Vienas tokių produktų – „Cavendish“ rūšies bananai, kuriuos dabar galima rasti beveik kiekviename didesniame prekybos centre. Ši bananų rūšis yra tiek išplitusi, kad augalui rimčiau susirgus, veikiausiai išnyktų visa rūšis.
Bananų augintojai jau susidūrė su vaismedžius kamuojančia liga – tai grybelinis susirgimas „Tropical Race 4“, kurį efektyvu naikinti deginant plantacijas.
Panaši situacija bananų rinkoje jau buvo susiklosčiusi prieš kiek daugiau nei 50 metų, tuomet itin paklausi tapo „Gros Michel“ bananų rūšis, kol dėl ją užpuolusios ligos augintojai buvo priversti plantacijas sudeginti.
Tačiau bananai – ne vienintelė akiai įprasta prekė, kuri ilgainiui gali išnykti.
Tyrimų bendrovės „Euromonitor International“ Šviežio maisto skyriaus tyrimų vadovė Anastasia Alieva yra rašiusi apie kivi vaisius kamuojančią bakterinę ligą, kuri gali lemti tiek jo kainų augimą, tiek netgi palyginti įprasto vaisiaus nykimą.
Kokie pokyčiai laukia
Pasikeitimus maisto pramonėje pastebi ir tyrimų bei konsultacijų bendrovės „Nielsen“ prekybos analitikos vadovas Rytų Europai Artūras Urbonavičius.
Dar vienas pokyčių variklis – maisto pramonės atstovų siekis vienus produktus keisti kitais, kitaip tariant, gamybą padaryti pigesnę ir generuoti daugiau pelno.
Skaičiuota, kad išnykus bitėms, sumažėtų paukščių, o vėliau ir gyvūnų, tad maisto stygius paveiktų ir žmonių populiaciją.
Dėl kai kurių produktų nykimo gali būti kalta netgi sveika gyvensena
Visgi kai kurių maisto produktų parduotuvių lentynose gali nelikti ir dėl besikeičiančių apsipirkimo įpročių, sveikos gyvensenos ir ekologiško vartojimo tendencijų. A. Urbonavičius vardija, kokių prekių galėtų mažėti dėl besikeičiančių pirkėjų įpročių.
„Euromonitor International“ vyresnysis rinkos analitikas Stefanas Anbro mano, kad sveikatingumo tendencija daro vis didesnę įtaką Lietuvos maisto rinkai.
„Anksčiau Lietuvoje šis polinkis buvo stabdomas dėl sąlyginai mažų pajamų, tačiau dabar, joms augant, didėja ir vartotojų, norinčių investuoti į sveikesnius produktus, skaičius. Ši tendencija jau paliko ryškų pėdsaką užkandžių rinkoje, kurioje nesūdyti riešutai bei vaisių užkandžiai tampa vis populiaresni“, – pastebi jis.
Tačiau ekspertas vardija, kad tuo pačiu metu kai kuriose rinkos dalyse sveikatingumo tendencija vystosi daug lėčiau.
„Pavyzdžiui, organinės kilmės produktų pardavimai Lietuvoje daug mažesni lyginant su Vakarų Europa. Tačiau net ir šioje srityje galima tikėtis prekių populiarėjimo, bet koks tiekėjas, kuris sugebės suderinti sveiko maisto paklausą su lietuvių pajamomis, gali tikėtis pasisekimo prognozuojamu laikotarpiu“, – mano S. Anbro.
Jis primena Lietuvos rinkos specifiškumą – nuolaidos įvairiems produktams išlieka vienu iš veiksnių, darančių įtaką Lietuvos maisto rinkai.
S. Anbro pastebi, kad dar vienas veiksnys, darantis įtaką gamintojams, ypač siūlantiems plataus vartojimo maisto produktus, yra mažėjantis gyventojų skaičius.
„Pieno produktų gamintojai geba išlaikyti gaminamų produktų kiekį, kai kurių gamybą net padidinti, bet perkami supakuotos duonos ar batono kiekiai mažėja. Tai tik dar labiau pabrėžia naujų ir inovatyvių produktų, kurie gebėtų išlaikyti pardavimų vertę, poreikį. Duonos traškučiai yra vienas tokių pavyzdžių“, - teigė „Euromonitor International“ vyresnysis rinkos analitikas.
DELFI užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad beveik pusė Lietuvos gyventojų (48,5 proc.) maistui išleidžia 26-50 proc. savo pajamų. Šie duomenys tik patvirtina liūdnus Eurostato skaičius – Lietuvoje maistui išleidžiama pajamų dalis pati didžiausia Europos Sąjungoje.