Apie tai, kas iš tikrųjų yra tinkamas patalpų vėdinimas ir kiek jis kainuoja – pokalbis su ekspertais.
Efektyvus vėdinimas – tarp remiamų priemonių
Ventiliacijos ir rekuperacijos sistemų pertvarkymas, keitimas arba įrengimas renovuojant daugiabutį – viena iš svarbiausių energetinio efektyvumo priemonių. Jos įgyvendinimą remia valstybė, tad šių sistemų įrengimą arba atnaujinimą galima drąsiai įrašyti į investicijų planą, pagal kurį renovuojamas daugiabutis, tikina už Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimą atsakingos Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) specialistai.
„Drėgmė daugiabučiuose gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, kilti nuo pamatų, jei yra plyšių, skverbtis pro sienas, arba susidaryti dėl kiauro stogo. Kol namas nerenovuotas, langai nėra sandarūs ir nuolat vyksta natūralus vėdinimas. Senesnės statybos daugiabučiuose nuo vėjo net užuolaidos kilnojasi.
Esant tokioms sąlygoms minėti procesai – pelėsio, grybelio atsiradimas – nevyksta. Tačiau, kai namą atnaujina, jis tampa daug sandaresnis. Prie drėgmės pridėję šilumą ir prastą oro cirkuliaciją, gausime puikią terpę nepageidaujamiems procesams sustiprėti“, – pasakoja R. Ausiejienė.
Kas laukia po atlapotų langų epochos pabaigos?
Tinkamas vėdinimas – viena iš pagrindinių priemonių, galinčių užkirsti kelią pelėsių augimui bei kitoms bėdoms, tačiau problema ta, jog dauguma žmonių sunkiai prisijaukina šiuolaikiško vėdinimo idėją.
„Daugelis yra pripratę, kad vėdinimas vyksta savaime ir grynas oras į patalpą patenka per atdarus langus, nesandarias sienas ir t. t. Nieko papildomai pirkti ir daryti nereikia. Tačiau vėdinant tokiu būdu prarandama labai daug šilumos, o mažų šilumos kainų laikai seniai pasibaigė, tad reikia ieškoti naujų vėdinimo sistemų“, – pasakoja R. Ausiejienė.
Vienas iš tokių būdų – dažnai daugiabučių renovacijos kontekste nuskambantys žodžiai „rekuperatorius“ ir „rekuperacinė vėdinimo sistema“. Nors jie skamba egzotiškai, rekuperatorius toli gražu nėra naujas išradimas. Jis buvo naudojamas ir Lietuvoje dar sovietinės valdžios laikais.
Tiesa, tuomet rekuperatoriai buvo montuojami tik labai didelėse patalpose, suprantant, kad jas vėdinant natūraliu būdu išmetami labai dideli šilumos kiekiai. O štai rekuperacinių vėdinimo sistemų istorija gyvenamuosiuose namuose – kur kas trumpesnė, ir būtent todėl daugeliui žmonių jie tampa tikru atradimu.
Ar visi įpirks gaivų orą bute?
Uždavus šį klausimą, R. Ausiejienė grįžta prie šiuo metu visuomenėje gajaus požiūrio į ventiliacijos sistemas: „Viskas priklauso nuo prioritetų. Dauguma žmonių jau nebegaili pinigų patogiems drabužiams, skiria daug dėmesio namų interjerui, vizualiniams būsto dalykams. O apie patogaus ir komfortiško būsto pagrindą – gryną orą – pagalvojama retai. Pinigai išleisti vėdinimui vis dar daugeliui atrodo „išleisti neaišku kam.“
Dar daugiau – iš nežinojimo kyla mitas, kad naujos vėdinimo sistemos jau panaudotą orą grąžina atgal į patalpą. Pašnekovė pabrėžia, kad iš tikrųjų į patalpą grąžinama tik šiluma, o panaudotas oras išleidžiamas į išorę.
Kaip pasirinkti tinkamą rekuperatorių?
Daugelis žmonių taip pat baiminasi, jog dėl informacijos stokos išsirinks netinkamą vėdinimo sistemą. Ekspertė pataria kuo daugiau domėtis naujomis vėdinimo sistemomis bei išdėsto trumpą vėdinimo sistemos pradžiamokslį: „Renkantis rekuperatorių, svarbu atkreipti dėmesį, kiek jis grąžina energijos, ar neužšąla žiemos metu, koks jo triukšmo lygis ir kurioje vietoje jis bus montuojamas. Taip pat labai svarbu, kad aparatas turėtų kuo didesnes valdymo galimybes. Visi esame skirtingi, vieniems reikia daugiau gaivaus oro, o kitiems – mažiau.
Be to, aktualu, kad vėdinimo įrenginys intensyviau dirbtų būtent tada, kai visi susirenkame namuose. Tad pirmiausia siūlyčiau atkreipti dėmesį į ekonominius ir patogumo rodiklius“, – pasakoja R. Ausiejienė ir priduria, kad Lietuvoje netrūksta naujų vėdinimo sistemų gamintojų bei montuotojų, tad daugiabučių gyventojai, planuodamiesi tokios sistemos įsirengimą, tikrai gali gauti kokybišką konsultaciją dominančiais klausimais.