Patentai, leidimai ir licencijos
Kadangi technologijos, o ypač su dar nebuvusiomis susiję reikalavimai, kinta itin sparčiau, jų kūrėjams bei platintojams būtina stebėti dinamiškai kintančią situaciją. Inovacijų agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė Toma Lankauskienė sako, kad reikalavimai labai priklauso ir skiriasi nuo technologijos pobūdžio ir to, į kokias konkrečias rinkas ketinama eksportuoti. Ji pateikė pagrindinius reikalavimus, kuriuos turėtų žinoti inovacijų verslai.
Eksporto licencija: jei planuojama eksportuoti tam tikras technologijas ar produkciją. Ji gali skirtis priklausomai nuo eksportuojamų prekių tipo ir paskirties šalies.
Tarptautinės prekių klasifikacijos (HS kodas): prieš eksportuojant, svarbu teisingai klasifikuoti savo prekes pagal tarptautines prekių klasifikacijos sistemas. Tai padės nustatyti taikomus muitinės ir eksporto reikalavimus.
Patentai ir intelektinė nuosavybė: jei technologija yra patentuota, gali prireikti leidimų ar sutarčių su kitomis šalimis, norint ją prekiauti užsienio rinkose.
Reguliavimo reikalavimai: gali būti specifinių reguliavimo reikalavimų, susijusių su technologijos panaudojimu, saugumu, aplinkosauga ir kt. Kiekviena šalis gali turėti skirtingus reikalavimus.
Eksporto dokumentacija: be leidimų, gali prireikti įvairių dokumentų, pavyzdžiui, eksporto deklaracijos, komercinių sąskaitų faktūrų ir kt.
Prekių sertifikavimas: gali prireikti sertifikavimo, patvirtinančio, kad technologija atitinka tam tikrus tarptautinius arba konkretaus regiono standartus ir reikalavimus.
Importo leidimas ar licencija užsienio rinkose: nepriklausomai nuo to, ar yra būtinas leidimas eksportuoti, gali prireikti ir importo leidimo ar licencijos tam tikrose šalyse, kuriose ketinama parduoti savo technologijas.
„1stopVAT“ mokesčių skyriaus vadovė Rūta Švobienė pridūrė, kad kiekvienas skaitmeninių produktų pardavėjas turi būti budrus ir sekti pardavimų apimtis pagal regioną. Šiuo metu daugiau nei šimtas pasaulio šalių (ir sąrašas vis ilgėja) jau turi galiojančius įstatymus, pagal kuriuos skaitmeniniai produktai parduodami galutiniams vartotojams toje šalyje įpareigojant pardavėją (nepaisant to, kad pardavėjas nėra įsisteigęs toje šalyje) registruotis PVM mokėtoju, produktus apmokestinti PVM ir vykdyti kitas numatytas mokestines prievoles.
„Pavyzdžiui, Europos sąjungoje nuo 2015 metų galioja OSS (anksčiau vadinosi MOSS) sistema, kuri leidžia skaitmeninių produktų/paslaugų pardavėjams vykdyti mokestines prievoles vieno langelio principu, t.y. turėti vieną registraciją, bet kurioje ES šalyje, įgalinančią apmokestinti visus pirkėjus ES atitinkamai pagal rezidavimo šalį, teikti vieną ketvirtinę deklaraciją ir atlikti vieną mokėjimą už visą surinktą PVM“, – sakė R. Švobienė.
Verslui suteikiama galimybė išbandyti naujus produktus
Įmonės, kuriančios inovacijas, atranda vis daugiau galimybių dalyvauti smėliadėžių (angl. sandbox) programose ir badomojoje reguliacinėje aplinkoje išbandyti savo kuriamus inovatyvius produktus bei paslaugas.
Pasak T. Lankauskienės, jau beveik dešimtmetį skatinant inovacijų kūrimą ir vystymą, pasaulyje yra įgyvendinamos smėliadėžės, suteikiančios įmonėms reguliacinį lankstumą ir leidžiančios vystytis bei išbandyti naujas idėjas, produktus, verslo modelius ir paslaugas bandomojoje aplinkoje realiomis sąlygomis, prižiūrint reguliuojančiai institucijai. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, pasaulyje jau veikia per šimtą smėliadėžių. Jungtinės Karalystės finansų rinkos priežiūros tarnybos sėkmingai įkurta pirmoji finansinių inovacijų bandomoji aplinka, paskatino kitas šalis imtis proaktyviai kurti bandomąsias aplinkas ne tik finansų, bet ir sveikatos, krašto apsaugos, viešojo administravimo bei kitose srityse.
