Vilniaus Kalėdų Senelis primena, kad geriausios dovanos vis dar nėra materialios ir turėtų būti dovanojamos nuoširdžiai. Mat iš širdies išrinkta dovana net turi kitokį kvapą.
– Iš kur kilo dovanojimo per Kalėdas tradicija?
– Šią tradiciją dabartinėje Turkijos teritorijoje pradėjo vyskupas Mikalojus. Jis šiuo laikotarpiu lankė savo parapijos šeimas ir pamatė, kaip vargingai gyvena kai kurie žmonės. Vyskupas skurdesnėms šeimoms pradėjo nešti pinigų, kitokių reikalingų dalykų. Kadangi jis dėvėjo raudonus drabužius, nešiojosi lazdą, vyskupo kepurėle dengė galvą, ši išvaizda iki šiol siejama su Kalėdų Seneliu.
– Kokia apsikeitimo dovanomis prasmė dabartinių švenčių laikotarpiu?
– Dovanojimo prasmę kiekviena šeima ir kiekvienas žmogus suvokia savaip, individualiai. Šiais laikais kai kurie priima sprendimą nedovanoti vieni kitiems nieko, o pinigus skirti labdarai. Aukojimo per Kalėdas tradicija – labai sena. Nors švenčiame Jėzaus gimtadienį, dovanojame dovanas vieni kitiems: tarsi skleidžiame gerumą, – tai atėjęs parodė Kristus visam pasauliui ir žmonijai.
Skatinu visus prieš perkant dovanas apgalvoti, kas yra tikroji dovana – nupirktas daiktas, kurio žmogui gal net nereikia, ar jam skirtas laikas kartu. Laikas yra neįkainojama ir negrąžinama dovana kiekvieno žmogaus gyvenime.
– Kaip keičiasi dovanojimo tradicija ir pačios dovanos bėgant metams?
– Kalėdų Senelis pailsėjęs vasario mėnesį dalyvauja simpoziumuose, susitikimuose, domisi naujomis technologijomis, kad išsiaiškintų, kokių dovanų per ateinančias šventes norės vaikai. Be to, dovanas gaminti tenka visus metus, tad kuo anksčiau reikia sužinoti naujoves.
Kaip ir anksčiau, taip ir dabar svarbiausia lieka ne dovanos dydis. Stengtis priblokšti dovanos gavėją jos dydžiu ar kaina, o juo labiau taip bandyti išpirkti neskirtą dėmesį ar laiką kartu, tėra savęs nuraminimas, o ne sąmoningas noras pradžiuginti kitą.
– Į ką svarbu atsižvelgti renkant dovaną artimajam, kolegai ar truputį pažįstamam žmogui?
– Mano nykštukai kartą pasakė, kad svarbiausia – išsiaiškinti, ko žmogui reikia ar ko jis iš tikrųjų nori. Lengviausia tai padaryti paklausus tiesiai. Tokia dovana nudžiugins kiekvieną, ir žmogus ją prisimins visą gyvenimą. Tai gali būti net menkiausi, galbūt net ne šventiški, dalykai.
Nieko nėra blogiau, negu gauti dovaną, kurią kažkada pats padovanojai, o gavėjas pamiršo, kad gavo ją iš tavęs. Turbūt visi žmonės turi vietą, kurioje ilsisi nereikalingos dovanos ir kurias reikia kažkam perdovanoti ar galiausiai išmesti. Paprasčiausias klausimas – ko tu norėtum už tam tikrą sumą, palengvina situaciją abiem pusėms. Jeigu žmogus nori ko nors labai brangaus ar išskirtinio, tai gali būti kelių būsimų progų dovana, bet gavėjas ja džiaugsis ir prisimins tikrai ilgai.
– Kokia lietuvių dovanojimo kultūra – mėgstame paišlaidauti, nustebinti ar darome tai tik dėl tradicijos?
– Lietuviai mėgsta daryti reikšmingus gestus švenčių proga. Dabar, kai po pandemijos ir kitų negandų gyvenimas pro truputį grįžta į vėžes, normalu norėti pradžiuginti save ir kitus. Dovanojimas yra džiaugsmas abiem pusėms. Svarbu prisiminti, kad itin dažnai jaučiame pagundą kitiems dovanoti tai, ko patys labai norime, ir nesusivilioti taip pasielgti.
