Trumpuose grafiniuose epizoduose vaizduojamos istorijos išgalvotos, tačiau pagrindiniai Sovietų Sąjungos veikėjų vardai ir tarnybos metodai nepakeisti. Projekto autoriai siekia atkreipti jaunuolių dėmesį į sovietų nusikaltimus Lietuvoje ir partizaninio judėjimo svarbą.
Kažkur, laukų horizonte, nuo vieškelio kyla dulkių debesis, kuris Koplytstulpių kaimo gyventojams neša nelaimę. Laukuose karves ganantis berniūkštis akimis palydi pro jį dardančią sovietų armijos garnizono koloną. Jos priekyje važiuoja visureigis, kuriame, šalia vairuotojo, sėdi majoras Krasnojadovas.
Į kaimelį įvažiuoja raudonosios armijos kolona, armijos kariai iškelia raudonas vėliavas. Kaimo gyventojai puola slėpt vaikus, užsidaro namuose. Iš visureigio šiaip ne taip pilvą išverčia majoras ir pasilypėjęs aukščiau užbliauna:
Kariai pradeda rusiškai keiktis. Traukia automatus ir veržiasi į trobas.
Vietos gyventojai apimti siaubo, aplinkui girdisi pagalbos šūksniai ir aimanos. Į daugiavaikės šeimos kiemą įsiveržia keturių sovietų karių būrys. Jie pririša tėvą prie kiemo kryžiaus ir pradeda tikrint trobos vidų.
Rusai atplėšia klykiančią berniukų trijulę nuo motinos ir tempia juos į kiemą. Kieme kiti du kariai muša ir kamantinėja tėvą.
Kaime pasigirsta garsiakalbių transliuojamas Krasnojadovo balsas:
Tamsoje, prie blausios lemputės šviesos, pro langą matosi riebus Krasnojadovo snukis, į kurį pila degtinę. Kalbėdamas su kitais kariškiais, jis kvatojasi.
Už kiemo tvoros, tamsoje – Kapitonas Siaubas:
