Artėja vienas juodžiausių laikotarpių metuose: atrodo, kad žmonės ruošiasi karui

„Man Kalėdos pradeda atrodyti viena iš bjauriausių švenčių“, – sako DELFI pašnekovė Edita (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kurios teigimu kalėdinis laikotarpis jai kelia didžiulį stresą, o malonumo praktiškai nėra. Psichologai pripažįsta, kad taip jaučiasi ne vienas žmogus, tačiau išvengti viso to įmanoma ir tam nereikia kažkur toli pabėgti, užtektų prisiminti Kalėdų prasmę.

Edita pasakoja, kad vaikystėje Kalėdas labai mėgdavo, tačiau dabar viskas apsivertė aukštyn kojomis ir gruodžio ji visada laukia su nerimu.

„Taip yra dėl daugybės priežasčių. Baisiai nervina privalomas šventimas. Reikia atkentėti vaikų karnavalus mokyklose, lakstyti kaip išprotėjusiai ir pirkti dovanas, dar ruošti stalą ir visi kiti darbai“, – teigia pašnekovė.

Ji priduria, kad labai erzina ir tai, kad jai visai nepadeda vyras, kuriam švenčių laikotarpis yra nemalonumas vien dėl to, kad sutrukdo įprastą ritmą.

„Geriausia, kad galėčiau užmigti gruodžio viduryje ir atsikelti po naujų metų, nes visą tą laikotarpį ir pati kenčiu ir kitiems nuotaiką gadinu“ – sako Edita.

Psichologai pripažįsta, kad kalėdinio laikotarpio stresas pasireiškia nemažai daliai žmonių, nes prie įprastų darbų atsiranda dar ir pasiruošimas šventei.

„Papildomas krūvis, ruošti dovanas, po darbo važiuoti, jei dar kamščiai, tai papildomai prisideda prie nuovargio. O dažnai dar būna baigiamieji metiniai darbai, ataskaitos, projektai baigiasi. Galų gale dar virtinė visokių renginių, mokyklose kiekvieno vaiko Kalėdos, darbe kalėdiniai renginiai, stresas, kaip apsirengti ir kuo aprengti vaikus“, – sako psichologas Antanas Mockus.

Iškvietimų padaugėja, bet ne dėl streso

Vilniaus Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja gydytoja kardiologė Vanda Pumputienė DELFI sako, kad stresas kai kuriems žmonėms iš tiesų gali būti pavojingas ir turėti rimtų pasekmių.

„Kiekvienas žmogus stresą patiria skirtingai. Kažkas numirė, kažkas dingo arba tėvas sužinojo, kad vaikas narkotikus pradėjo vartoti, tada patiria stresą, gali ištikti miokardo infarktas. Stresas yra toks bjaurus dalykas, kad jis viską sukelia, sukelia aukštą kraujospūdį, didina cholesterolį, cukraus kiekį kraujyje, atsiranda ritmo sutrikimai. Viską, kas blogai, duoda stresas. Dėl to reikia visiems mokytis jį valdyti“, – aiškina V. Pumputienė.

Tačiau gydytoja pabrėžia, kad kalėdiniu laikotarpiu stresas nėra didžiausia blogybė, kuri sutrikdo sveikatą.

„Iškvietimų padaugėja atlyginimų, avansų, pašalpų gavimo laikotarpiu, kai ilgos šventės, kai daug alkoholio suvartojama. Per pačias šventes, kai skanu ir valgo daug, gausiai ir riebiai, viską maišo, nežiūri ką, po to visokie cholecistitai, pankreatitai, gastritai prasideda. Jeigu nešviežią maistą valgo, tai gastroenterokolitai. Sūriai privalgo, pavyzdžiui, silkės, vėl kyla kraujospūdžiai ir taip toliau“, – pasakoja gydytoja.

