Papasakokite apie pačią pradžią. Kaip gimė pati idėja dirbti būtent su linu? Kada ir nuo ko pradėjote?

Verslas ir verslumas mane lydi nuo vaikystės. Šeimoje buvome skatinami, mokomi verslumo, tad viskas dėliojosi labai natūraliai, tik niekada neskubėjau. Rinkau gan plačią patirtį dirbdama samdomą darbą. Linas kaip audinys man asmeniškai yra artimas. Taip pat labai svarbi kokybė. Tai – vienas pagrindinių kriterijų dirbant.

Verslas labai organiškai atsirado ir augo. Įmonė įkurta 2021 m. Dar kokiais 2014-aisiais dirbome ir samdomus darbus, ir kūrėm savo veiklą, tik tuo metu verslu dar to nevadinom. Viskas vyko su šeimos palaikymu ir pagalba. Startavau viena, buvo etapas, kai pagelbėjo sesuo, o jau kai buvo išgrynintas prekės ženklas, suformuotas produktų asortimentas – prisijungė ir mano vyras.

Simonos ir Povilo kuriami ir į užsienį eksportuojami lino gaminiai

Esu marketingo specialistė, samdomam darbe dirbau labai plačiai – nuo produktų iki įmonės ar korporacijos prekės ženklo, nuo internetinės prekybos iki pardavimų prekybos centruose, dirbau ir su užsienio klientais. Strateginiai sprendimai, platus požiūris – mano darbo dalis. Todėl kuriant produktus ir verslą man buvo kiek lengviau, nes panaudoju visą sukauptą patirtį. Vyras dirba su gamyba, finansais, kitais techniniais ir skaitmeniniais sprendimais. Abu naudojam savo stipriąsias puses, o ten, kur reikia pagalbos, – jos prašom ir buriame komandą. Taip pat daug mokomės ir adaptuojamės pagal esamą poreikį. Taigi tai – šeimos verslas, tačiau turime daug pagalbos iš šono, komanda pasibarsčiusi po visą Lietuvą, o ir mes patys Vilnių neseniai iškeitėm į ramesnį Lietuvos kampelį – Kretingą.

Kuriant verslą, mums labai svarbios mūsų asmeninės vertybės – sąžiningumas, darna su savimi ir aplinka, darbas su malonumu savu tempu. Būtent jomis vadovaujantis sudėliotas verslo pamatas, gamyba, bendravimas su klientais, kolegomis, partneriais. Vadovaujamės principu, kad daiktai padeda įsipatoginti žmogui. Žmogus sau kuria jaukią ir patogią erdvę, kurioje gyvena, ilsisi, bendrauja, kuria ir puoselėja santykius. Kad būtų patogiau, mūsų asortimentas sudėliotas taip, kad audiniai tarpusavyje derėtų ir vienas kitą papildytų.

Simona Vaičienė

Visgi daiktų tikrai nereikia daug. Sąmoningas vartojimas mus skatina dirbti kokybiškai ne tik siuvant gaminius naujiems namams, bet ir komunikuojant su klientais – prieš įsigyjant daiktus, siūlome pagalvoti, ar tikrai jų reikia, ar spalvos tiks naujiems namams – siunčiame pavyzdžių nuotraukas, padedame išsirinkti tinkamą dydį ir pan. Įsigijus daiktą ir apsigalvojus, kviečiame jį padovanoti artimiesiems Kalėdų, įkurtuvių, gimtadienio ar kita proga, o ne grąžinti atgal, taip pamirštant aplinką – CO2 emisija, kuro sąnaudos, žmonių darbas, pakuotės ir t.t. Galvojame ir apie daugkartinį pakuočių panaudojimą, o jei jos nereikalingos – kviečiame išrūšiuoti.

Per visą laikotarpį, kiek vystote „Thing Stories“ veiklą, kas buvo didžiausias iššūkis, o gal didžiausia pamoka, dovana? Ar buvo momentų, kuriuos reikėjo susikaupus „išbūti“, o gal kaip tik įvykių, kurie atvėrė akis verslo vandenyse ir paskatino imtis drastiškų pokyčių?

