yra mažesnis, ten prekybininkai gali konkuruoti ir kitais metodais, nepasikliauti vien akcijomis ir nuolaidomis. „Lietuvoje, kur turime 7-is gana stiprius rinkos žaidėjus, o ir žmonių perkamoji galia, lyginant su Europos vidurkiu, nėra didelė, yra sunku konkuruoti kitais metodais,“ – įsitikinęs L. Vilimas.
Pats primityviausias būdas parduoti
Tiesa, specialistai pastebi, kad yra ir neigiama akcijų pusė, kurią pajunta prekių ženklai. „Akcija padeda konkuruoti tuo momentu, bet ilgalaikėje perspektyvoje prekės vertė yra sumažinama, nes produkto kainos sumažinimas dažnai yra suvokiamas kaip produkto nuvertinimas,“ – teigia R. Buračas. Anot jo, akcijų taikymas yra pats paprasčiausias konkuravimo būdas, neskatinantis fantazijos ar naujų idėjų generavimo.
R. Buračo teigimu, akcijos yra pats greičiausias būdas užsitikrinti pardavimus, nes bet kokie kiti metodai, kurių galima imtis kuriant ar didinant prekės ženklo vertę yra ilgalaikiai procesai. „Tas ratas į kurį įėjo pačios prekybos sistemos, parduotuvės – mažos ar didelės, nėra gerai nei pačioms parduotuvėms, nei vartotojams, – pasakoja L. Vilimas, – tai neskatina kūrybingesnių pardavimo formų vystymosi, čia viskas koncentruojama į kainą“.
Lietuvoje kaip ir visoje Europoje, pastebi pašnekovai, gamintojai ir prekybininkai siekia kuo greičiau parduoti produkciją, gauti pinigus čia ir dabar, savo ruožtu pirkėjai tuo ir naudojasi ir stačia galva neria į parduotuvėse siūlomų akcijų glėbį.