Bendrojo pagalbos centro duomenimis, 2014 – 2015 m. gruodžio mėnesį policijos, greitosios medicinos pagalbos ir priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų iškvietimų skaičius lyginant su lapkričiu padidėja kiek daugiau nei 9 proc.


„LP Express“ kurjeris Tomas DELFI pasakoja, kad Kalėdos jo darbe tikrai yra juodžiausias laikotarpis, įprastai darbo diena prasideda 6 ryto, o baigiasi apie 15 – 16 valandą, tačiau jau dabar kai kuriomis dienomis tenka dirbti maždaug iki 17 valandos, o artėjant Kalėdoms pasitaiko dienų, kai iš darbo grįžti tik 7 – 8 vakaro.

„Gruodį tikrai atrodo, kad žmonės karui ruošiasi, kad čia tuoj įvyks kažkas labai didelio, pasaulis pasikeis. Tiek visko prisiperka, siuntų begalė ir taip kasmet“, – sako Tomas.

Lemia orai

Bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje žalų administravimo departamento direktorius Audrius Pilčicas DELFI sako, kad kategoriškai teigti, jog gruodis yra pavojingiausias metų mėnesis negalima.

„Patiriamų traumų, gaisrų, avarijų skaičiaus dinamiką Lietuvoje dažnai lemia oro sąlygos. Jei pirmasis sniegas ar didesni šalčiai šalį užklumpa lapkritį, pavojingiausiu gali tapti ir jis. Jei žiemiški orai sutampa su kalendorinės žiemos pradžia, tuomet lapkritis gali būti ramus, o nelaimių padaugėti tik gruodį“, – aiškina A. Pilčicas.

Praėjusiais metais draudimo bendrovė spalį fiksavo 2770 eismo įvykius, lapkritį – 2584, gruodį – 2934. Tačiau A. Pilčikas pabrėžia, kad tokią statistiką daugiau lemia šiltas praėjusių metų lapkričio mėnuo.

„Lapkritį dėl slidžios kelio dangos įvyko tik 7 avarijos, o gruodį – net 57. Lapkritį išmokų suma kartu su rezervais siekė 5,2 tūkst. eurų, gruodį – 134,7 tūkst. eurų. Tikėtina, kad šiais metais statistika bus kitokia, nes vien per pirmąsias lapkričio dienas buvo užfiksuoti 6 eismo įvykiai, kilę dėl slidžios kelio dangos“, – sako specialistas.

Kalbant apie traumas, praėjusių metų gruodį iš viso draudimo bendrovė gavo 492 pranešimų apie jas. Šiemet kiekvieną mėnesį jų įmonė gauna kiek daugiau nei 500: „Todėl kiti šių metų mėnesiai jau galėtų būti laikomi pavojingesniais nei pernykštis gruodis.“

Žiemą dažnesni yra kaulų lūžiai, kai žmonės krenta paslydę ant ledo, tačiau gruodį pastebimas sudėtingesnių traumų augimas, bet tai lemia ne tiek stresas, kiek neatsargus fejerverkų naudojimas.

„Gruodžio mėnesį, ypač švenčių laikotarpiu, dėl fejerverkų naudojimo padaugėja nudegimų. Dažniausiai nudega veidas, plaštakos. Esame turėję paauglių, kuriems buvo nutraukti rankos pirštai, prireikė veido plastinės operacijos. Sudėtingesnių traumų skaičiaus padidėjimą galime sieti su šventiniu išsiblaškymu, išaugusiu alkoholinio gėrimų vartojimu, nes dažnai traumos įvyksta ne dėl susiklosčiusių aplinkybių, o dėl pačių žmonių neatsargumo“, – aiškina A. Pilčicas.

