Kas tas PVM ir kaip nustatomas jo dydis?
PVM – tai pridėtinės vertės mokestis, kuriuo apmokestinamos tiekiamos prekės ir teikiamos paslaugos. Jeigu paprasčiau – tai yra vartojimo mokestis, kurį moka kiekvienas gamybos ir prekybos grandinėje dalyvaujantis subjektas. „1stopVAT“ mokesčių skyriaus vadovė Rūta Švobienė sako, kad kaip ir kiti šalyje galiojantys mokesčiai, taip ir PVM patenka į šalies biudžetą ir sudaro didžiausią surenkamų mokesčių dalį jame. Faktiškai, pridėtinės vertės mokesčio suma, patenkanti į valstybės biudžetą, priklauso nuo sukurtos pridėtinės vertės.
„Audifina“ mokestinių projektų vadovė Tatjana Erdman paaiškino, kad šis mokestis buvo sugalvotas 1954 metais ir gana greitai paplito visoje Europoje. PVM yra netiesioginis mokestis ir galutinė našta nugula ant vartotojo pečių. Vis dėlto, tai yra vienas labiausiai paplitusių ir svarbiausių mokesčių, priskiriamų pagrindiniam valdžios sektoriaus pajamų šaltiniui ES šalyse.
Nepriklausoma Lietuvos atsakingo verslo asociacijos valdybos narė Daiva Dėdinienė pridūrė, jog pridėtinės vertės mokesčio tarifas nustatomas procentais nuo parduodamos prekės ar paslaugos kainos, dažniausiai pridedant pridėtinės vertės mokesčio sumą prie šios kainos, kai pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas parduoda prekę ar teikia paslaugą. Tačiau dažnai yra taikomos įvairios lengvatos, taip palengvinant ar sumažinant prekės ar paslaugos kainą tam tikrai daliai žmonių, kurie yra galutiniai naudotojai. Turbūt visiems geriausiai yra žinomas mažesnis PVM tarifo taikymas centriniam šildymui, knygoms ar viešbučių veiklai.
Skirtingose šalyse PVM taikomas skirtingai
Europos Sąjungoje galioja bendra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sistema. Pagal Europos Sąjungos direktyvą, leidžiama valstybėms narėms nukrypti nuo standartinių PVM taisyklių. Dažniausiai PVM reikia mokėti už visas prekes ir paslaugas visais tiekimo grandinės etapais, įskaitant pardavimą galutiniam vartotojui. Tai apima visą gamybos procesą nuo pradžios iki pabaigos, pvz., sudedamųjų dalių pirkimą, transportą, surinkimą, laikymą, pakavimą ir pristatymą galutiniam vartotojui. ES įsisteigusios bendrovės turi mokėti PVM už daugumą prekių pardavimo ir pirkimo sandorių ES.
„Tokiais atvejais PVM taikomas ir mokėtinas toje ES šalyje, kurioje prekes naudoja galutinis vartotojas. PVM netaikomas prekių eksportui į ES nepriklausančias šalis. Šiais atvejais PVM taikomas ir mokėtinas importo šalyje, o eksportuotojui PVM mokėti nereikia. Tačiau eksportuojant prekes reikia pateikti dokumentus, įrodančius, kad prekės buvo išvežtos iš ES. Tai gali būti įrodoma mokesčių institucijoms pateikiant sąskaitos faktūros, važtos dokumento arba importo muitinės įrašo kopiją“, – patarė T. Erdman.
Paklausta apie Lietuvos ir kitų šalių skirtumus šio mokesčio klausimu, D. Dėdinienė patarė atkreipti dėmesį į įmonės įsteigimo šalį: „Sakyčiau, niuansai yra tokie, kad jei įmonė yra įsteigta ES, ji gali turėti skirtingų PVM prievolių priklausomai nuo to, kur perka arba kam parduoda ir ar prekiauja prekėmis, ar paslaugomis. Jei tas pats produktas parduodamas galutiniam vartotojui ES, gali reikėti taikyti toje šalyje nustatyto tarifo PVM“.
Lietuva iš kitų ES šalių išsiskiria ne tik didele PVM dalimi, palyginti su visomis biudžeto pajamomis, bet ir dideliu PVM atotrūkiu, kuris apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp numatomų teorinių PVM pajamų ir faktiškai surinktos sumos. Jis parodo, kokia pajamų iš PVM suma nėra gauta dėl lengvatinių tarifų, išimčių ir įstatymų pažeidimų. Šis atotrūkis Lietuvoje anksčiau (apie 2018 m.) buvo vienas didžiausių ES, tačiau pastaraisiais metais sumažėjo iki 14,3 proc. (2021 m.). Palyginimui, PVM atotrūkis Kroatijoje ir Švedijoje sudaro apie 1 proc., o didžiausias PVM atotrūkis 2021 m. duomenimis buvo Rumunijoje – 34,9 proc. ir Graikijoje (25, 8 proc.).
PVM neatskiriamas nuo verslo plėtros
Kadangi šis mokestis išskirtinai tik verslo atsakomybė, pašnekovių teigimu, tinkamas jo mokėjimas ypatingai svarbus verslo sėkmei. Kadangi PVM sudaro didžiausią dalį visų surenkamų mokesčių šalies biudžete, kiekvienam iš mūsų turėtų būti svarbu, kad mokestis būtų tinkamai surenkamas ir pervedamas į šalies biudžetą. Surenkamas PVM turi įtakos kiekvieno iš mūsų gyvenimo kokybei.
„Tinkamai ir laiku vykdomos mokestinės prievolės turėtų būti kiekvieno verslo prioritetas. Taisyklių laikymasis turi reikšmės sėkmingai verslo plėtrai, ypač kai kalbame apie tarptautinę plėtrą. Nežinant ar nesilaikant taisyklių verslas gali ne tik prarasti pinigų (tenka susimokėti susikaupusias prievoles taip pat pat baudas ir delspinigius) bet ir klientus, nes pirkėjai taip pat suinteresuoti, kad būtų apmokestinti tinkamai. Taip pat mokestinių taisyklių išmanymas gali padėti sutaupyti pinigų vertinant investicijų sėkmę bei atsiperkamumą“, – aiškino R. Švobienė.
Nepriklausoma Lietuvos atsakingo verslo asociacijos valdybos narė pabrėžė ir teisės aspektą dėl šio mokesčio mokėjimo tinkamai bei laiku: „Už mokestinių prievolių nevykdymą gresia baudos. Taip pat, bendrovė gali patekti į vadinamąjį nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą, pavyzdžiui, neleidžiant dėl to dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose. Tai apriboja įmonės veiklą ir kenkia įmonės reputacijai. Siekiant valdyti reputacines, mokestines ir veiklos tęstinumo rizikas, įmonės vadovybė turėtų dėti visas pastangas, kad išsiaiškintų konkrečias jai taikomas PVM taisykles ir atitiktų visus reikalavimus“.
T. Erdman pridūrė, kad tinkamas PVM apskaičiavimas bei mokėjimas ir laiku sprendžiamos mokesčių problemos padeda efektyviai vykdyti įmonės veiklą, išvengiant finansinių padarinių bei neprarandant klientų pasitikėjimo: „Tik tinkamai vykdydama mokestines prievoles ir planuodama savo veiklą (įskaitant ir mokestines, o ne tik veiklos sąnaudas), įmonės vadovybė gali užtikrinti būtinus skaidrumo reikalavimus, kurie prisidėtų prie sklandaus verslo augimo“.