Nors pasaulyje yra naudojami įvairūs smėliadėžių veiklos modeliai, tačiau daugeliui jų yra būdingos kelios pagrindinės savybės: norimo išbandyti produkto, paslaugos inovatyvumas ir dar nebuvimas rinkoje, dalyvavimas bandomojoje aplinkoje apibrėžtą laikotarpį – dažniausiai įmonės turi šešis mėnesius išbandyti kuriamas inovacijas. Taip pat – bendradarbiavimas tarp reguliavimo funkciją atliekančių institucijų ir įmonių, kurioms dalyvavimo metu yra teikiamos teisinės konsultacijos.
Šis reguliavimo funkciją atliekančių institucijų ir verslo įmonių bendradarbiavimo modelis yra abipusiai naudingas. Jis ne tik padeda įmonėms gauti reikiamą teisinę ir konsultacinę pagalbą bei ir greičiau į rinką paleisti naujus inovatyvius produktus, mažinant administracinę naštą ir kaštus. Kartu tai leidžia reguliacinę funkciją atliekančioms institucijoms įvertinti turimą reguliacinę bazę ir proaktyviai ją tobulinti.
„Inovatyvios įmonės Lietuvoje gali dalyvauti net keliose smėliadėžių programose. Lietuvos banko (LB) 2018 m. sukurta bandomoji finansinių inovacijų aplinka suteikia galimybę inovatyvių finansinių produktų ir verslo sprendimų kūrėjams išbandyti juos realioje aplinkoje, LB prižiūrint ir teikiant konsultacinę pagalbą. Susisiekimo ministerija, siekdama skatinti sprendimus autonominio transporto, bepiločių orlaivių, daiktų interneto, virtualios realybės, 5G ryšiu paremtos robotizacijos ir kt. srityse įgyvendina „Sandbox“ programą 5G ryšiu grįstų inovacijų skatinimui. Inovacijų agentūra kuria naujų smėliadėžių koncepcijas, kurios yra nukreiptos į identifikuotų iššūkių problemų sprendimą“, – sakė T. Lankauskienė.
Dirbtinio intelekto smėliadėžė. Šiuo metu Lietuvoje nėra atsakingos institucijos, galinčios konsultuoti ir tokiu būdu padėti Lietuvos įmonėms tinkamai pasiruošti ES DI akto įsigaliojimui, tad šios smėliadėžės tikslas yra padėti Lietuvos verslams atitikti DI akto reglamento nuostatas ir suteikti reikalingą ekspertinę pagalbą bei prieigą prie infrastruktūros. Inovacijų agentūra planuotų mokymus dėl DI akto taikymo bei organizuotų ekspertines konsultacijas.
„GovTech“ smėliadėžė. Šiais metais pradėta įgyvendinti pilotinė „GovTech“ smėliadėžės programa. Šios programos metu viešojo sektoriaus institucijos kartu su inovatyviomis įmonėmis testuos dirbtinio intelekto technologija paremtus skaitmeninius produktus, nukreiptus į viešųjų problemų sprendimą. Jeigu inovatyvus sprendimas atlieps keliamus tikslus, bus ieškoma būdų, kaip keisti esamus procesus, reglamentavimą ir vartotojų elgseną, taip, kad produktą būtų galima pilnai naudoti. Šiuo metu vyksta projektų vertinimo etapas, iš viso į programą bus atrinkta 13 viešojo sektoriaus institucijų inicijuotų projektų.
„Miltech“ smėliadėžė. Inovacijų agentūros planuose yra ir gynybos inovacijų skatinimui skirta smėliadėžė. Ji bus kuriama bendradarbiaujant su Lietuvos kariuomene.
R. Švobienė pastebėjo, kad nors ir yra būdų greičiau suprasti naujų produktų platinimo bei apmokestinimo sistemą, kai kuriais atvejais tam prireikia net teismo.
„Per pastarąjį dešimtmetį atsirado ne vienas skaitmeninis produktas/paslauga, kurių tinkamas apmokestinimas vis dar kelią klausimų. Pvz per Covid-19 periodą išpopuliarėjo ir iki šiol daug renginių vyksta gyvai, t.y. realiu laiku, bet virtualioje erdvėje. Kaip tinkamai apmokestinti dalyvavimą tokiuose renginiuose: ar reikėtų remtis apmokestinimo taisyklėmis taikomomis skaitmeniniams produktams ar vis tik reikėtų taikyti tokį patį apmokestinimą, koks taikomas ir įprastiems gyviems renginiams? Konkrečiu atveju prireikė Europos teisingumo teismo išaiškinimo, kad būtų suformuota praktika, kaip tinkamai apmokestinti virtualius renginius“, – pavyzdžiu pasidalino pašnekovė.
Apie naujausias e-komercijos tendencijas, strategijas ir praktinius patarimus iš rinkos lyderių siekiant sėkmės globalioje rinkoje galima sužinoti Inovacijų agentūros „E-Export Nation Lithuania“ akademijoje.