Pamirštame Kalėdų prasmę

Pasak A. Mockaus, žmonėms stresą jausti yra normalu, kai kuriais atvejais jis net naudingas, nes gali žmogų mobilizuoti, stimuliuoti ir padėti jam geriau prisiminti, tačiau pripažįsta, kad streso mūsų kasdienybėje yra per daug. Psichologas priduria, kad kalėdinis stresas išskirtinis tuo, jog yra ilgalaikis, o nuolat jaučiant įtampą galima susidurti su rimtesnėmis problemomis.

„Kalėdinis stresas yra ypatingas tuo, kad jis netrunka dvi dienas, jis trunka savaitę ar dvi. Ilgalaikis stresas gali išsivystyti į depresiją, nerimo sutrikimus, miego sutrikimus, blogą nuotaiką, išsekimą, nuovargį, žmogus pasidaro irzlus, nieko nebenori, jokių švenčių nenori matyti. Jis gali perdegti, kas yra labai panašu į depresiją, kai viskas tampa nebesvarbu, lauki kol praeis tos šventės, nes perdegęs žmogus jau laukia, kada viskas baigsis, ir nebejaučia to malonumo, tampa visiškai nebesvarbi ta šventė“, – aiškina A. Mockus.

Tačiau V. Pumputienė sako nesuprantanti, kodėl per Kalėdas išvis reikia stresuoti: „Juk tai yra šventė. Reikia minimalizmo, dovanas perkant irgi reikia minimalizmo. Gražaus, nuoširdaus pasveikinimo užtenka, nebūtina lakstyti kažin kokių dovanų. O dar aš visada savo artimųjų paklausiu, ko jie nori. Tai pasiruošiu iš anksto ir nebūtinai paskutinę savaitę. Tada man yra šventė ir aš dvasiškai pasiruošiu tai šventei. Reikia būti minimalistui, juk gyvenime tiek mažai reikia, svarbiausia išsaugoti sveikatą. Paskui karstą juk sunkvežimis neišveža nei daiktų, nei nieko.“

Psichologijos daktaras Marius Daugelavičiaus pritaria, kad stresą labiausiai kelia netinkamas žmonių požiūris į Kalėdas, jo nuomone, problema ta, kad ši šventė tapo per daug komercinė, viskas sukasi apie dovanas ir vaišes.

„Geriausias variantas, mano galva, yra prisiminti pačią Kalėdų šventės prasmę, dėl ko ji egzistuoja, gerumas, prisiminimas šeimos, artimųjų, šiluma, daugiau turėtume tuo rūpintis per šventes. O visos tos dovanos ir užstalės reikalai nėra patys svarbiausi, kiek jų bus, tiek bus. Kai tiek sumažinam kartelę visiems šitiems dalykams, papratai tai ir nekelia streso. Turime prisiminti, dėl ko visa tai daroma“, – aiškina M. Daugelavičius.

Tuo tarpu tiems, kurie vis dėl to nori ištaigingų Kalėdų su krūvomis dovanų po eglute, bet nori pajusti kuo mažiau streso, A. Mockus turi keletą patarimų.

„Pirmas dalykas – planavimas. Elementarus dalykas, kad dovanas ir viską planuoti jau spalį, lapkritį, o nepalikti paskutinei savaitei, ką daugelis daro. Kitas dalykas, jei yra šeima, reikia, kad vyras ir moteris pasidalintų tais darbais, vienas vežioja į šventes vaikus, kitas ieško rūbų. Taip būtų nuimamas krūvis.

Ir svarbiausia – nepamiršti skirti laiko sau. Per Kalėdas pasikeičia kasdienybė, tada reikia kažkokio malonumo, vieną kitą valandą smagiai praleisti, o tam reikia pasiplanuoti, kad visi darbai nesupultų į krūvą, kažkiek skirti laiko pačiam. Nepamiršti kasdienių veiklų, smagiai praleisti laiką su šeima, ramiai pasėdėti su knyga, ne vien tik darbas, darbas, pasiruošimas šventėmis, pirkiniai. Reikia visiškai neišsimušti iš kasdienybės ritmo“, – pataria psichologas.