Žaislai skirti ne vaikams, o tėvams?
Kalbėdami apie kalėdinį laikotarpį, kuomet vaikų akys aktyviai seka kiekvieną parduotuvės lentyną, pasipildžiusią nauju ir dar nematytu žaislu, ar kiekvieną naują televizoriaus ekrane mirgančią žaislų reklamą, derėtų pastebėti tai, kad šiam laikotarpiui reikia ruoštis iš anksto. Vaikams svarbu skiepyti tokias vertybes, kurios nebūtų paremtos vien tik materialine laime, kad ir Kalėdų laikotarpiu atsispirti krūvai naujų žaislų taptų kur kas paprasčiau.
Vis dėlto, daugelis tėvų yra linkę ne tik pildyti visus Kalėdų senelio laiškuose randamus troškimus, bet ir tenkinti menkiausius kasdienius vaikų norus. Būtent čia ir prasideda užburtas ratas – nuolat pildant įgeidžius, Kalėdų laikotarpiu to nedaryti gali būti itin sudėtinga, net jei riboja finansinės galimybės ar racionalumo kriterijus, kuomet nesinori, kad namuose atsidurtų dar vienas nereikalingas žaislas.
Psichologė Indrė Alkovskienė svarsto, kad tėvų polinkis tenkinti menkiausius vaikų norus yra nulemtas nuolatinio skubėjimo, galbūt neteisingai sudėliotų prioritetų ir kantrybės stokos. Ji sutinka, kad nėra lengva, kai vaikas parduotuvėje griūna ant grindų ir rėkia, reikalaudamas žaislo „čia ir dabar“, tačiau pripažįsta, kad tokiose situacijose jai tenka atsidurti ir pačiai. Tačiau čia, sako ji, yra du pasirinkimai.
„Patenkinti vaiko poreikį, taip laikinai (pabrėžiu – laikinai) jį nuraminti, bet kartu būti pasiruošus, kad kitą kartą vėl kartosis ta pati istorija – isterija ir naujas, tikriausiai nereikalingas, žaislas. Arba mama ar tėtis gali įkvėpti, iškvėpti ir pradėti kalbėti su vaiku, dar kartą kantriai aiškinti: „Suprantu, kad nori dabar. Bet šiandien į parduotuvę atėjome maisto produktų.“ Galbūt būtų naudinga prieš einant kartu sudaryti ir pirkinių sąrašą su vaiku“, – patarimais dalijasi ji.
Pasiteiravus, kokią žalą daro visų norų pildymas mažosioms asmenybėms, psichologė pirmiausia pabrėžia, kad tai – tona plastmasės namuose ir norai, kurie nenustos augti. Visgi, čia slypi ir kur kas didesnė problema – žaislus tėvai vaikams perka kaip kompensaciją už dėmesio ar laiko vaikui trūkumą.
„Su draugėmis, kurios taip pat yra psichologės, dažnai sakome, kad žaislai skirti ne tiek vaikams, kiek tėvams – kad šie bent kelioms minutėms galėtų atsipūsti, o vaikas nukreiptų dėmesį į naują žaislą. Nuolatinis lepinimas – tai tas pats, kas nuolatinių poreikių tenkinimas laikinai užkemšant burną. [...] Taip prarandame santykio kūrimą su vaikais, gauname 5 min. ramybės, laiko darbams ir pan., tačiau paauglystėje, kai vaikai susiduria su sudėtingesniais klausimais, visi norime jų atvirumo ir bendravimo. Galbūt tada nupirksime naują „iPhone“, bet manau, kad svarbiau yra turėti pokalbį su vaiku dabar ir tada, kai jis bus vyresnis.
Išlepinti vaikai yra tie, kuriems tėvai skyrė per mažai laiko. Jei dažnai kalbate su vaiku, pasakojate tą pačią istoriją nors ir dešimtą kartą, jis išgirsta. Mažieji yra tokie protingi, mes kartais tiesiog juos nuvertiname. Tikrai nereikia leisti „išlepėlių“ pas psichologus, ką dabar dažnai matau. Būsiu gal ir nepopuliari, bet mieli tėveliai – skirkite kokybiško, ramaus laiko savo vaikams dabar, skirkite laiko tiesiog pokalbiui. Nes laikas bėga per greitai. Ir tas pokalbis nėra laikas kine, žaidimų kambaryje ir panašiai“, – aiškina pašnekovė.
Psichologė pastebi, kad ikimokyklinis amžius – iki 7 metų – yra itin svarbus, nes tuo metu formuojasi pagrindinės vaiko asmenybės savybės, socialiniai įgūdžiai, intelektas ir kalba. Šiuo laikotarpiu vaikai sparčiai tobulėja, tampa savarankiškesni, iniciatyvesni, jų žodynas ir suvokimas apie pasaulį plečiasi. Todėl, sako ji, kryptingas ugdymas ir palaikymas, lėtas ir kokybiškas laikas su tėvais per pirmuosius metus daro didelę įtaką jų tolimesnei sėkmei mokykloje bei gyvenime. Tad šiuo laikotarpiu vaikui reikėtų skirti tėvų dėmesį, o ne dar vieną žaislą.