Buvo iššūkių ir tikrai dar jų bus, nes gyvenimas vyksta ir jo etapai nuolat keičiasi. Ir čia tiesiog turim prisitaikyti. Beje, visus iššūkius priimam kaip galimybes augti, nes po kiekviena problemyte jos „suvadybinimas“ atveria plačius klodus ir dažniausiai išsisprendžia visai gerai [šypsosi, aut. past.].

Pati pradžia buvo sudėtinga , nes turėjome tikrai ypatingai ribotus finansus. Daug ką pasidarėm patys ir tik kai kur prašėmės pagalbos. Žinoma, man kiek paprasčiau, nes pasinaudodama savo turima patirtimi sutaupiau gerą gabalą kaštų: konkurentų analizės, prekės ženklo pozicionavimas, pardavimo strategijos, produktų asortimentas, kainodara, logistikos galimybės. Davėm sau erdvės augti. Ir kai jau pardavimai pasiekė tiek, kad apsimokėjo išeiti iš darbo, – tuomet vienas po kito su vyru pradėjome darbuotis su savo prekės ženklu, produktų asortimentu.

Vėliau atėjo pandemija ir karantino metas – baimės, neapibrėžtumas, nežinomybė, jokių socialinių garantijų. Čia tikrai buvo reikalų, nes abu neseniai išėję iš darbų, socialinių garantijų nulis, pajamos irgi nulinės [šypsosi, aut. past.]. Bet kai uždaro duris – eini ieškoti praviro lango, t.y. darai tai, kas nuo tavęs priklauso, o visa kita palieki savieigai. Tai mes tiesiog dirbom tuos darbus, prie kurių nebuvo laiko darbuotis įprastu metu. Nuslūgus pasauliniam išgąsčiui ir visiems užsidarius namuose, internetas suūžė. Ir mes pataikėme į šitą sūkurį. Ir tada jau darbavomės pasiraitoję rankoves. Daugiausia dviese [šypsosi, aut. past.].

Simona Vaičienė su vyru Povilu

Pandemijos metu esame turėję istoriją, kai buvo pamesta visa paletė siuntų su Black Friday klientų užsakymais. Naujų gamyba užtruko, jų teko laukti nuo spalio iki pat kovo. Kai kuriems klientams iš turimų audinių likučių pasiuvę užsakymus išsiuntėm su pavėlavimu. Svarbiausia, spėjom iki Kalėdų. O dalis liko laukti iki pat kovo mėnesio, kai gavome audinių papildymus. Visgi čia svarbiausia buvo komunikacija su klientais. Buvo tik pora klientų, kurie paprašė grąžinti pinigus, visi kiti laukė savo užsakymų. O sulaukę dėkojo, rašė penkių žvaigždučių atsiliepimus, o po kiek laiko grįžo atgal ir pirko pakartotinai. Iš šito gavom labai gerą pamoką – kai atlieki gerą klientų aptarnavimą, o, pasirodo, tokį ir darėm, tuomet viskas baigiasi net labai gerai. Čia mūsų didelė stiprybė ir vertybė.

Galiausiai, kuriant šeimos verslą, santykiai gali irgi tapti tam tikru išbandymų tašku. Kai pradėjom dirbti kartu su vyru, tikrai buvo labai daug emocinių susiderinimų. Namuose kartu ir darbe kartu. Santykiai kinta – nebe vien vyras ir žmona, bet ir kolegos, bendradarbiai. Čia reikia ypatingos tolerancijos vienas kitam, ego pastūmimų į šonus, kantrybės, išklausymo. Žinoma, būna ir karštų akimirkų, kai labai sudėtinga susiderinti. Bet mes sutarėm ties svarbiausiais aspektais – kokio verslo norim, kokiais principais dirbam, esam susiskirstę sritis, kuriose kiekvienas darbuojamės, kuo dalinamės. O visa kita – detalės, kurias aptarinėjant tikrai būna visko, ir didesnių emocijų, bet jos greit nurimsta. Reikia derintis ir vaikų auginimą, šeimos laiką. Turim sekmadienius, kurie yra tik šeimos diena ir niekaip kitaip. Mes dirbame su malonumu, noriu tikėti, kad ir su mumis dirbantys žmonės taip pat mėgaujasi darbu, mūsų kuriamais produktais.

