B. Nicholson pažėrė patarimų su baime laukiantiems švenčių

Artėjant Kalėdoms didžiausiu galvos skausmu dažnai tampa šventinio stalo ruošimas. Vien ką reiškia paruošti 12 skirtingų patiekalų Kūčių stalui, o šeima dar turi puotauti ir per abi Kalėdų dienas. Tačiau visų problemų išvengsite tinkamai planuodami ir nepersistengdami, tikina Beata Nicholson.

„Reikia prieš savaitę susidaryti meniu, prieš savaitę žinoti, ką gaminsim. Susiplanuoti viską kaip karinę operaciją. Man kalėdos yra nuostabiausia šventė, aš laukiu tos dienos visus metus ir ta diena virtuvėje yra šventė“, – DELFI vaizdo konferencijoje, kurią vedė 1000receptu.lt redaktorė Darija Petraitytė-Vileikienė, teigė televizijos laidų vedėja bei daugybės kulinarinių knygų autorė B. Nicholson.

Pasak jos, visų galvos skausmų nesunku išvengti, jei tik susiplanuosite ir visus reikalingus pirkinius susipirksite kuo anksčiau – taip išvengsite tiek eilių parduotuvėse, tiek beprotiško skubėjimo nieko nespėjant paskutinėmis akimirkomis. Be to, maisto produktus nebūtina pirkti parduotuvėse, juos galima užsisakyti internetu ir kurjeris juos atneš tiesiai į namus.

B. Nicholson pataria, kad ką tik įmanoma, pavyzdžiui, padažus ir panašius patiekalus galima pasigaminti keletą dienų prieš šventes ir laikyti juos šaldytuve, taip šventinę dieną atkris dalis darbų.

„Reikia nebijoti paprašyti pagalbos. Tarkim, Kūčių vakarienei mes pasidalinam darbais tarp šeimos narių, taip išvengiam pertekliaus, kuris yra labai blogas dalykas. Kai visi padaro aštuonių rūšių silkes ir atsiveža Kūčių stalui. O kai susiplanuoji, pavyzdžiui, aš padarau vieną silkę, vieną mišrainę ir dar kažką, sesuo, teta dar kažką ir visi susikooperuojam. Taigi bendradarbiauti, nebijoti paprašyti pagalbos ir susiplanuoti“, – patarimais dalijosi B. Nicholson.

Ji primena, kad labai svarbu nepersistengti, nes visuose namuose šventėms maisto yra pagaminama per daug, o po to jo nebėra kur dėti.

Įmanoma atšvęsti pigiai

B. Nicholson tikina, kad jei planuositės viską iš anksto ir ieškosite patiekalų įvairiose vietose, juos tikrai galima nusipirkti pakankamai nebrangiai. Be to, žmonės dažnai išmeta maistą, kurį dar galima naudoti.

„Pavyzdžiui, aš labai propaguoju kaimišką vištą, turiu ūkininkę, iš kurios perku. Ta višta, kuri nėra labai brangi, aš ją iškepu, pavalgom du kartus, tada iš kaulų išverdu sriubą, o tada kaulus sumalu ir padarau šunims maistą“, – juokiasi B. Nicholson.

Taip pat pašnekovė priduria, kad labai skanių patiekalų nebrangiai galime pasidaryti iš daržovių, o mėsos valgyti kiekvieną dieną nebūtina.

„Reikia nueiti į turgų, nusipirkti bulvių, daržovių, salierų, burokų, reikia virti sriubas, dėti daug daržovių, nepamiršti įvairiausių kruopų“, – apie tai, kaip nebrangiai pavalgyti, pasakoja B. Nicholson.

Norintiems nustebinti ir padovanoti savo gamybos patiekalų draugams, B. Nicholson siūlo nevargti su sausainiais, kurių kepimas užima daug laiko: „Pasiūlyčiau pagaminti itališkus džiūvėsėlius, nes jie kepami greitai ir ilgai išsilaiko. Jie turi būti kieti ir išdžiuvę, nes tradiciškai buvo valgomi mirkant į saldų vyną. Gali į juos įdėti prieskonių, cinamono, kavos. Receptų yra daugybė.“

Ką daryti su netikėtais svečiais?

Per Kalėdas neretai atsitinka taip, kad draugai ar giminaičiai nusprendžia jums padaryti staigmeną ir apsilankyti netikėtai. Tada dažnai jaudinamės, kaip juos pavaišinti. B. Nicholson tikina, kad tokiems svečiams tikrai nereikia kažko ypatingo.

