DHL tyrimas atskleidė, kad 2022-aisiais globalizacija pasiekė rekordą, o pernai beveik nemažėjo nepaisant negandų pasaulyje. Kaip manote, kas tai lėmė?
Pirmiausiai, globalizacija yra labai inertiškas procesas ir nepaisant faktorių, neigiamai veikiančių globalizaciją trumpalaikiu periodu (tarptautiniai konfliktai, prekybos karai, pandemijos ar tiekimo grandies sutrikimai), ilgalaikės globalizacijos teikiamos naudos užtikrina šio proceso tolesnį vystymąsi. Platesnės galimybės pritraukti kapitalo, produkcijos ir paslaugų realizavimo rinkų išplėtimas per tarptautinę prekybą, informacijos srautų augimas, prieiga prie darbo jėgos ir talentų tapo daugelio šalių ekonominio augimo ir socialinės gerovės garantu.
Antra, globalizacijos potencialas yra dar neišnaudotas ir egzistuoja daug neišnaudotų galimybių ateities plėtrai. Jei skalėje nuo 0 iki 100% matuotume globalizaciją, kur 0 reikštų visišką šalies izoliaciją, o 100% – vien tik tarptautiniai prekių, informacijos, kapitalo ir darbo jėgos mainai, tai dabartinis globalizacijos lygis atitiktų 25%. Tai reiškia, kad šalys vis dar gyvena daugiau savarankiškai, nei globaliai, o vietinė prekyba, investicijos šalies viduje, darbo jėgos informacijos mainai šalyje yra gerokai didesni nei tarptautiniai.
Ar auganti globalizacija kartu reiškia ir didėjančią migraciją?
Žmonių srautai, darbo jėgos judėjimas yra mažiausiai globalus, lyginant su prekyba, kapitalo arba informacijos srautais. Dauguma žmonių retai palieka savo gimtąsias šalis ir tik 3,6% populiacijos gyvena užsienyje. Tačiau auganti globalizacija, liberalesnės migracijos politikos, senėjanti vakarų visuomenė, darbo jėgos ir talentų paieška sudaro palankias sąlygas migracijai.
Kokiose šalyse ir kuriuose žemynuose šiuo metu globalizacija – didžiausia ir kodėl?
„DHL Global Connectedness Index“ reitinguoja šalis pagal tarptautinę prekybą, kapitalą, informaciją ir žmonių srautus. Jis vertina šiuos srautus dviem aspektais: gylis (tarptautinių srautų/prekybos dydis, lyginant su vietine veikla) ir plotis (srautų pasiskirstymas tarp kilmės ir paskirties šalių t.y. tarptautinių srautų/ prekybos linijų kiekis). Pagal tai pasaulio labiausiai susietų/globalių šalių penketukas 2023-ais buvo: Singapūras, Nyderlandai, Airija, Liuksemburgas, Malta. Tai šalys, kurios dėl savo geografinės padėties, istorijos, palankios mokestinės, įstatyminės politikos, išplėtotos infrastruktūros yra patrauklios tarptautinei prekybai , užsienio kapitalui, informacijos ir darbo jėgos apsikeitimui. Iš regionų pagal globalizacijos lygį pirmauja Europa ir Šiaurės Amerika
Kodėl prekybos augimas skirtingose šalyse yra išskirtinai svarbus žmonių judėjimui tarp jų?
Išties, didžioji dalis pasaulio gyventojų linkusi likti savo šalyje. Tačiau tarptautinės prekybos augimas, užsienio kapitalo pritraukimas gerina šalių ekonominę padėtį, sukuria naujas darbo vietas, kurioms užpildyti dėl vietinės darbo rinkos ypatumų ir/ar dėl specifinių žinių poreikio pasitelkiami užsieniečiai, be to informacijos sklaida ir prieinamumas mažina skepticizmą bei psichologinius barjerus vykti į užsienį darbui ar studijoms.
Kokios prekybos augimo/smukimo prognozės numatomos šiems metams?
Tarptautinis valiutos fondas 2024-iems prognozuoja +3,1% bendrojo pasaulinio vidaus produkto augimą (BVP), o numatomas tarptautinės prekybos metinis augimas sieks +3,4%. Tačiau pasaulio makroekonominę situaciją gali stipriai įtakoti geopolitiniai procesai: karas Ukrainoje, konfliktas Artimuosiuose Rytuose, JAV ir Kinijos santykiai ir panašiai.
Pandemija bei karai sparčiai padidino informacinės sklaidos augimą, kaip manote, ar būtent neramūs laikai turi tam daugiausiai įtakos – žmonės nori daugiau svarbios informacijos ir gauti ją greičiau, o tai didina pasiūlą?
Žinoma, izoliacija ar nežinia dėl ateities (pandemija, karai) skatina užpildyti informacijos vakuumą bei spartina informacinės sklaidos augimą, čia galioja tas pats paklausos ir pasiūlos dėsnis. Taip per pandemiją informacijos, pramogų, turinio paieška internete, elektroninė prekyba tapo vienintelėmis prieinamomis alternatyvomis ribotiems ar dingusiems fiziniams informacijos, prekių ir paslaugų kanalams.
Pasaulis išgyveno ekonominį nuosmukį, tačiau verslai sparčiai plečiasi, pradeda veiklą užsienyje, kaip pavyko taip greitai atsitiesti?
Po kiekvieno ekonominio nuosmukio pastebimas trumpalaikis ir ilgalaikis efektas t.y. trumpuoju periodu augimas juntamas dėl to, kad užpildomas ekonominio nuosmukio metu patirtas paklausos sumažėjimas dėl atidėtų pirkimų, sustabdytų investicijų, taip pat krizės skatina verslą, visuomenę ieškoti naujų veiklos būdų. Įmonės ieško naujų rinkų, siekia produktų diversifikavimo, naujų prekybos, veiklos efektyvinimo būdų. Pavyzdžiui, per pandemiją „sprogusi„ elektroninė prekyba daugeliui įmonių ilgam atvėrė naujas rinkas užsienyje ir prekybos kanalus, nors prieš tai įmonės, galbūt, net nesvarstė apie e-komerciją. Taip sukuriamas ilgalaikis pozityvus efektas.
Akivaizdu, kad globalizacija labiausiai smuko Rusijoje, o kokios ateinančių metų prognozės kitoms šalims?
„DHL Global Connectedness Index“ tyrimai apima 181 šalį ir teritorijas. Todėl iš visų atskirų šalių ir tendencijų gausos galima būtų išskirti kelias. Pirmiausiai, tai didžiausių pasaulio ekonomikų – JAV ir Kinijos tarpusavio santykiai. Jau kurį laiką stebimas ženklus prekybos srautų tarp JAV ir Kinijos mažėjimas. 9 iš 11 globalizacijos faktorių tarp JAV ir Kinijos 2023-ais turėjo mažėjimo tendenciją ir tokia pat tendencija buvo stebima 8 iš 11 Kinijos- JAV tarpusavio santykių faktorių (prekyba, kapitalas, informacija, žmonės). Ši tendencija vyraus ir ateityje, o JAV yra vienintelis didelis prekybos regionas, kuris rodo aiškią „nearshoring„ tendenciją – gamyba perkeliama į Meksiką, grąžinama į pačią JAV, atitinkamai keisdama, informacijos, kapitalo, žmonių ir prekybos srautus.
Taip pat pandemija, karas Ukrainoje, geopolitinė įtampa su Kinija, verčia daugelį Europos ir kitų šalių ieškoti alternatyvių energijos tiekėjų (nafta, dujos) importui (siekiant pilnai atsisakyti bendradarbiavimo su Rusija), taip pat komponentų, tam tikrų prekių, gamybą perkelti iš Kinijos į Indiją, Vietnamą, Filipinus ir kitas šio regiono šalis dėl vis dar pigios ir gausios darbo jėgos.
Taip pat paskutiniais dešimtmečiais stebėta informacijos apsikeitimo sparta ir informacijos globalizacija (apima: internetinių naujienų srautą, mokslinius tyrimus ir straipsnius, mokesčius už naudojimąsi intelektine nuosavybe, tarptautinio interneto pralaidumą, tarptautinį patentavimą) 2022 – 2023-ais sustojo. Geopolitinė įtampa ir nauji apribojimai duomenų srautams, informacijos saugojimui, apsikeitimui gali stipriai suvaržyti šį svarbų globalizacijos aspektą ateityje.