Paklausti, ko gavėjas norėtų, labai svarbu renkant dovaną jaunimui. Tarp kartų neretai atsiveria tuštuma, tad išrinkti tinkamą dovaną tampa dar sunkiau. Kalėdų Senelio rezidencijoje skatinu ranka parašyti artimiesiems popierinį atvirlaiškį ar laišką ir išsiųsti paprastu paštu. Tai – viena geriausių galimų dovanų, tinkamų visiems. Vaikai dažnai net nežino, ką reiškia rašyti ar gauti popierinį laišką, todėl toks veiksmas gali sujaudinti iki širdies gelmių. Panašiai pasakyčiau ir apie nuotraukas. Popieriniai laiškai bei nuotraukos turi savybę išlikti ilgam ir sukelti prisiminimus.
– Ar lietuviai turi įprotį dovanoti, nes „taip reikia“, o ne todėl, kad norisi?
– Tikrai taip. Kalbant apie lietuvių Kalėdų tradicijas, nebuvo įpročio apdovanoti vieniems kitus, veikiau – atvirkščiai. Lietuviškasis Kalėda nenešiojo dovanų, o lankydavo žmones ir pats gaudavo. dovanų. Mainais jis linkėdavo gražių dalykų, gero derliaus, sėkmingų metų, barstydavo grūdus, dainuodavo dainas. Geri žodžiai, kaip ir blogi, – materializuojasi. Kalėda lankydamas šeimas iš šono stebėdavo, ar namuose tvyro geros emocijos, kokie žodžiai vartojami, kaip elgiamasi, ir palinkėdavo to, ko trūksta šeimai.
– Ar lietuviai moka priimti dovanas, ne tik jas įteikti?
– Manau, kad taip. Žinoma, priklauso ir nuo to, kokia dovana kiekvienam yra geriausia. Per šventes, mano supratimu, vertingiausias kokybiškas laikas kartu su artimaisiais. Be telefonų ir kitų ekranų.
Labai svarbu paminėti, kad dovanotojas dovaną turi iki tos akimirkos, kol atiduoda į gavėjo rankas. Labai neetiška ir nekultūringa po kurio laiko klausti žmogaus, kur daiktas, kurį padovanojote, kodėl jis nestovi garbingoje namų vietoje ar nėra naudojamas. Neretai žmonės mėgsta taip elgtis, tačiau nereikėtų dovanų priminti ir klausinėti.
– Kaip manote, ar per Kalėdas būtina apdovanoti visus, o gal tik tuos, kuriems nuoširdžiai norime įteikti dovanas?
– Nuoširdžiai įteikta dovana skleidžia visai kitokią energiją. Ypač jeigu tai daiktas, kurio žmogus norėjo. Dovanos turi savo kvapą, o su gerais ketinimais ir meile įteikta dovana kvepia kitaip negu atmestinai ar paskubomis pagriebta parduotuvėje. Jeigu nežinote, ką dovanoti, skirkite laiko su žmogumi pabūti ir daryti tai, ką jis mėgsta, – pasivaikščioti lauke, gaminti kartu maistą ar nueiti į kavinę išgerti kavos. Galbūt žmogui reikia pagalbos atliekant kokį nors darbą, – galime jam ištiesti ranką. Gavęs asmeniško dėmesio kiekvienas iš mūsų tampame laimingesni, o tai ir yra švenčių esmė.
– Ką populiaru per Kalėdas dovanoti kitose šalyse?
– Kai kurios šalys turi specifinių dovanų, papročių per Kalėdas. Pavyzdžiui, Ukrainoje žmonės vaikšto vieni pas kitus ir dainuoja tradicines daineles, vadinamas koliadkomis. Sudainavus dainelę namų šeimininkas duoda svečiams pinigėlį. Nors religine prasme turime skirtingų tradicijų, kiekviena šalis šventes pritaikė prie savo kultūros.
– Kokių dovanų šiemet vaikai laukia labiausiai?
– Šiuo metu vis daugiau dėmesio skiriama atmintį lavinantiems žaislams. Šiemet populiariausios loginės užduotys, dėlionės, rebusai ir kiti žaidimai, skatinantys pamąstyti. Tokiais žaidimais galima užsiimti kartu su tėvais, broliais bei draugais, tad daugiau laiko praleidžiama kartu.
– Ko palinkėtumėte žmonėms, besiruošiantiems Kalėdinių dovanų pirkimo maratonui?
– Ramybės.