„Jeigu svečiai ateina be pakvietimo, tai jiems reikia duoti tai, ko turi. Papjaustyti obuolio, uogienės, sūrio, duonos, sviesto, prašom, patys tegul pasidaro užkandėlę. O visada šaldytuve yra to kažko, kuo galima greitai pavaišinti“, – teigia B. Nicholson.

Jei vis dėl to norite svečius pavaišinti kažkuo ypatingiau, pašnekovė sako, kad niekada neprašausite su karštais sumuštiniais, juos mėgsta visi, o pagaminti juos galima greitai.

„O jei svečiai paskambina ir sako, būsiu už valandos arba pusvalandžio, bent jau pas mane namie visada yra kiaušinių, taigi visada galima jiems iškepti fritatą, kas tiesiog yra storas omletas iškeptas keptuvėje, greitai padaromas“, – sako B. Nicholson.

Dažniausios lietuvių klaidos virtuvėje

B. Nicholson teigia pastebinti, kad lietuviai kepdami mėsą dažnai nežino tinkamos kepimo temperatūros ir laiko, todėl ji būna perkepta ir išsausėjusi. Pati kulinarijos žinovė sako mėgstanti kepti patiekalus lėtai ir ilgai, taip gaminant jie būna išskirtinio skonio.

„Prieš kepant antį, žąsį ar kitą paukštį, kuris turi daug riebalų, reiktų jį subadyti, ypač prie papilvės, kad riebalai turėtų galimybę išbėgti. Galima kepti 150 – 160 laipsnių temperatūroje tris valandas. Pradžioje trumpam palaikyti dideliame karštyje, 220 laipsnių, kad riebalai pradėtų tekėti, tada sumažinti temperatūrą ir leisti jai beveik troškintis, o pabaigoje vėl padidinti karštį, kad ji apskrustų“, – kaip ji kepa kalėdinę paukštieną pasakoja B. Nicholson.

Kita klaida, kurią dažnai daro žmonės – nepakankamai pasūdo maistą, o ir sūdo jį tik pagaminę patiekalą. Pasak B. Nicholson, toks įprotis yra labai blogas, o ypač kalbant apie troškinius ir sriubas, kurios, anot pašnekovės, bus visai kitokio skonio, jei prieskonius ir druską dėsite gaminimo pradžioje.

„Prieskonius, be abejo, dėti pradžioje. Pavyzdžiui, džiovintas žoleles reikia dėti pradžioje, kad jos spėtų sušilti ir išleisti savo aromatą. Visi džiovinti dalykai turėtų būti dedami pradžioje, gamybos eigoje, o visi žalumynai turi eiti pačioje pabaigoje“, – aiškina B. Nicholson.

Pašnekovė atskleidžia, kad pati virtuvėje mėgsta improvizuoti, bet tai nereiškia, kad reikia į puodą mesti viską, kas pakliūna po ranka.

„Dar vienas dalykas – nemaišyti visko iš eilės. Kartais mažiau yra daugiau. Mėsai užtenka druskos ir gerų, šviežiai sumaltų pipirų, ir vieno prieskonio, ar tai būtų raudonėlis, ar kmynas, ar krapai džiovinti, ar tas pats bazilikas. Taigi – mažiau yra daugiau ir reikia pasirinkti tinkamą kepimo laiką“, – sako B. Nicholson.

Svarbu nepersivalgyti

Vilniaus Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja gydytoja kardiologė Vanda Pumputienė anksčiau DELFI yra sakiusi, kad šventiniu laikotarpiu smarkiai padaugėja greitosios pagalvos iškvietimų dėl to, kad žmonės persivalgo prieš Kalėdų stalo.

„Per pačias šventes, kai skanu ir valgo daug, gausiai ir riebiai, viską maišo, nežiūri ką, po to visokie cholecistitai, pankreatitai, gastritai prasideda. Jeigu nešviežią maistą valgo, tai gastroenterokolitai. Sūriai privalgo, pavyzdžiui, silkės, vėl kyla kraujospūdžiai ir taip toliau“, – pasakoja gydytoja.

V. Pumputienės teigimu, prie šventinio stalo negalima kimšti visko iš eilės, reiktų patiekalų paragauti tik po truputį. Ypač rūpintis tuo, ką valgo, ji ragina žmones turinčius širdies ar kraujagyslių ligų ir dėl to vartojančius vaistus.