Kalbant apie užsienio rinką, kada ir kaip į ją įžengėte ir kurios šalys yra didžiausios lietuviškų lino produktų mylėtojos?

Mes pradėjom nuo dviejų tarptautinių, plačiai pasaulyje žinomų prekybos platformų ir esame tik eksportuotojai. Šiais metais pasileidom savo internetinę svetainę, kurioje turim lietuvių kalbą, padarėme dvikalbį su galimybe lietuviams įsigyti mūsų kuriamų lino gaminių. Lietuvių rinką testuosime, žiūrėsim, kaip seksis, bet prioritetas ir esminė orientacija yra į užsienio rinką, Lietuvą paliekame savieigai. Lino siuviniai namams dažniausiai keliauja į JAV, Australiją, Kanadą, Vokietiją, Jungtinę Karalystę ir kitas Europos bei viso pasaulio šalis.

Simonos ir Povilo kuriami ir į užsienį eksportuojami lino gaminiai

Kaip manote, kas apskritai lėmė jūsų sėkmę užsienio pirkėjų tarpe? Kur yra tas „cinkelis“, dėl ko žmonės iš nutolusių kampelių randa būtent jus ir apskritai perka lietuvišką produktą?

Internetinėse platformose esmė – išsireitinguoti paieškose, darbas su reklama tuose kanaluose. Tai čia ir dirbam. Taip pat produkto pateikimas, kokybė, logistika, klientų aptarnavimas. Kai teisingai suplaki kokteilį, tuomet gaunasi visai geras rezultatas [šypsosi, aut. past.].

Galiausiai, trys esminiai patarimai lietuviškam verslui, norinčiam įkelti koją į užsienio rinką. Ką išmokote patys mėginimų ir klaidų keliu, ką galite draugiškai patarti kitiems?

Pirmiausia, vertybių išsigryninimas ir jų laikymasis. Kai esi tvirtas savo ašyje, žinojime, kas esi ir kur eini, tuomet viskas labai paprasta ir aišku. Lieka tik eiti savo apsibrėžtu keliu. Realiai tas vertybes, kuriomis vadovaujamės asmeniškai kaip žmonės, perkeliame ir į verslą. Ir taip sukuriame organišką, malonią aplinką, kurioje patiems gera būti.

Antra, nuoseklumas ir lankstumas. Kai žinai, ką turi daryti, tai ir darai. Ir tai daryti reikėtų labai nuosekliai, nepaisant iššūkių, tendencijų ir pan. Žinoma, nereikia būti ir kategoriškam. Lankstumas padeda išvengti klaidų ir pasikeitus situacijai ar pamačius, kad X sprendimas buvo neteisingas, ieškoti naujų galimybių.

Galiausiai, nuolatinis mokymasis yra tiesiog privalomas elementas šių laikų versle. Technologijos labai greitai tobulėja ir mes turime prisitaikyti prie jų. Kitu atveju tiesiog iškrentame arba turime rinktis kitą verslo modelį.

Apie naujausias e-komercijos tendencijas, strategijas ir praktinius patarimus iš rinkos lyderių siekiant sėkmės globalioje rinkoje jau galima sužinoti Inovacijų agentūros „E-Export Nation Lithuania“ akademijoje, o norintys semtis žinių apie prekybą rytų ir vidurio Europoje, kviečiami iki spalio 23 d. prisijungti prie nemokamos „Allegro“ akademijos.

Šaltinis
Temos
Specialusis projektas „Pasaulis yra mažas“
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją