Kodėl pirkėjai renkasi apsipirkti užsienio platformas
„Pirmiausiai klausėme vartotojų, kas lemia jų sprendimą pirkti užsienyje. Didžioji dalis pirkėjų (47 proc.) pasirenka užsienio platformas dėl to, kad jie gali surasti prekes, kurios yra pigesnės nei vietinėje rinkoje. Atrodytų keista, nei vietinėje rinkoje turėtų būti pigiau, bet ši apklausa parodė, kad kaina yra tikrai svarbu, ir pirkėjai sugeba užsienyje surasti prekes pigiau, nei savo rinkoje.
Taip pat prekių įvairovė, asortimentas, galimybė prisitaikyti produktą sau pačiam yra be galo svarbu. Virš 38 proc. apklaustųjų sako, kad užsienyje pirkdami jie gali rasti didesnį produktų pasirinkimą. Su dabartine informacijos sklaida sužinoti ir galimybe per sekundę sužinoti, kas vysta pasaulyje, vartotojai sužino apie prekes, produktus, naujus sprendimus, ieško jų vietinėje rinkoje ir dažniausiai jų neranda. Tai paskatina juos eiti į užsienio platformas, ieškoti produktų, kurių nėra jų rinkoje. Tai yra vienas iš faktorių.
Taip yra svarbi prekių kokybė, daugelis vartotojų (32 proc.) pripažįsta, kad užsienio platformose galis surasti prekes, kurios ne tik yra pigesnės, platesnio asortimento, bet ir kokybiškesnės.
Buvusi pozityvi patirtis skatina pirkėjus vis dažniau eiti į užsienio platformas ir ten aktyviai apsipirkinėti. Žinoma, didelė dalis apklaustųjų sako, kad siuntimo kaštai yra svarbu, ir paradoksalu, bet siunčiant iš užsienio jie gali gauti mažesnius siuntimo kaštus, nei pirkdami vietinėje rinkoje“, – pastebi M. Pivoriūnas.
Daugiau nei pusė pirkėjų ieško prekių užsienyje – štai kurių šalių dažniausiai
„Tendencija užsienio prekybai, e-komercijai yra labai pozityvi. 55 proc. pirkėjų perka užsienio platformose, vietinėse – 45 proc. Kiekvienas regionas turi savo tendenciją, pirkėjų preferencijas. Jeigu žiūrėti į Europą, aktyviausia yra kaimyninė Lenkija, net 97 proc. jos pirkėjų ieško prekių užsienyje.
Pasaulyje daugiausiai internetu nuperkama drabužių ir avalynės
Praėjusieji metai, pasak įmonės vadovo, parodė, kad rinka sugrįžo į ankstesnes vėžes, nes per pandemiją tam tikrų prekių paklausa buvo išaugusi. Laisvalaikio prekės, drabužių ir avalynės prekių populiarumas buvo nukritęs, nes kai sėdi namuose daugumai vartotojų nebuvo labai svarbu, kaip esi apsirengęs.
Praėjusių metų apklausa parodė, kad dominuojantys produktai pasaulinėje rinkoje yra drabužiai ir avalynė (63 proc.), tuomet elektroninės prekės (33 proc.), kosmetika (24 proc.), maistas ir gėrimai bei baldai po 15 proc., maisto papildai (14 proc.), knygos (13 proc.), namų apyvokos prekės (11 proc.)
Žiūrint į kitus regionus, pavyzdžiui, Ameriką, tai joje 39 proc. perka užsienyje. Nors procentas mažesnis, bet žiūrint į rinkos dydį ir potencialių vartotojų skaičių, tai yra milžiniški rodikliai. Lotynų Amerika: Brazilija ir Argentina – dvi didžiausios rinkos, kur daug vartotojų perka užsienyje. Afrika ir Artimieji rytai – apie 67 proc. perka užsienyje, tai yra vieni aktyviausių e-komercijos pirkėjų, kurie žvalgosi prekių svetur. Ir, žinoma, Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas: Kinija, Indija, Tailandas, Malaizija, Australija, čia pirkėjų iš užsienio skaičiai panašūs į Europos.
40 proc. kiniečių apsiperka užsienio platformose. Tai, kaip ir Amerika, yra didžiulė rinka su milžiniškomis galimybėmis. Vėlgi atrodytų keistai, nes Kinija yra visų prekių fabrikas pasaulyje, bet daug vartotojų prekių ieško įsigyti būtent užsienyje. Ši rinka gali būti potenciali rinka mūsų šalies eksportuotojams, e-komercijos žaidėjams", – pataria „DHL“ atstovas.
Europoje svarbus tvarumas, daugiausiai parduodama mados industrijos prekių
Europos regione išsiskyrė tvarumo aspektas – 67 proc. pirkėjų sakė, kad jiems tvarumas svarbu ir atsižvelgia pirkdami į šį aspektą.
„Europos pirkėjai perka daugiausiai mados industrijos prekes: avalynę, drabužius. Tad jeigu turime Lietuvoje prekės ženklą, kuris yra šiame segmente, tai o potencialas tikrai didelis.
Dėl plačiai išvystyto logistikos tinklo Europos vartotojai didelį dėmesį kreipia į pristatymo greitį - nori, kad prekės būtų pristatytos greitai. Bet reikia žiūrėti į kiekvieną šalį, kokie yra tos šalies lūkesčiai: vienoje šalyje tai gali būti dvi dienos, kitur, kaip pavyzdžiui, Suomijoje pirkėjams yra puiku, kai prekė pristatoma ir per tris dienas – jiems tai yra greitai.
Žema kaina, kaip ir visur yra svarbus reiškinys, nors apie 50 proc. sako, kad kaina nėra taip svarbu, tai tikrai yra galimybė parduoti aukščiausios kokybės produktus.
Jeigu norite dalyvauti aktyvioje Lenkijos rinkoje, reikia turėti kelias pristatymo opcijas. Vos ne pusei gyventojų Lenkijoje yra svarbus pristatymas į paštomatus, tuo tarpu UK rinkoje paštomatų rinkos populiarumas yra išties labai labai mažas. Tad planuojant pardavimus Europoje, reiktų atsižvelgti į kiekvienos šalies specifiką.
Vis dar didelis procentas baiminasi sukčių, bet metai iš metų jis mažėja, tai reiškia, kad pasitikėjimas užsienio pardavėjais didėja, vėlgi, tai yra didelė galimybė Lietuvos prekeiviais“, – tyrimą komentuoja M. Pivoriūnas.
Šiaurės Amerika: amerikiečiai pripratę prekę gauti greitai
„Tai yra „Amazon“ rinka ir 9 iš 10 apklaustųjų pripažįsta, kad perka būtent šioje platformoje. Net ir žiūrint plačiau – „Amazon“ praėjusiais metais daugiau siuntų gabeno nei tikslinės specializacijos – siuntų gabenimo bendrovės. Tai parodo šio platformos giganto mastą ir galimybes“, – pastebi M. Pivoriūnas.
Pasak tyrimą pristatančio eksperto, didžioji dalis Amerikos pirkėjų (76 proc.) turėjo teigiamą patirtį pirkdami užsienyje, jie sakė, kad patiko pirkimas, kad lūkesčiai buvo patenkinti: „Žinoma, pristatinėjant prekes į Ameriką, ruošiantis prekiauti toje rinkoje, yra labai svarbus pristatymas. „Amazon“ galima sakyti išpaikino vartotoją, nes prekės pristatomos vos ne tą pačią dieną. Tad Amerikos vartotojai tikisi panašaus serviso ir užsienyje.
Kas daro įtaką vartojimo įpročiams ar pasirinkimui užsienyje? 39 proc. apklaustų šios rinkos dalyvių sako, kad naudojasi socialiniais tinklais. Reiktų į tai atsižvelgti, planuojat sklaidą“.
Azija, Ramiojo vandenyno šalys ir Kinija: dažnai perka mobiliaisiais telefonais socialiniuose tinkluose
„Jeigu norite prekiauti Azijoje, turite turėti sprendimą, pritaikytą mobiliesiems telefonams – beveik 80 proc. pirkėjų perka telefonais. Ieškant platformų, tai „Alibaba“ vis dar yra viena didžiausių Kinijoje, bet ji labiau aktuali vidaus rinkos pardavimams. Žiūrint į užsienio prekybą, auganti žvaigždė yra „TikTok“. Tai yra pakankamai perspektyvus kanalas, jeigu norite prekiauti į Kinijos rinką.
Vėlgi, pristatymo laikas, čia irgi svarbus. Štai Tailando pirkėjai sakė, kad jeigu yra lėtesnė opcija, jie greičiausiai tos prekės išvis atsisakys.
Beveik pusė apklaustųjų pasisakė, kad perka per „WeChat“ kanalą Kinijoje, tai vėlgi, jeigu norite būti sėkmingi rinkoje, tai šis kanalas turėtų būti svarstomas.
Bendrai Azijos rinka išskiria tuo, kad kad jos vartotojams didelę sprendimų padeda priimti socialiniai tinklai ir pirkdami prekes juos naudos kaip apsipirkimo platformas“ – pastebi M. Pivoriūnas.
Pasaulyje daugiausiai internetu nuperkama drabužių ir avalynės
Praėjusieji metai, pasak įmonės vadovo, parodė, kad rinka sugrįžo į ankstesnes vėžes, nes per pandemiją tam tikrų prekių paklausa buvo išaugusi. Laisvalaikio prekės, drabužių ir avalynės prekių populiarumas buvo nukritęs, nes kai sėdi namuose daugumai vartotojų nebuvo labai svarbu, kaip esi apsirengęs.
Praėjusių metų apklausa parodė, kad dominuojantys produktai pasaulinėje rinkoje yra drabužiai ir avalynė (63 proc.), tuomet elektroninės prekės (33 proc.), kosmetika (24 proc.), maistas ir gėrimai bei baldai po 15 proc., maisto papildai (14 proc.), knygos (13 proc.), namų apyvokos prekės (11 proc.)
„Jeigu turite prekių iš šių segmentų, žinant, kad pirkėjai užsienyje nusiteikę pozityviai, galite drąsiai bandyti prekiauti kitos šalyse, aišku prieš tai išsinagrinėjus konkrečią rinką“, – pataria M. Pivoriūnas.
Socialinių tinklų įtaka pirkėjui: lyderis – „Facebook“
„Apklausėme, kokie tinklai daro didžiausią įtaką apsipirkimui, tai vis dar didžiausią įtaką daro „Faceebok“, tai yra 38 proc. visų apklaustųjų.
Antroje vietoje „Instagram“ (29 proc.), trečioje – „TikTok“ su 16 proc., nors nemanau, kad tai atspindi tikrąjį skaičių, nes jeigu kitose platformose perka suaugusieji, turintys mokėjimo korteles, o „TikTok“ platformoje daugiausiai yra vaikai, kurie paskatinti šio tinklo, pamatę kažkokias jiems įdomias prekes eina pas tėvus ir prašo jas pirkti. Tai išties labai populiarėjanti platforma.
Kitas dalykas, štai Australijoje 41 proc. apklaustų pirkėjų neturi įtakos socialiniai tinklai jų pirkimams, kai tuo tarpu Kinijoje jie daro įtaką net 97 pirkėjų, būtent juose jie ieško prekių, kad jiems tai daro įtaką, žiūri, kokie įvertinimai, atsiliepimai“, – pastebi M. Pivoriūnas.
Tvarumo tendencijos kuo toliau, tuo svarbiau: Skandinavijos šalyse parduoti netvarią prekę – šansų nedaug
„Tvarumas yra tas faktorius, kurio reikšmė kasmet didėja, mes tai matome iš tyrimų. Jeigu prieš 5 metus jis buvo retai kada minimas arba minimas tam tikrose rinkose, tai šiandien vis daugiau matome, kad tvarumas tampa lemiamu elementu faktoriumi priimant sprendimą.
Net 71 proc. pirkėjų pripažįsta tvarumo svarbą. Tad prieš prekiaudami kažkurioje rinkoje turite pasidaryti namų darbus, įvertinti savo produktą, veiklą ir iš tvarumo pusės: ar pakuotė tvari, ar bendrai esate kaip įmonė tvari, ar renkatės tvarius prekės pristatymo būdus. Vartotojai už tai būna pasirengę daugiau sumokėti. Arti 30 proc. apklaustųjų sakė, kad bet kuriuo atveju nori mokėti už tvarią prekę, už tvarų siuntimą. 44 proc. sakė, kad galėtų sumokėti būtent už tai. Kas parodo, kad tai labai svarbu šiandieniam pirkėjui.
Tad renkantis logistikos partnerį, pakuotę gaminantį tiekėją, tvarumas turėtų būti vienas iš akcentų, ar įmonės gali tai suteikti, nes tam tikrose rinkose kaip, pavyzdžiui, Skandinavijos, praktiškai tai yra privaloma. Tad, kad jūsų produktas ar prekė įgytų konkurencinį pranašumą, reiktų ir patiems galvoti tvariai“, – įsitikinęs M. Pivoriūnas.
Apie naujausias e-komercijos tendencijas, strategijas ir praktinius patarimus iš rinkos lyderių siekiant sėkmės globalioje rinkoje jau galima sužinoti „E-Export Nation Lithuania“ akademijoje, o norintys pradėti sėkmingą e-prekybą užsienyje kviečiami registruotis į nemokamą GlobalShop akademiją Inovacijų agentūros svetainėje iki balandžio 24 d.