Vis dėlto, neišvengsime ir tokių situacijų, kada vaikas darželyje ar mokykloje pradeda lygintis su kitais. Natūralu, visuomet atsiras tokių, kurie turės daugiau žaislų, bus apsirengę gražesniais drabužiais ar turės naujausius telefonus. Vis dėlto, psichologė ir čia siūlo išlaikyti prioritetą pokalbiams su vaikais, o ne skubėti tenkinti visus norus, kad vaikas galėtų pasirodyti prieš bendraamžius.
„Mano draugas turi didelę žalią mašinėlę, o mano – mažytė ir pilka.“ Kaip tai paaiškinti? Tiesiog pasikalbėti su vaiku. Pasakyti, kad mama ir tėtis eina į darbą, kad uždirbtų pinigų, jog tu galėtum lankyti darželį, turėti maisto, drabužių. Manau, kaip suaugusiam nėra savaime suprantamų dalykų, taip ir vaikui. Jei niekas nepaaiškins, kad tėtis ir mama dirba tam, kad turėtum namus, maisto ir pan., iš kur tam mažam žmogui tai žinoti? Be to, pastebiu, kad tėvai pastaruoju metu visą atsakomybę už vaiko auklėjimą perkelia mokytojams, auklėtojams, seneliams ir pan. Bet vaikai yra mamos ir tėčio atsakomybė – būtent šie du žmonės pirmiausia ir yra atsakingi už vaiko ugdymą, vertybių formavimą, už jo ateitį“, – teigia I. Alkovskienė.
O ir Kalėdų laikotarpiu, kada vaikai vieni su kitais susitinka ir dalijasi įspūdžiais apie dovanas, nusivylimo tiems vaikams, kurie negauna krūvos žaislų, gali būti daugiau. Tačiau to išvengti gali padėti keletas gudrybių.
„Leisiu sau pasidalinti viena mūsų šeimos Kalėdų istorija. Kalėdų rytą mano vaikui Kalėdų Senelis paliko vieną dovaną (jam tuo metu buvo 3 metai). Ta dovana suteikė jam daug džiaugsmo ir rytas buvo laimingas. Pietų metu vykome į svečius pas kitą panašaus amžiaus vaiką. Ten atėjo Kalėdų Senelis su daugybe, labai labai daug dovanų tam kitam vaikui. Taip nutiko, kad mano sūnus gavo dar vieną dovaną.
Ar jo mažos akutės buvo laimingos? Ne, jis nelabai suprato, kodėl kitas vaikas gauna tiek daug dovanų, o jis – tik dar plius vieną. Mačiau labai liūdnas savo vaiko akis ir tada supratau, kad kitą kartą taip nebebus. Iš anksto kalbėsiuosi su kitais tėvais, pasakysiu, kad man svarbu mano vaiko emocinis saugumas net ir tokiose paprastose situacijose. Nesakykite, kad jums nebūtų nemalonu, jei jūsų kolega gautų premiją su papildomu nuliu, o jūs – mažesnę. Drauge darželyje dovanojame vaikams po vieną ir absoliučiai tą pačią dovaną visiems vaikams“, – teigia I. Alkovskienė.
Visų norų pildyti nereikia ir per Kalėdas
Tad lygiai taip, kaip ir su bet kokiais kitais pirkiniais, nederėtų persistengti ir su troškimų pildymu kalėdiniu laikotarpiu. Čia psichologė I. Alkovskienė dalijasi įkvepiančiu asmeniniu pavyzdžiu: „Prieš kelias savaites su vaiku buvome sporto prekių parduotuvėje, ir kadangi jis labai mėgsta vabalus, sugalvojo, kad jam reikia vabaliukų gaudyklės. Ar galėjome su vyru nupirkti ją čia ir dabar? Tikrai taip, nes ir kaina buvo nedidelė. Džiaugiuosi, kad šį kartą pavyko nenupirkt, nes ir aš kartais paslystu.
Skyriau laiko pokalbiui, kad dabar mes nepirksime, nes to neplanavome ir nėra jokios progos ar šventės, o žaislų namie yra daug. Ar buvo daug liūdesio ir norų „čia ir dabar“? Taip. Tačiau pasikalbėjome, kad artėja Kalėdos, ir susitarėme, jog nupiešime tavo vabaliukų gaudyklę ir nusiųsime laišką Kalėdų Seneliui, kad būtent jos tu ir norėtum. Problema išspręsta. Jūs neįsivaizduojate, kaip dabar jis laukia Kalėdų. „Mama, kada?“ Liko tik nupiešti tą įrankį. Labai tikiuosi, kad susilaikysiu nuo kitų papildomų dovanėlių.“
Visgi, pasakoja pašnekovė, jos šeimoje kalėdinis laikotarpis turtingas progų – laukia ir sūnaus gimtadienis prieš Kalėdas. Tai – taip pat puikus metas lepinimui. Vis dėlto, ir čia psichologė laikosi šeimoje skiepijamos vertybės – mažiau yra daugiau.
„Paskutinį kartą, kai lankėmės vieno vaiko šventėje, pamačiau tą kalną dovanų. Dovanos – gerai, jos vaikams patinka. Bet su sūnumi priėmėme sprendimą, kad jis nori vieno didelio LEGO rinkinio, kuris kainuoja nemažai, tad draugų prašysime dovanoti pinigų. Mano sūnui greitai sukaks 5-eri. Didžiausias mano sūnaus klausimas dabar: o jei kas nors neateis į gimtadienį ir jis nesurinks pakankamai pinigų? Privalumas – mokomės skaičiuoti pinigus. Laviname matematikos įgūdžius. Ar tai užtrunka? Taip. Neseniai lankėmės pas senelį, ir vaikas gavo 50 eurų. Jis sako: „Mama, jau dabar galime nupirkti tą didelį LEGO.“ Aš jam sakau: „Ne, brangusis. Dar trūksta. Dar palaukime – gal bus nuolaida tavo dideliam žaislui. Dar palaukime tavo gimtadienio, ir galbūt pavyks nusipirkti dar didesnį LEGO rinkinį.“
Sakysite, pasakoju gražiai, bet kaip padaryti tai praktiškai? Sąmoningai priimti sprendimą, kad „mažiau yra daugiau“. Nes ir patys savo namuose skęstame nuo žaislų, tačiau džiaugiuosi, kad daugiausia turime LEGO ir knygų. Jas perkame, kartais gal net per daug, bet šeimoje jas skaitome“, – asmenine patirtimi dalijasi I. Alkovskienė.
Kalėdos – laikotarpis, kada gali kilti finansinis nerimas
SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė sako, kad tėvams Kalėdų laikotarpis gali kelti daug finansinio nerimo, nes vaikams atsakyti sunku, norisi dovanoti jų išsvajotus daiktus net jei tam nėra finansinių galimybių. Kaip minėjo ir psichologė, finansų ekspertė šiam laikotarpiui pataria ruoštis iš anksto, taip pavyks išvengti neplanuotų išlaidų ir liūdesio vaikų akyse.
„Pirmiausia, paaiškinkite ir priminkite vaikui jūsų šeimos vertybes. Priminkite, kad svarbiau negu dovanos yra draugystė, šeima, sveikata. Kad geras žodis ar komplimentas gali būti puikus būdas parodyti meilę ir rūpestį ir kad tai džiugina dar labiau negu dovanotas daiktas. Padėkite vaikams atskirti kas yra norai, o kas yra poreikiai. Tai puiki proga mokyti finansinio raštingumo. Taip pat skatinkite vaikus pagaminti dovanas, kurios nekainuotų: pavyzdžiui, atvirutes su linkėjimais. Palaikykite ir padėkokite, parodykite savo džiaugsmą, kaip jūs vertinate tokius vaiko darbelius. Vaikui tai padės suprasti, kad džiaugsmą galima pasiekti ir kitais būdais, ne gavus naują daiktą.
Sudarykite kalėdinių norų sąrašą su vaiku kartu. Ribokite norų skaičių, atsižvelgdami į savo finansines galimybes. Visada galite rasti kūrybiškų ir vaikų suprantamų būdų, kaip paaiškinti, kad kalėdinių dovanų biudžetas irgi yra ribotas. Pavyzdžiui, galite pasakyti kad iš Kalėdų senelio gavote žinią, jog galima laiške paminėti tik tris norus arba tik vieną. Padėkite vaikui apsispręsti, kurie norai yra svarbiausi. Jei vaikas prašo itin brangių dovanų, nepabijokite priminti, kad Kalėdų senelis ne visas dovanas gamina pats, dalį jų perka ir turi daugybę vaikų, kuriuos reikia aplankyti, todėl negali išpildyti visų norų. Taip pat galite ir patys paruošti Kalėdų senelio laiško formą, kuriame nebūtų itin daug vietos dovanų sąrašui arba jis būtų su konkrečiomis gairėmis“, – patarimais dalijasi finansų ekspertė.
S. Strockytė-Varnė atkreipia dėmesį, kad ne visi vaikai tiki Kalėdų senelių, ypač vyresni, tačiau ir pastarieji tikisi po Kalėdų eglute rasti tai, ko trokšta. Šiuo atveju ji siūlo kartu su vaikais paieškoti, kiek jų norimos dovanos gali kainuoti ir ar tai įmanoma įgyvendinti.
„Kokią pinigų sumą skirti Kalėdų dovanoms, turėtų nuspręsti tėvai, priklausomai nuo finansinių galimybių. Remiantis praėjusių metų apklausos duomenimis, 35 proc. gyventojų teigia, kad Kalėdų dovanoms biudžetas siekia nuo 100–250 eurų. Pusė šios sumos, o kartais ir daugiau, būna skirta vaikų dovanoms. Dovanomis visada lengviau pasirūpinti tiems, kurie planuoja iš anksto, sukaupia pinigų dar iki švenčių, sudaro sąrašą ir tuomet belieka pasinaudoti šventinio laikotarpio pasiūlymais, akcijomis ir dovanas nupirkti galbūt net pigiau negu planavo“, – pataria S. Strockytė-Varnė.